Kaip per „Nasdaq“ Vilnaus biržą pranešė „Novaturas“, kovo pirmosiomis dienomis grąžinami pinigai pasieks paskutinius keliautojus.

„Pinigai keliautojams grąžinami laikantis laukiančiųjų eiliškumo pagal anksčiausiai atšauktas keliones“, – teigia bendrovė.

Pasak jos, paspartinti pinigų už neįvykusias keliones grąžinimą „Novaturui“ leido sausio mėnesio  susitarimas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Invega“ dėl papildomos lengvatinės 1 mln. 18 tūkst. eurų paskolos atsiskaitymams už neįvykusias keliones. Iš viso Lietuvos keliautojams grąžinta 4 mln. eurų – 98 proc. visų už neįvykusias keliones sumokėtų pinigų.

„Pirmuosius grąžinimus pradėjome dar praėjusių metų liepos mėnesį. Tenka pripažinti, kad grąžinimų procesas nevyko taip sklandžiai kaip tikėjomės, tačiau džiaugiamės radę kompromisus su skatinimo priemones mums suteikusiomis institucijomis ir galėdami atsiskaityti su keliautojais“, – sako „Novaturo“ grupės vadovė Audronė Keinytė.

Jos teigimu, kol kas dėl pinigų grąžinimo prašymuose ar rezervacijų formose pateiktų netikslių duomenų, pinigai dar nėra grąžinti už 160 rezervacijų.

Tuo metu Latvijoje ir Estijoje, pasak „Novaturo“, atsiskaitymai baigti, sumos atitinkamai siekia 1,4 mln. ir 3,9 mln. eurų.

Už balsavo 119, prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.

Nutraukus organizuotos turistinės kelionės sutartį, sumokėtos sumos keliautojui turės būti grąžinamos arba kompensuojamos be nepagrįsto delsimo ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 14 dienų nuo kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo.

Tiesa, parlamentarai pritarė Seimo narių Andriaus Bagdono ir Andriaus Kupčinsko siūlymui atidėti pinigų grąžinimo terminą iki vasario 15 dienos.

„Siūlome, kad 14 dienų grąžinimo terminas būtų pradedamas skaičiuoti ne nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, o nuo vasario 15 dienos. Buvo rastas kompromisas ir manau, kad priėmę šį sprendimą prie šio įstatymo projekto jau nebegrįžtume“, – sakė A. Bagdonas.

„Kolegų pataisa truputį duoda laiko peržiūrėti paskolų sąlygas, į kurias gali pretenduoti kelionių organizatoriai, kad jiems būtų lengviau šią pandemiją įveikti, tačiau taip pat apsaugo ir vartotojus, kuriuos siekiama apsaugoti šia direktyva“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Balsuojant dėl viso įstatymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad reikia grįžti prie Europos Sąjungos reikalavimą ir įteisinti 14 dienų grąžinimo terminą.  

„Žinojome ES direktyvą nuo pat pradžių, bet ieškojome būdų, kaip padaryti ir vilką sotų, ir kad avis liktų sveika, todėl, kaip puikiai prisimenate, praeitoje kadencijoje buvo priimtas sprendimas atidėti įpareigojimą atsiskaityti su gyventojais 6 mėnesiams. Gavome veto, nusprendėme dėl trumpesnio laikotarpio – 90 dienų – dabar turime grįžti prie ES reikalavimo ir įteisinti 14 dienų“, – sakė M. Majauskas.

„Valstietis“ Lukas Savickas sakė, kad termino atidėjimas situaciją pagerins, bet reikia ieškoti ilgalaikių sprendimų.

„Šioks toks atidėjimas greičiausiai situaciją pagerina, bet sprendžia ne iki galo. Pasinaudosiu galimybe paraginti ieškoti reikiamų sprendimų dėl turizmo sektoriaus“, – sakė L. Savickas.

„Nepriklausomai nuo įstatymuose apibrėžtų terminų, atsiskaitymas su keliautojais yra mūsų prioritetas. Suprantame, kad šis pinigų grąžinimo procesas yra užsitęsęs, nevyko taip sklandžiai, kaip mums norėjosi ir pareikalavo daug kantrybės iš visų – tiek žmonių, tiek ir kelionių organizatorių bei agentūrų. Patirtis parodė, kad visus sudėliotus planus teko keisti ne kartą dėl vėluojančios valstybės pagalbos, biurokratinių formalumų ar ilgai trunkančių avansinių mokėjimų susigrąžinimo iš užsienio partnerių. Todėl visą praėjusių metų paskutinį ketvirtį intensyviai dirbome su atsakingomis institucijomis, kad galėtume atsiskaityti su savo keliautojais kuo greičiau.

Po ilgų diskusijų pavyko rasti bendrą sprendimą su „Invega“ dėl papildomos paskolos gavimo. Šiuo metu tvarkome visus susitarimo procedūrinius formalumus. Planuojame, kad gautos paskolos pinigai mus pasieks sausio mėnesio antroje pusėje ir iškart bus paskirstyti atsiskaitymams su keliautojais“, – pranešime cituojama „Novaturo“ grupės vadovė Audronė Keinytė.

Kaip nurodoma „Novaturo“ pranešime, nuo 2020 m. liepos mėnesio grupės mastu organizatorius keliautojams yra grąžinęs apie 7,1 mln. eurų. Papildomai Lietuvoje paraiškų susigrąžinti pinigus už dėl pandemijos neįvykusias suma siekia apie 1,8 milijono eurų. Grąžinimams organizatorius naudoja tiek iš valstybės gautą paskolą, tiek ir savas lėšas. Pirmiausiai grąžinami pinigai už anksčiausiai atšauktas keliones, palaipsniui pereinant prie vėlesnių mėnesių.

EK teigimu, keliautojai turi teisę atgauti pinigus už atšauktas keliones per 14 dienų, o Lietuvoje dabar galioja 90 dienų terminas, kurį į Civilinį kodeksą Seimas perkėlė pernai gegužę.

Dabar jis nusiteikęs šį sprendimą keisti. Už Civilinio kodekso pataisas po svarstymo antradienį  balsavo108 Seimo nariai, vienas prieš, o 11 susilaikė.

Pasak Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Stasio Šedbaro, Lietuvai gresia vienkartinė bauda iki 464 tūkst. eurų, jeigu ji nenustatys ES direktyvoje įtvirtinto 14 dienų termino.

Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei dar kartą išnagrinėti kelionių organizatorių padėtį ir ieškoti alternatyvių problemos sprendimo būdų.  

„Vietoj to, kad mokėtume baudą, galbūt šiuos pinigus nukeipti kelionių organizatoriams paramai ir taip išvengti sankcijų ir paremti verslą“, – Seime teigė S. Šedbaras. 

Lietuvos turizmo rūmų vadovė Žydrė Gavelienė BNS anksčiau sakė, kad su klientais atsiskaitė dar ne visi kelionių organizatoriai. Jos žiniomis, dar nėra grąžinta apie 3 mln. eurų.

„Dar nemažai neatsiskaityta. Dalis įmonių neatsiskaitė ir ypač didieji kelionių organizatoriai“, – teigė Ž. Gavelienė.

Seimas pernai balandį įteisino ir specialius vienerių metų trukmės kuponus – jų gavo keliautojai, negalėję išvykti į apmokėtas keliones dėl karantino. Jei per šį laiką jie bus nepanaudoti, agentūros privalės per 14 dienų grąžinti pinigus. 

„Pandemija tęsiasi ir prisiimtų įsipareigojimų, ir klientų, kurie laukia pinigų susigrąžinimo, skaičius didėja. Turimų priemonių neužtenka siekiant atsiskaityti su vartotojais“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.

Jos teigimu, šiuo metu įsisavinta 9,33 proc. šiai priemonei skirtų lėšų, kurių iš viso skirta 15 mln. eurų.

„Abu didieji kelionių organizatoriai jau pateikė paraiškas ir bando pasiimti maksimalią sumą, kuri galima (...). Tai 1 mln. eurų, kas leidžia kelionių organizatoriams atsiskaityti su kas trečiu arba kas ketvirtu savo turimu keliautoju“, – sakė asociacijos vykdomoji direktorė.

Pasak M. Plepytės-Rainienės, paramos įsisavinimui kliudo pertekliniai reikalavimai.

Pandemija tęsiasi ir prisiimtų įsipareigojimų, ir klientų, kurie laukia pinigų susigrąžinimo, skaičius didėja.

„Vienas esminių ir pagrindinių perteklinių reikalavimų yra turto įkeitimas arba laidavimas, jeigu kelionių organizatorius nori pasiimti paskolą, didesnę nei 1 mln. eurų. Tokie reikalavimai žlugdo galimybę kelionių organizatoriui pasinaudoti priemone, skirta palengvinti atsiskaitymą su vartotojais. Kad ir kaip to norėtų kelionių organizatoriai, įvertinant šitas aplinkybes, tai kol kas yra neįmanoma“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.

Sektoriaus atstovai taip pat kritikavo 14 dienų atsiskaitymo su vartotojais terminą, kuriam prieš kurį laiką pritarė Vyriausybė, Europos Komisijai informavus apie pradedamą pažeidimo procedūrą.

Pasak kelionių advokato Edmundo Rusino, kitos Europos Sąjungos valstybės, prieš kurias yra pradėtos pažeidimo procedūros dėl tos pačios situacijos, siūlo kitokias pagalbos priemones turizmo verslui.

„Ne taip aklai einama, kad reikia tarptautinį imperatyvą vykdyti, o vietoj to siūlomas įrankis, konkreti pagalba“, – sakė E. Rusinas.

Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ generalinė direktorė Audronė Keinytė taip pat ragino šioje situacijoje remtis kitų šalių praktika, taip pat panaikinti perteklinį reikalavimą dėl turto įkeitimo norint gauti paramą atsiskaitymui su vartotojais.

„Mūsų duomenimis, šiandien kai kurios šalys jau kuria tam tikras pagalbos priemones, kitos šalys kol kas nesiima veiksmų ir įvardija EK šitą reakciją kaip pavėluotą. Taip pat kalbama apie direktyvos peržiūrą, remiantis pandemijos pamokomis“, – sakė A. Keinytė.

„Paraleliai yra sukurta priemonė, kuri dėl tam tikrų perteklinių reikalavimų yra neveikianti, (...) iš kurios turizmo sektorius galės panaudoti daugiausia 20 proc. Mūsų pasiūlymas yra (...) nekeičiant skirtų lėšų ir biudžetų, numatytų sumų ir pačios priemonės aprašo, panaikinti reikalavimą įkeisti turtą“, – sakė „Novaturo“ vadovė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sakė, kad šiuo metu iš 15 mln. eurų priemonės rezervuota trečdalis sumos.

„Iki milijono eurų nėra reikalaujama jokio užstato ir jokio laidavimo. Šiuo metu rezervuota trečdalis sumos, daugiau nei 5 mln. eurų iš 15 mln. eurų. O ar galima kažką keisti, apie tai kasdien su Turizmo asociacija diskutuojame, nes valstybės pinigai yra valstybės pinigai, negalima jų dalinti be jokio laidavimo“, – sakė viceministrė.

Šiuo metu pinigai už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo nurodytų apribojimų pabaigos, jeigu turistas ir kelionių organizatorius nesusitaria dėl kitokių kompensavimo galimybių.

Tačiau Vyriausybė yra pritarusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atsisakyti nuostatos, suteikiančios galimybę kelionių organizatoriams su klientais už per koronaviruso pandemiją neįvykusias keliones leisti atsiskaityti per 90 dienų. EK informavus Lietuvą apie pradedamą pažeidimo procedūrą dėl šios nuostatos, ministerija nurodė, kad vietoj pailginimo reikėtų numatyti, jog pinigai turistui už neįvykusią kelionę turėtų būti grąžinti per 14 dienų. Šiam pakeitimui dar turės pritarti Seimas.

Šį siūlymą Vyriausybė svarstys trečiadienio posėdyje.

Ministerija taip pat nurodo, kad vietoje prailginimo reikėtų numatyti, kad pinigai turistui už neįvykusią kelionę turėtų būti gražinti per 14 dienų, kaip numatyta direktyvoje.

„Ministerija teikia įstatymo projektą, kuriuo siūloma patikslinti nustatytą reguliavimą ir, atsižvelgiant į EK siūlymus, iš dalies pakeisti atitinkamas direktyvai prieštaraujančias Lietuvos teisės aktų nuostatas.  Siūlomais pakeitimais siekiama, kad būtų nutraukta Lietuvai pradėta pažeidimo procedūra, kad būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai“, – Vyriausybės nutarimo aiškinamajame rašte sako ministerija.

Pasak jos, Lietuvai neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, EK gali nuspręsti perduoti bylą Teisingumo Teismui ir skirti Lietuvai baudų.

EK nurodo, kad šis taisyklės pakeitimas nukrypsta nuo direktyvos, kurioje nustatyta, kad dėl neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių nutraukus sutartį keliautojui ne vėliau kaip per 14 dienų turi būti grąžintos visos sumokėtos sumos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad tam, jog kelionių organizatoriai galėtų atsiskaityti su turistais per 14 dienų terminą ir būtų išsaugotas jų likvidumas, jiems pasiūlytos pagalbos priemonės: lengvatinės paskolos atsiskaityti su turistais, atsisakiusiais kuponų, 50 proc. valstybės garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui, kompensacijos už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios padėties paskelbimo ir kitos.

Tačiau tokia išimtis galios tik karo, nepaprastosios ar ekstremalios padėties, mobilizacijos, karantino atvejais arba Lietuvos piliečiams uždraudus išvykti iš šalies ar užsieniečiams atvykti į Lietuvą.

Už tokią Civilinio kodekso pataisą ketvirtadienį balsavo 61 Seimo narys, prieš – 11, o susilaikė 32. 

Kelionių agentūros lėšas turėtų grąžinti per 90 dienų nuo karantino pabaigos, jei turistas ir agentūra nesusitars kitaip.

Pagal Civilinį kodeksą dabar pinigai už atšauktas keliones turi būti grąžinti per 14 dienų.

Seimo Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas nurodė, kad apie 500 žmonių  jau yra kreipęsi į teismus, kad jiems būtų grąžinti pinigai už neįvykusias keliones.

Pasak jo, 20 Europos Sąjungos šalių atsiskaitymai su klientais leidžiami ir iki 12 mėnesių, o  Kroatijoje –  net iki 18 mėnesių.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas įspėjo, kad šie žmonės gali iš viso neatgauti pinigų, jeigu kelionių organizatoriai bankrutuos. 

„Nors truputį padėsime išgyventi turizmo įmonėms“, –  teigė Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius. 

Teisingumo ministerija yra įspėjusi, kad tokia pataisa pažeis Europos Sąjungos reglamentą už neįvykdytas keliones atsiskaityti per dvi savaites, tačiau pataisos iniciatoriai nurodė, kad kai kurios kitos šalys jau nustatė gerokai ilgesnius terminus pinigų grąžinimui, nebijodamos Briuselio sankcijų, nes tai vienintelis būdas išgelbėti kelionių įmones. 

Balandžio pradžioje Seimas įteisino specialius kuponus, kuriuos gaus keliautojai, negalėję išvykti į apmokėtas keliones dėl paskelbto karantino. 

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia 252 kelionių organizatoriai, iš jų 116 – išvykstamojo, 40 – vietinio, 96 – atvykstamojo turizmo. 

Iš plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimas antradienį išbrauktas, nes Seimo dar nepasiekė Vyriausybės išvada, kurios paprašė Ekonomikos komitetas. Seimas dėl šios Civilinio kodekso pataisos balsuos kitą dieną.

Parlamentarai po svarstymo yra pritarę projektui, kad kelionių agentūros lėšas turėtų grąžinti per 90 dienų nuo karantino apribojimų atšaukimo, jei turistas ir kelionių organizatorius nesusitaria kitaip.

Teisingumo ministerija įspėja, kad tokia pataisa pažeis Europos Sąjungos reikalavimus už neįvykdytas keliones su turistais atsiskaityti per dvi savaites.

Tačiau įstatymo iniciatoriai sako, kad kai kurios kitos šalys jau nustatė gerokai ilgesnius terminus pinigų grąžinimui, nebijodamos Briuselio sankcijų, nes tai vienintelis būdas išgelbėti kelionių organizatorius.

Seimas anksčiau buvo numatęs pusmečio terminą grąžinti keliautojams sumokėtus pinigus, bet prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą vetavo, o parlamentarai veto neatmetė.