Mėnesio pradžioje portalas kauno.diena.lt skelbė, kad sukčiai galbūt pasisavino užstatą už Kaune nuomotą automobilį. Po šios istorijos redakciją pasiekė dar vienas laiškas, kad Kaune vėl nutiko analogiška situacija. Negrąžintas depozitas, nors nuomotas automobilis pristatytas tvarkingas.

Portalas primena, kad Panevėžio policija spalio 1 d. gavo 35-erių metų vyro pranešimą, kad jis rugpjūtį Kaune išsinuomojo automobilį "Ford Custum", už jį sumokėjo užstatą. Pasibaigus nuomos sutarčiai jis automobilį grąžino, tačiau, kaip sutartyje nurodyta, jam depozito niekas negrąžino.

Abejoju, kad man pavyks atgauti pinigus, bet norisi, jog kiti žmonės neįkliūtų į tokius spąstus.

Šiuo metu įmonės telefonai išjungti, susisiekti nebegalima, nuostolis siekia 500 eurų. Policija dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Po šios publikacijos į portalo redakciją kreipėsi N.J. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) ir pasakojo, kad Kaune pakliuvo į tokią pat situaciją. Nuomotu automobiliu vyras nepatyrė jokių avarijų, neapgadino transporto priemonės, todėl turėjo atgauti užstatą, bet grąžinus automobilį, nuomotojai dingo.

"Gyvenu ne Lietuvoje, bet trumpam buvau grįžęs į Kauną. Skelbimų portale susiradau, kas nuomoja automobilį. Išsirinkau "Mercedes-Bendz CLS 550" automobilį. Su nuomotojais bendravau elektroniniu paštu. Automobilį nuomojau rugpjūčio 5–10 dienomis, tad kaina buvo 250 eurų. Dar 600 dolerių sumokėjau užstato mokestį. Būtų buvę 500 eurų, bet tuo metu prie savęs turėjau tik dolerius, todėl užstatą mokėjau jais", – nurodė N.J.

Skaitytojo nuotr.

Nuomotojai dingo

Vyras pasakojo, kad automobilį jis pasiėmė Vilniaus oro uoste. Po viešnagės Lietuvoje, automobilis buvo grąžintas į tą pačią vietą, iš kurios jį pasiėmė.

"Man automobilį perdavė maždaug 25 metų amžiaus vaikinas, prisistatęs Tado vardu. Aš jį dar iki Geležinkelio stoties pavežiau. Automobilį grąžinau rugpjūčio 10 d., apie pusę keturių ryto, dar su daugiau degalų bake, nei pasiėmiau. Taip pat automobilis buvo plautas, jokių pažeidimų nebuvo", – pasakojimą tęsė N.J.

Vyras nuomotojams paliko sąskaitos numerį ir tikėjosi, kad pinigus atgaus. Pagal sutartį buvo numatyta, kad depozito grąžinimas gali užtrukti iki 30 dienų. Per mėnesį vyras nesulaukė jokių žinių, todėl pats parašė nuomotojams, priminė, jog dar nesugrąžinti pinigai, tačiau pastarieji dingo ir jokio atsakymo nedavė.

Man automobilį perdavė maždaug 25 metų amžiaus vaikinas, prisistatęs Tado vardu.

Teisinis būdas

Kadangi automobilį išnuomoję asmenys dingo kaip į vandenį, vyrui neliko jokio kito pasirinkimo, kaip bandyti pinigus atgauti teisiniu būdu. N.J. jau kreipėsi ir į teisininkus, ir į policiją.

"Mano advokatas paruošė pretenziją ir išsiuntė nuomotojams. Per tris dienas negavome jokio atsakymo, todėl kreipėmės į policiją", – pažymėjo nukentėjęs asmuo.

Jis tikino, kad šioje situacijoje galėjo pasielgti apdairiau, tačiau per daug pasitikėdamas žmonėmis, dabar patyrė nuostolių.

"Amerikoje gyvenu jau septynerius metus. Į Lietuvą grįždavau kelis kartus metuose, ir jokių problemų nėra kilę. Tai pirmas kartas, kai taip nutiko. Žinoma, ir aš padariau nemažai klaidų, ko gero, buvo galima išvengti tokios apgavystės.

Galėjau atsiskaityti kreditine kortele, reikėjo prašyti daugiau įmonės kontaktinių duomenų. Reikėjo nusifotografuoti ir to žmogaus, kuris man perdavė automobilį, asmens tapatybės kortelę. Abejoju, kad man pavyks atgauti pinigus, bet norisi, kad kiti žmonės neįkliūtų į tokius spąstus. Tai buvo pirmas kartas, kai su savo sužadėtine grįžau į Lietuvą ir gaila, kad jai teko pamatyti tokį lietuviško verslo pavyzdį", – apgailestavo į "Kauno dieną" kreipęsis N.J.

Policijos pozicija

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai patvirtino, jog jau gautas skundas dėl už nuomotą automobilį negrąžinto užstato.

"Spalio 3 d. į Kauno apskr. VPK kreipėsi vyras, teigdamas, kad rugpjūčio 5 d. nuomojosi automobilį ir iki šiol nepavyko atgauti įmonei sumokėto depozito. Pareigūnai tikslina įvykio aplinkybes, surinkus visus duomenis bus priimtas procesinis sprendimas", – informavo Kauno VPK atstovai.

Policijos pareigūnai pataria gyventojams, sudarant sutartis, būti atidiems, įsigilinti į sutartyje pateiktas sąlygas. Taip pat prieš renkantis įvairias paslaugas patartina pasidomėti įmonės veikla, žmonių atsiliepimais, rinktis tik patikimus paslaugų tiekėjus.

"Nenustačius nusikalstamos veikos požymių, už kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė dėl netinkamo ar nesąžiningo sutarčių ar sandorių nevykdymo, visais atvejais gyventojai turi teisę inicijuoti civilinį teismo procesą, kreipdamiesi su pareiškimu į teismą", – pažymėjo pareigūnai.

Komentaras

Advokatų profesinės bendrijos "Černiauskas ir partneriai" advokatas Artūras Andriukaitis:

A.Andriukaitis. "Černiauskas ir partneriai" nuotr.

Turėdami duomenų apie kliento atžvilgiu padarytą nuskalstamą veiką, kreipėmės į Vilniaus AVPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas). Kadangi pavojingi veiksmai buvo atlikti Vilniaus oro uosto prieigose, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas Vilniaus AVPK. Tikimės, kad asmenį pavyks nustatyti peržiūrėjus oro uosto vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir išanalizavus nuomoto automobilio duomenis.

Esame įsitikinę, kad ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas, kadangi asmuo išnuomojęs automobilį buvo iš anksto suplanavęs negrąžinti užstato. Būtent siekis visais būdais neatskleisti savo tapatybės nukentėjusiam asmeniui rodo, kad policija turi pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi suprantama, jog nukentėjusiajam asmeniui nežinant neteisėtus veiksmus atlikusio asmens tapatybės, atgauti pinigus civiline tvarka yra neįmanoma.

Tai rodo šie galimo sukčiaus veiksmai. Pirma, Nuomos sutartyje nurodomi išgalvoti įmonės rekvizitai. Antra, nuomotojas tam, kad sudarytų solidaus nuomotojo įvaizdį, net panaudoja Įmonės pinigų priėmimo kvitą, kuriame tyčia nenurodomi visi reikalingi rekvizitai (šiuo konkrečiu atveju įmonės pavadinimas, ir asmens priimančio užstatą vardas pavardė).

Iš susidariusios situacijos galima įtarti, kad sukčiai šią schemą naudoja būtent prieš atvykstančius asmenis iš užsienio (užsienio šalių piliečius ar emigracijoje gyvenančius lietuvius, kadangi skiriasi vakaruose gyvenančių žmonių mentalitetas, be to sukčiai tikisi, kad trumpam grįžęs į Lietuvą asmuo neturės jėgų ir laiko kreiptis į teisėsaugą, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo atveju imsimės visų teisėtų priemonių, kad tokiu būdu "reprezentuojantys" Lietuvą asmenys būtų nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn.