-
Butas – it šunų morgas: gyvūnai net nevaikščiojo, tik tūnojo narvuose 21
Narvuose – dvesiantys gyvūnai
Apie tai, kad klaipėdietė savo bute veisia šunis, portalas rašė dar šių metų kovą.
Savo užsiėmimo moteris nė nesistengė slėpti nuo kaimynų, kurie sunkiai tvėrė iš jos būsto sklindančio gyvūnų šlapimo ir išmatų tvaiką.
Gyventojai pagalbos kreipėsi į daugybę institucijų, tačiau biurokratinis aparatas sukosi itin lėtai.
Pusamžės moters butas yra antrame aukšte, pirmajame daugiabučio aukšte įsikūrusi kita gyventoja tikino, jog jos gyvenimas dėl tokios kaimynystės virto pragaru.
"Mes su kaimyne ne kartą beldėmės į šį butą. Šlapimo ir išmatų tvaikas tvyrojo visoje laiptinėje. Į butą patekome tik su policijos ir ugniagesių pagalba. Tai, ką išvydome, sukrečia. Šiukšlių prigrūstame bute ant grindų buvo sudėlioti narvai, kuriuose – apleisti ir sergantys šunys, vienas jų buvo kritinės būklės, paskutiniame narve gulėjo prieš kelias dienas miręs šuo", – pasakojo 21 metų Gustė Valeikaitė.
Mergina savanoriauja organizacijoje "Lietuva – gyvūnams".
Tai – akivaizdūs gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimai.
"Panašu, kad šunys net nevaikščiojo, jie tik tūnojo narvuose. Iš jų išlaisvinti jie tesugebėjo nueiti kelis metrus. Viena 16 metų patelė buvo akla ir leisgyvė, ji vos kvėpavo. Šunys buvo laikomi tragiškomis sąlygomis – jų nagai buvo tokio ilgio, kad jau raitėsi spirale. Narvuose grindys nuklotos dešimčia centimetrų šiukšlių ir šunų išmatų sluoksniu", – pasakojo mergina.
Iš pragaro – į gydyklą
Pirmadienio rytą specialiosioms tarnyboms patekus į butą, gyvūnų globėja G.Valeikaitė ėmė organizuoti pagalbą surastiems šunims.
"Policija ir kitos tarnybos liko aiškintis su buto šeimininke. O aš neištvėriau, tik griebiau tuos šuniukus ir nešiau juos lauk. Ką toliau dariau? Pasiėmiau mamą į pagalbą. Nebegalėjau tverti. Skubiai vežėme visus šuniukus į veterinarijos klinikas, dvi sutiko mums pagelbėti", – pasakojo jauna klaipėdietė.
Iš keturių išgelbėtų šuniukų vieną trečiadienio vakarą teko užmigdyti. Patelės būklė buvo kritinė.
"Verkiau dėl jos. Galima tik įsivaizduoti, ką ji išgyveno. Teko užmigdyti tą šunytę, jai užteko tik narkozės, ir jos širdelė užgeso. Žiauru. Ji ir buvo pagrindinė gimdyvė. Kilminga patelė išgyveno 16 metų", – pasakojo G.Valeikaitė.
Kiti šuniukai, veterinarijos gydytojų apžiūrėti, išprausti ir sutvarkyti, pateko į laikinų globėjų namus.
Išgelbėtus nelaimėlius mikliai išsiskirstė klaipėdietės gyvūnų globėjos.
Šturmui – ugniagesių kopėčios
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patarėjas Virgilijus Valantinas tikino, kad tiek namo gyventojams, tiek ir pačioms valstybinėms tarnyboms teko nueiti kryžiaus žygius, kol pavyko patekti į butą.
"Tai – akivaizdūs gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimai. Bute radome penkis šunis, vienas jų buvo negyvas. Kiti šunys – su tam tikrais klinikiniais požymiais, jie skubiai išvežti į veterinarijos gydyklas. Viskas prasidėjo nuo gyventojų pranešimo, kad jie kenčia smarvę. Važiavome į šį butą dar vasarą, po to – rudeniop. Niekas mūsų neįsileido. Girdėjome šunų lojimą", – pasakojo V.Valantinas.
Tarnyba išsiuntė gyventojai raštą, kuriame buvo išdėstytos gyvūnų gerovės įstatymo nuostatos.
"Gyvūnų laikytojas turi įsileisti tikrintojus. Gyventoja laišką gavo, susipažino, bet su mumis nekontaktavo. Ji turėjo pranešti, kada mes galime patikrinti gyvūnų laikymo sąlygas. Po to dar kartą važiavome, vėl niekas neįsileido", – tikino V.Valantinas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas kreipėsi į teismą, kuris išdavė leidimą patekti į privačias patalpas.
"Pasirodo, ji dar spalio pabaigoje buvo bausta policijos, jai skirtas įspėjimas. Kai gavome teismo leidimą patekti į patalpas, atvažiavome, bet įeiti į butą nepavyko", – pasakojo V.Valantinas.
Veterinarijos tarnybos ir gyvūnų gerovės aktyvistams pagelbėję policijos pareigūnai ėmėsi taktinių veiksmų.
Vyrai ėmė sukti galvas, ar verta laužti buto duris, jei jame nepavyktų rasti buto šeimininkės?
Šiukšlių prigrūstame bute ant grindų buvo sudėlioti narvai, kuriuose buvo apleisti ir sergantys šunys, paskutiniame narve gulėjo prieš kelias dienas miręs šuo.
"Susidarytų kitų problemų. Tada ėmėmės veiksmų, kai jau buvo įtarimų, kad buto šeimininkė yra viduje. Atvažiavome ankstyvą rytą, policija iškvietė ugniagesius. Į butą ugniagesiai pateko pro antrame aukšte esantį buto langą. Jie įėjo ir rado ponią su gyvūnais. Kai atsivėrė durys, pamatėme kraupius vaizdus. Vienas šunų galėjo būti kritęs prieš keturias penkias paras", – pripažino V.Valantinas.
Kankynė truko metus
Visus metus nuolatinę nešvarą ir slogų tvaiką, sklindantį į laiptinę ir į aplinkinius butus, turėjo kęsti daugiabučio gyventojai.
Žmonės rinko parašus, ne kartą siuntė skundus savivaldybei, namų valdoms, taip pat Maisto ir veterinarijos tarnybai.
Vien šių metų vasarį Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai į butą, kuriame galbūt veisiami šunys, patekti mėgino mažiausiai tris kartus, tiek pat bandymų būta ir kovą.
Išaiškėjo, kad ponia, kamavusi kaimynus savo šunų išmatų ir šlapimo tvaiku, o, paplitus koronavirusui, dar ir kėlusi grėsmę jų sveikatai bei gyvybei, net nėra to buto savininkė.
Registrų centro duomenimis, butas priklausė vyrui, gimusiam 1949-aisiais, tačiau jis jau 15 metų yra miręs. Jokio kito buto savininko šiuo metu nėra, tik tas velionis.
Išgelbėjo: G.Valeikaitė su pagalbininkais iš pragariškų sąlygų ištraukė keturis šunis, tačiau 16 metų balta kalytė neišgyveno, jos būklė buvo itin prasta. / G. Valeikaitės asmeninio archyvo nuotr.
Moteris, gyvenanti mirusio žmogaus bute ir kelianti problemų aplinkiniams, buvo velionio gyvenimo draugė.
Moteris yra deklaravusi gyvenamąją vietą šiame bute, bet ji nėra jo savininkė, nors čia gyvena jau senokai.
Klaipėdietė kažkada turėjo individualią įmonę ir ši buvo registruota kaip tik tame bute, kuriame, kaip įtarta, veisiami šunys.
Smarvė vis tiek liko
"Žmonės tikrai išsikankino. Mes išnaudojome visas įstatymo duotas galimybes, juk beldėmės ne kartą. Aplinkiniai pasakojo, kad buto šeimininkė turi universitetinį išsilavinimą, laisvai kalbėjo prancūziškai, dirbo vertėja. Kas nutiko šiai gyventojai, galime tik spėlioti, gal kokios nors sveikatos problemos? Tokiam žmogui reikia padėti. Panašu, kad ji yra vieniša", – įtarė V.Valantinas.
Tikėtina, kad šio daugiabučio gyventojų bėdos dar nesibaigė.
Tarnybos išsivežė tik šuniukus ir vieną lavonėlį, tačiau tvaikas ir šiukšlės liko.
"Žmonės klausė, ką jiems daryti dėl šiukšlių? Tikėtina, vėl reikės kreiptis į teismą, reikia išvežti tas šiukšles. Juk gali plisti ligos, veistis žiurkės", – pasakojo V.Valantinas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas, surinkęs duomenis iš veterinarijos klinikų, kurios gydė išgelbėtus šuniukus, ir sulaukęs laboratorijos tyrimo dėl kritusio šuns, ketina surinktą medžiagą pateikti pareigūnams.
"Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Baudžiamasis kodeksas už tai numato ir laisvės atėmimą. Tačiau šiuo atveju reikėtų kalbėti apie tai, kad žmogui reikia pagalbos. Per vėlai susizgribta. Reikėjo jai padėti dar anksčiau. Problemos juk niekur nedingo, tik vystėsi dar labiau", – patikino V.Valantinas.
Klaipėdos savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas tikino, kad savivaldybės darbuotojai jau sulaukė gyventojų klausimų dėl tolesnių veiksmų.
Rūpinasi: du juodus šunelius po veterinarų apžiūros priglaudė uostamiesčio gyvūnų globėjai. / G. Valeikaitės asmeninio archyvo nuotr.
"Labai sudėtinga patarti. Mūsų darbuotojai mėgino įtikinamai kalbėti su moterimi, kad jai pačiai reikia tvarkytis bute. Neaišku, kaip seksis ateityje. Kažin ar kiekvieną kartą bus įmanoma patekti į butą su ugniagesiais. Bet informacija apie gyventoją perduota socialiniams darbuotojams. Nežinau, ar jau lankė ją, ar ne", – kalbėjo L.Lapinskas.
Jis vylėsi, kad socialiniams darbuotojams pavyks išsiaiškinti, ar moteris turi giminaičių, kurie galėtų padėti.
"Higiena ir sanitarija daugiabutyje turėtų rūpėti ir namo administratoriui. Už buto išvalymą gali tekti mokėti visiems gyventojams, jei su būsto gyventoja nepavyks susikalbėti. Situacija yra tarsi be išeities", – pripažino L.Lapinskas.
Padėjo pakilti iš duobės
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patarėjas V.Valantinas prisiminė kitą istoriją, kai jo tarnybai teko situaciją aiškintis su avių augintoju.
"Žmogų vis baudė ir baudė. Su aplinkiniais konfliktuojantis senolis buvo vienišas. Jis net pensijos negaudavo penkis mėnesius, nes paštininkai jos negalėjo jam įteikti – žmogus agresyviai elgėsi. Neturėdamas pajamų, jis liko be elektros ir maisto. Viskas ritosi tik žemyn", – prisiminė V.Valantinas.
Tąkart tarnyba ėmėsi traukti senolį iš užribio.
Sąlygos: daugiabučio antrajame aukšte esantis butas buvo pilnas šiukšlių ir šunų išmatų. / Vaizdo medžiagos stop kadras
"Mes jam parūpinome pašaro, prisijungė kitos tarnybos, savivaldybė. Žmogus sugrįžo į normalų kelią ir dabar puikiai gyvena. Avys buvo nekirptos, neženklintos. Padėjome jam jas nukirpti. Bet ženklinti gyvulių jis nenorėjo, aiškino, kad tai – Europos Sąjungos išsigalvojimai. Praėjo kiek laiko, jis pats prabilo, kad reikėtų jam gyvulius suženklinti. Žmogus taip ir atsitiesė, tik šiek tiek padėti reikėjo. Paaiškėjo, kad už jo žemes svetimi išmokas gaudavo, paprašėme, kad pagalbą suteiktų socialinė darbuotoja, gal žmogus nesupranta, nemoka. Va, štai taip dingo visa vienišo žmogaus agresija, tereikėjo padėti", – pasakojo V.Valantinas.
-
Šunų pragaras Marijampolėje: mėtėsi nustipusių šunelių palaikai, nudirti kailiai 20
Sekmadienį dešimtys savanorių pajudėjo link Marijampolėje esančio Surgučių kaimo. Jau kurį laiką buvo žinoma viena sodyba, kurioje, kaip manoma, nelegaliai veisiami keturkojai. Negana to, jie laikomi tiesiog tragiškomis sąlygomis.
Atvykus pirmiesiems savanoriams, tarp jų – ir į Kauną iš Palangos neseniai persikėlusiai gyventi Redai, – rasta dešimtys šunų. Visi jie buvo laikomi skirtingose kiemo vietose – kai kurie be stogo virš galvos, prirakinti grandinėmis, be ėdalo ir vandens. Nemažai šunelių – veisliniai, tačiau dėl košmariškų laikymo sąlygų, galima spėti, kad ir badavimo, buvo sunku juos atskirti nuo gatvėmis lakstančių benamių.
„Šioje sodyboje buvome apie 18 val. Norėjosi dar šviesiu paros metu apeiti visą nemenką teritoriją. Tai, ką išvydome, buvo nesuvokiama. Daugybė šunelių, kurie buvo išsekę, taip pat visiškai nustekentų vištų, ožkyčių ir ponių. Vaikštant po teritoriją radome ir ne vieną šuniuko lavonėlį. Vienas dar nespėjęs suirti, vadinasi – neseniai miręs. Ant medžio šakų buvo pakabinti nudirti kailiai. Jų radome ir kieme stovinčiame neveikiančiame šaldytuve. Tikras gyvūnų pragaras“, – emocijas ir kitą dieną dar sunkiai tramdė moteris, kuri į savanorių būrį įsijungė prieš tai dvi dienas praleidusi ligoninėje.
Redos asmeninio arch. nuotr.
Reda pasakojo, kad į šią vietą iškart buvo iškviesti ir pareigūnai, kadangi be jų savanoriai negali imtis jokių veiksmų.
Daugybė šunelių, kurie buvo išsekę, taip pat visiškai nustekentų vištų, ožkyčių ir ponių. Vaikštant po teritoriją radome ir ne vieną šuniuko lavonėlį.
„Atvyko du pareigūnai – moteris ir vyras. Tikrai didžiausia padėka jiems – už jautrumą, supratimą ir visą pagalbą. Kartu vaikščiojome po sodybos teritoriją ir viską fiksavome. Pamatyti vaizdai šokiravo“, – toliau dėstė pašnekovė.
Namuose buvusi sodybos ir visų gyvūnų šeimininkė iš pradžių nesuprato, ką pas ją kieme veikia tiek žmonių, pareigūnai. Ji nebuvo nusiteikusi piktybiškai, kitaip nei kartu buvęs jos sūnus.
„Vyras bandė mus vyti, aiškino, kad kai kurie šunys jo, o ne mamos. Tačiau vėliau nurimo, nes, veikiausiai, suprato, kad mes taip lengvai nepasiduosime“, – pasakojo savanorė.
Netrukus šioje sodyboje jau buvo apie 60 savanorių, policijos pareigūnai, vėlų vakarą atvyko ir tyrėjai.
„Mūsų paprašė išeiti iš teritorijos, nes tyrėjai norėjo pasikalbėti su sodybos savininke, viską užfiksuoti. Klausėme visko, ką sako teisėsaugos atstovai, nenorėjome kelti chaoso. Tuo metu pakvietėme atvykti ir kelis veterinarijos gydytojus. Tarp jų – žinomą veterinarą Paulių Morkūną. Mums buvo svarbu, kad jie įvertintų gyvūnų būklę. Tikėjome, kad tik tokiu būdu galėsime gyvūnus pasiimti iš tų baisių sąlygų. Blogiausia tai, kad nė vieno Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo taip ir nepavyko prisikviesti, nes savaitgaliais jie nedirba“, – įvykių seką vardijo Reda.
Pasak jos, sulaukus veterinarijos gydytojų, gyvūnai buvo apžiūrėti ir nustatyta, kad kai kuriems skubiai reikalinga pagalba. Jų šeimininkė galiausiai sutiko juos atiduoti.
„Paimti visi, virš 20 čia buvę šuniukai. Taip pat katytė, o ožkytes ir poniukus žadėjo nuvykti paimti pirmadienį. Dalis šuniukų perduoti gyvūnų globos organizacijai „Lesė“, dalį tų, kuriems reikėjo skubios pagalbos, į kliniką išsivežė P. Morkūnas“, – teigė gyvūnų mylėtoja ir nuoširdžiai dėkojo visiems, buvusiems kartu ir padėjusiems.
Redos asmeninio arch. nuotr.
Portalui kauno.diena.lt susisiekus su Marijampolės policijos atstovu spaudai Renatu Siaurusaičiu, jis patvirtino, kad sekmadienį 19.36 val. buvo gautas pranešimas dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų laikymo antisanitarinėmis sąlygomis.
„Atvykus mūsų policijos pareigūnams rasti trys negyvi ir 21 galimai netinkamai prižiūrimi šunys. Visi duomenys užfiksuoti, šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais“, – komentavo Marijampolės policijos atstovas primindamas, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Primename, kad šį savaitgalį visoje Lietuvoje užsiliepsnojo karštieji šunų kankintojų taškai. Jie buvo rasti Kauno, Kretingos, Širvintų ir Tauragės rajonuose. Dėl daugumos jų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tyrimus.
„Žmonės nepirktų, nebūtų ir nelegalių veisyklų“
Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausiais žmonių sąmoningumas – jeigu nebūtų paklausos nelegaliai auginamiems gyvūnams, nebūtų ir nelegalių veisyklų.
„Žmonės nepirktų, tai nebūtų ir nelegalių veisyklų, – BNS sekmadienį sakė Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.
Blogiausia, kad atsiranda žmonių, kurie nori įsigyti tokius gyvūnus. Veislinis gyvūnas yra brangus, bet kam tada pirkti gyvūną iš tokių sąlygų?
„Blogiausia, kad atsiranda žmonių, kurie nori įsigyti tokius gyvūnus. Veislinis gyvūnas yra brangus, bet kam tada pirkti gyvūną iš tokių sąlygų? Juk yra globos namai, kur tikrai yra nereikalingų gyvūnų, kurių kažkas atsisakė“, – pridūrė jis.
Jis stebėjosi, kodėl anksčiau tarnybai nebuvo pranešta apie tokius atvejus, nes veikla greičiausiai buvo vykdoma ne vienerius metus.
„Žmonės gyvena visiškai šalia. Gal kaimynai ir įtarė kokią veiklą, nes vis tiek šunų laikymas – juk ten ne vienas ir ne dešimt šunų buvo, bet mūsų institucija anksčiau nebuvo gavusi jokio pranešimo“, – sakė tarnybos atstovas.
Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas G. Blekaitis taip pat priminė, kad už pažeidimus, administracine tvarka, numatytas įspėjimas, galima piniginė bauda, gyvūnų konfiskavimas.
