„Vakar vakare ir dar kartą šįryt jo SARS-CoV-2 viruso antigenų testai buvo neigiami“, – parašė prezidento gydytojas Kevinas O'Connoras ir pridūrė, kad J. Bidenas jau baigė „Paxlovid“ terapijos kursą. „Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, prezidentas nutrauks griežtą izoliaciją“.

JAV vadovas izoliavosi savo rezidencijoje Baltuosiuose rūmuose, kai praėjusį ketvirtadienį jo koronaviruso testas buvo teigiamas. Jis ėjo pareigas, bet sveikdamas laikėsi lengvesnio grafiko. Dabar nutraukęs izoliaciją, prezidentas 10 dienų dėvės kaukę būdamas šalia kitų ir toliau reguliariai tikrinsis, jei virusas kartais atsinaujintų, sakė K. O'Connoras. Jis pridūrė, kad J. Bidenas nekarščiuoja, „simptomai vis silpnesni ir beveik išnyko“.

79 metų J. Bidenas yra vyriausias visų laikų JAV prezidentas, bet jo gydytojas teigia, kad jo sveikata apskritai gera. Jis buvo visiškai paskiepytas ir gavo du sustiprinamuosius skiepus nuo koronaviruso.

Seimo vadovybė ketvirtadienį apsvarstė planus riboti lankytojų patekimą į Seimą su vienkartiniais Seimo narių išrašomais leidimais, taip pat neįleisti imuniteto ar neigiamo testo neturinčių asmenų.

Galutinius sprendimus planuojama priimti penktadienį.

„Diskusija kilo dėl to, kokia apimtimi turėtų būti taikomas patekimas į Seimo rūmus siejant su galimybių pasu ir ar jis turėtų būti taip pat taikomas Seimo nariams, kieno sprendimus tai turėtų būti daroma – Seimo valdybos ar viso Seimo, ir nuo kada toks ribojimas galėtų būti taikomas“, – po Seimo valdybos posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Rytoj valdyba dėl to apsispręs, tiek dėl paties patekimo į rūmus su galimybių pasu, tiek dėl termino nuo kada“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Per Seimo valdybos posėdį svarstyta, kad tokia tvarka galėtų būti įvedama nuo rugsėjo 13 dienos, kai įsigalioja Vyriausybės nutarimas, be galimybių paso ar neigiamo COVID-19 testo rezultato uždraudžiantis lankytis daugelyje viešų vietų – didesnių parduotuvių, viešojo maitinimo įstaigų ir  t. t.

Seimo nariams galioja įstatymai ir Seimo nariai šiuo atveju yra saistomi ir atsakomybės prieš kitus, atsakomybės nepakenkti sveikatai, gyvybei, tai pagrindinis argumentas už.

V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad dėl siūlymo į parlamentą neįleisti ir Seimo narių, jei jie neatitinka kriterijų galimybių pasui ar nepateikia neigiamo testo, užklausta Seimo kanceliarijos Teisės departamento, ar tai neprieštarautų Konstitucijai.

„Seimo nariams galioja įstatymai ir Seimo nariai šiuo atveju yra saistomi ir atsakomybės prieš kitus, atsakomybės nepakenkti sveikatai, gyvybei, tai pagrindinis argumentas už. (Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, – BNS) mes kreipėmės į Seimo Teisės departamentą, kad raštu pateiktų savo išvadą šiuo klausimu, mes ją turėsime rytoj ryte ir remdamiesi šia išvada priimsime sprendimą“, – sakė parlamento vadovė.

Šiuo metu į Seimą įeiti gali tik tie darbuotojai, kurie atitinka kriterijus gauti galimybių pasui – pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę ir įgiję imunitetą arba pateikę neigiamą koronaviruso testą.

Lankytojams tokie reikalavimai netaikomi, kaip ir patiems parlamentarams.

Klausiama, kiek Seimo narių atitinka tokius kriterijus, V. Čmilytė-Nielsen patvirtino, jog žinoma, kad 96 Seimo nariai turi imunitetą, apie 41 parlamentarą informacijos nėra.

Anot jos, kai kurios frakcijos nepateikė informacijos apie imunizacijos situaciją, tarp jų minėjo „valstiečius“ ir „mažąsias frakcijas“.

Ji taip pat pažymėjo, kad vakcinacija nėra vienintelė sąlyga norint patekti į Seimo rūmus, ir „alternatyvų yra daug, pagal Vyriausybės sprendimą – gali testuotis, taip pat persirgusiems, turintiems antikūnų“.

Tuo metu vienos dienos lankytojų leidimų išrašymo Seimo nariams neketinama riboti, bet palikti teisę tam tikrais atvejais kancleriui riboti jų išdavimą.

Seimo valdyba ar kancleris, suderinę su valdyba, galės priimti sprendimus, kad atskirais atvejais leidimai gali būti neišrašomi arba jų skaičius apribotas dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių.

„Mes linkstame link to, kad neribotume skaičiaus leidimų, kuriuos gali išduoti vienas Seimo narys, nes sudėtinga rasti objektyvų skaičių, ir suvokiame, kad Seimo nariai organizuoja ir parodas, renginius, diskusijas, ir tikrai nesinorėtų riboti“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Mes suprantame, kad šnekame apie Seimo rūmų saugumą, situacijas, kurios buvo iškilusios šį antradienį. Seimo valdyba ar kancleris, suderinę su valdyba, galės priimti sprendimus, kad atskirais atvejais leidimai gali būti neišrašomi arba jų skaičius apribotas dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių“, – apie siūlomą tvarką sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Apribojimus parlamento vadovybė ketina įvesti antradienį keliems parlamentarams išrašius apie 70 vienos dienos leidimų į Seimą mitingo prieš ribojimus nepasiskiepijusiems nuo koronaviruso dalyviams.

Parlamento vadovė pažymėjo, kad į Seimą įleisti protestuotojai trikdė parlamento darbą.

„Posėdžio metu žmonės vaikščiojo po koridorius, filmavo Seimo narių padėjėjus, laukė vienų ar kitų Seimo narių ar ministrų „rimtiems pokalbiams“ ar panašiai, mano akimis, tai trikdė darbą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji patvirtino, kad šiuo metu Seimo narys gali išrašyti neribotą skaičių leidimų.

Apie 5 tūkst. žmonių antradienį buvo susirinkę į sankcionuotą mitingą prie Seimo Vilniuje protestuoti prieš Vyriausybės planuojamus ribojimus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

Pasak Lenkijos pareigūnų, asmuo, vykstantis į jų šalį jūros keliu reguliariais keltų reisais, taip pat sausumos keliais su Čekija, Lietuva, Vokietija ir Slovakija bet kokia transporto rūšimi arba pėsčiomis, privalo turėti neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Testas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 48 val. ir išverstas į lenkų arba anglų kalbas.

Jeigu asmuo nepateikia testo rezultatų, bet primygtinai nori kirsti Lenkijos valstybės sieną, tai prieš įvažiuodamas į šalį jis privalo nurodyti adresą, kuriuo įsipareigos karantinuotis dešimt dienų.

Be to, kaip informavo Lenkijos pasieniečiai, Šengeno erdvės šalių piliečiai, turintys neigiamą COVID-19 testą, atvykę į Lenkiją karantinuotis neprivalo. Kitų šalių piliečiai, gyvenantys Lenkijoje arba turintys laikiną leidimą gyventi joje, atvykę į šalį turi dešimt dienų saviizoliuotis.

Minėtoje tvarkoje esama išimčių, dėl to VSAT siūlo prieš kelionę tikslintis Lenkijos diplomatinėse atstovybėse.

Vyriausybės nutarime nurodoma, kad visi asmenys, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvą keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), privalo turėti dokumentą (viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų) apie asmeniui ne seniau nei 72 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvos Respubliką atliktą tyrimą COVID-19 ligai nustatyti  ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą. Serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas.

„Šis sprendimas itin svarbus siekiant stabdyti COVID-19 viruso ir jo atmainų patekimą į Lietuvą bei kuo labiau sumažinti viruso plitimo šalyje riziką. Susisiekimo sektoriuje dėsime visas pastangas, kad atvykimo į šalį vartuose, atvykstant bet kokios rūšies transportu, būtų užtikrintas minėtų reikalavimų laikymasis“, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Visi vežėjai, organizuojantys ir vykdantys keleivių vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, privalės užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo tyrimo atsakymo.

Išimtis bus daroma tik ekipažų ir įgulų nariams, kurie vykdo keleivių vežimus tarptautinio susisiekimo maršrutais visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat tranzitu per Lietuvą vykstantiems asmenims, asmenims iki šešiolikos metų, taip pat nuo COVID-19 paskiepytiems ar šia liga persirgusiems žmonėms, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, ir nuo teigiamo tyrimo rezultato iki atvykimo į Lietuvą praėjo ne daugiau kaip 90 dienų.

Iki šiol atvykstantieji ar grįžtantieji iš paveiktų šalių sąraše esančių valstybių turėjo turėti ne seniau nei prieš dvi paras iki atvykimo atliktą COVID-19 tyrimą arba jį pasidaryti Lietuvoje.

Nuo vasario 8 d. sugriežtinus visų į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikrą, patekimo į šalį vietose – oro uostuose ir jūrų uoste – įrengtuose kontrolės punktuose ir toliau tikrinamos keleivių užpildytos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) nustatytos anketos, QR kodas, įvertinami keleivių turimi COVID-19 ligos tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas. Atvykę ar grįžtantys keleiviai privalo saviizoliuotis.

Buvusi kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose izoliavosi praeitą šeštadienį, kai paaiškėjo, kad koronavirusu susirgo Slovėnijos užsienio reikalų ministras, su kuriuo ji buvo susitikusi Vilniuje.

„Sviatlana atliko testą pirmadienį ir sulaukė neigiamo rezultato. Dabar ji laikosi karantino, dirba nuotoliniu būdu iš namų, paiso visų atsargumo priemonių, kurias rekomenduoja gydytojai. Nuo pirmadienio ji planuoja palikti saviizoliaciją ir prisijungti prie komandos“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Cichanouskajos atstovė spaudai Anna Krasulina.

S. Cichanouskaja į Lietuvą atvyko netrukus po to, kai Aliaksandrui Lukašenkai lojali valdžia paskelbė, jog jis laimėjo rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimus. Opozicija ir Vakarai sako, kad rinkimai buvo suklastoti. Baltarusijoje daugiau kaip du mėnesius tęsiasi prieš A. Lukašenką nukreiptos protesto akcijos.

Dėl kontakto su Slovėnijos ministru izoliavosi ir ministras Linas Linkevičius. Jis koronaviruso testą ketina darytis vėliau šią savaitę, BNS sakė ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.