Jis įregistravo tokį pasiūlymą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektui. Pasiūlymu siekiama sudaryti prielaidas tikslesnės, realią vertę atitinkančios nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymui.

„Norint adekvačiai ir teisingai apmokestinti nekilnojamąjį turtą, visų pirma turi būti nustatyta reali jo vertė, todėl siūlau, kad nekilnojamojo turto mokestinės vertės būtų perskaičiuojamos kiekvienais metais, o ne kas penkerius  metus kaip yra dabar. Tai leistų operatyviau atspindėti pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje“, – įsitikinęs A. Butkevičius.

Pagal galiojančią tvarką, vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę Registrų centras perskaičiuoja kiekvienais metais, tačiau šios vertės mokestinėms vertėms prilyginamos tik kas penkerius metus.

„Kitas mano pasiūlymas – suteikti teisę individualų turto vertinimą inicijuoti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo metu tokią teisę turi tik mokesčių mokėtojas, kuris, suprantama, kreipiasi dėl individualaus įvertinimo tik tuo atveju, jei turtas yra pervertintas. Tuo tarpu kitu atveju – jei turto vertė pernelyg maža – jokių veiksmų nesiimama, nes mokesčių mokėtojas inicijuoti pervertinimą nesuinteresuotas, o valstybės institucijos tokių įgaliojimų neturi“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra numatyta galimybė mokesčių mokėtojui teikti prašymą Registrų centrui mokestine verte laikyti individualaus vertinimo būdu nustatytą turto vertę, jeigu ji daugiau kaip 20 proc. skiriasi nuo vertės, nustatytos atlikus masinį vertinimą. Analogiškos teisės vietos mokesčių administratorius neturi.

Turto vertinimo ekspertų nuomone, pasitaiko, jog nekilnojamojo turto rinkos kaina skiriasi 20–40 procentų, lyginant su Registrų centro nustatoma turto verte, ar net daugiau. Seimo narys A. Butkevičius primena viešai skelbtą pavyzdį, kai žurnalistai, remdamiesi Registrų centro duomenimis, patikrino kelių atsitiktinių butų kainas Vilniaus Senamiestyje, Stiklių gatvėje.

Paaiškėjo, kad dažniausiai pasitaikanti butų vertė siekė apie 80–100 tūkst. eurų, retkarčiais – daugiau, tačiau žurnalistams per atsitiktinę paiešką Registrų centro duomenų bazėje nepavyko aptikti nė vieno buto, brangesnio nei 220 tūkst. eurų. A. Butkevičiaus įsitikinimu, tai tik patvirtina, kad Registrų centro nustatomos rinkos vertės ne visada atitinka realybę.