Augo daugiau nei dvigubai
Naujausiais "Sodros" duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo 24,6 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie dirbo nuolatinį darbą ar pagal terminuotą darbo sutartį ir už juos buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Palyginimui: 2018 m. antrąjį ketvirtį tokių darbuotojų buvo 14,1 tūkst., o 2017 m. trečiąjį ketvirtį – beveik 10 tūkst.
Užsieniečių iš trečiųjų šalių dalis, palyginti su visais dirbančiaisiais, 2017 m. trečiąjį ketvirtį siekė 0,8 proc. o šių metų antrąjį ketvirtį – jau 1,8 proc.
"Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet dirbančiųjų skaičius didės 0,1 proc. "Sodrai" tai reiškia, kad daugės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis. Matome, kad prie apdraustųjų skaičiaus augimo vis labiau prisideda ir Lietuvoje įdarbinami užsieniečiai, o jų skaičiaus augimas įgyja pagreitį.
Už šiuos darbuotojus mokamos socialinio draudimo įmokos. Tai prisideda prie socialinio draudimo sistemos tvarumo ir leidžia šiek tiek optimistiškiau prognozuoti šalies darbo užmokesčio fondo augimą", – spalio pabaigoje pristatydama antrojo 2019-ųjų ketvirčio susistemintus duomenis sakė "Sodros" direktorė Julita Varanauskienė.
Yra duomenys, kiek pavienių asmenų gavo darbo vizas Lietuvoje, o kiek dirba užsienio įmonėse, kurios atlieka subrangos darbus – nėra.
Statybininkai – antri
Daugiausia įdarbintų užsieniečių – paklausiausių Lietuvoje profesijų atstovai – sunkvežimių vairuotojai, antri – statybininkai. 30 daugiausia atstovų šalyje turinčių profesijų sąraše yra ir virėjai, lengvųjų ir taksi automobilių vairuotojai, įstaigų ir organizacijų vadovai.
Beveik 17 tūkst. visų darbuotojų iš užsienio nuolat arba pagal terminuotas darbo sutartis dirbo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais.
Užsieniečiai dirba pigiau
Įdarbinta 1 200 suvirintojų, beveik 900 betonuotojų, šiek tiek daugiau nei 600 tinkuotojų ir beveik 600 kitų specialybių statybininkų, neskaičiuojant daugiau nei 300 elektrikų. Maždaug 300 darbo vietų užėmė užsieniečiai lengvųjų automobilių, taksi vairuotojai, apie 150 autobusų ir troleibusų vairuotojų, per 130 įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, taip pat apie 120 virėjų.
Daugelio Lietuvoje dirbančių užsieniečių pajamos svyruoja nuo minimalaus iki vidutinio darbo užmokesčio ir šiek tiek atsilieka nuo vietinių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio. Algomis labiau išsiskiria aukštos kvalifikacijos specialistai – vadovai, mokslininkai, inžinieriai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, pardavimo atstovai, įrenginių ir mašinų operatoriai, tačiau tokių specialistų iš užsienio nėra daug.
Palyginimui: užsieniečių sunkvežimių vairuotojų, dirbusių visą mėnesį pagal neterminuotas darbo sutartis, vidutinės draudžiamosios pajamos Lietuvoje birželio mėnesį siekė 767 eurus, o visų šios profesijos apdraustųjų Lietuvoje be užsieniečių – 846 eurus, neatskaičiavus mokesčių.
Visą mėnesį dirbusių virėjų užsieniečių vidutinės mėnesio pajamos birželį buvo 774 eurai, elektrikų – 796 eurų, lengvųjų automobilių, taksi vairuotojų – 765 eurai, statybininkų – 775 eurai. Atitinkamai visą mėnesį dirbę virėjai ne užsieniečiai Lietuvoje vidutiniškai gavo 801 eurą, elektrikai – 871 eurą, lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojai – 895 eurus, o statybininkai – 867 eurus pajamų per mėnesį.
Darbuotojų duomenys būtini
Lietuvoje daugėjant iš užsienio čia dirbti atvykstančių žmonių, nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo pakeistas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, pagal kurį užsieniečius įdarbinantys darbdaviai per "Sodros" elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) turi pateikti duomenis apie įdarbinamą žmogų, darbo sutarties pobūdį, komandiruotę ir kitą informaciją, kurią "Sodra" perduos Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai.
"Akivaizdu, kad darbuotojų iš užsienio daugėja, auga ir poreikis užtikrinti vienodas socialines garantijas iš užsienio į Lietuvą atvykusiems darbuotojams, analizuoti darbo rinkos pokyčius ir kartu palengvinti administravimo naštą darbdaviams.
Dėl to susitarė ir informacija nuo šiol dalysis trys institucijos – "Sodra", Užimtumo tarnyba ir Valstybinė darbo inspekcija, o darbdaviai ją teiks naudodamiesi jau įprasta "Sodros" elektronine draudėjų aptarnavimo sistema – naujų sistemų kurti ir diegti nereikės", – aiškino J.Varanauskienė.
Atleistos vadžios
Šiemet nuo kovo supaprastėjo užsieniečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą ne aukštos kvalifikacijos darbus, procedūros. Darbdaviams nebereikia pateikti dokumentų, patvirtinančių darbuotojų iš trečiųjų šalių turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus. Tiesa, palengvinimas negalioja trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Pavyzdžiui, norintiems dirbti programuotojams, inžinieriais ir pan.
Užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarp tarp tokių patenka statybininkai, tolimųjų reisų vairuotojai, elektrikai, suvirintojai), arba jo darbdavys kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti tik darbdavio tarpininkavimo raštą dėl kvalifikacijos, taip pat įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui arba ne mažiau kaip tokios pat trukmės darbo sutartį. Tai reiškia, kad tik darbdavys dabar turi pareigą pats įsitikinti, ar darbuotojas atitinka keliamus reikalavimus ir ar darbuotojas turi kvalifikaciją įrodančius dokumentus.
Saugiklis – statybininko kortelė
O štai Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) siekia, kad nuo kitų metų visiems statantiems ir remontuojantiems darbininkams būtų privaloma turėti statybininko kortelę, kuri duotų naudos tiek valstybės ekonomikai, tiek darbdaviams.
Teigiama, kad privaloma statybininko kortelė leistų iš rinkos pašalinti nelegaliai dirbančius asmenis, kurie nemoka mokesčių. Pasak LSA, gana dažnai pasitaiko, kad darbuotojas visiškai atsitiktinai, dėl susiklosčiusių gyvenime aplinkybių, pateko į statybos aikštelę ir nėra įgijęs statybininko profesijos. Pasitaiko atvejų, kad tokie asmenys sugadina medžiagas ir pridaro daug žalos užsakovams, o tiesa, kad darbus atliko visiškai ne statybininkas, paaiškėja tik prasidėjus teisminiam ginčui. Todėl statybininkų kompetencijų registras, kurį šiuo metu organizuoja LSA Lietuvos statybininkų asociacija, suteiks informaciją tiek valstybės institucijoms, tiek verslo įmonėms apie statybininkų skaičių regionuose, apie turimas kompetencijas, darbo laiką statybvietėse, Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičių. LSA siūlo šiuos duomenis naudoti viešųjų pirkimų metu, atrenkant rangovus numatomiems darbams. Kortelė, kurią platina asociacija, turi ne tik kompetencijų registravimo ir deklaravimo funkciją, bet atlieka ir darbo laiko registracijos funkciją statybvietėse. Registruojant statinius VĮ Registrų centre ir įforminant statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, ši informacija galėtų būti naudojama įsitikinant, kad statinį statė legaliai dirbantys asmenys.
Emigruoja ir mokesčiai
– Lietuvoje plinta tradicija sudaryti viešiesiems pirkimams konsorciumus, kuriuose įrašomos užsienyje registruotos įmonės. Anksčiau vyravo tokia nuomonė, kad užsienio kompanijos dalyvavimas reiškia didesnį konkurso skaidrumą. Kaip yra iš tiesų? Vis dažniau kalbama, kad beveik visus darbus padaro būtent kitur įsteigtos bendrovės. Kokia iš to nauda mūsų valstybei? – "Kauno diena" klausė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo.
– Konsorciume dalyvaujančios užsienio kompanijos nėra dažnas reiškinys vykdant pirkimus. Tačiau gana dažnu atveju į mūsų rinką tokiu būdu ateina kaimyninių valstybių rangovai iš Lenkijos ir Latvijos.
LSA nuolat teikia teisės aktų siūlymus suformuoti aiškius kvalifikacinius reikalavimus. Pavyzdžiui, kad ypatingojo statinio statybos rangovas privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų kompetencijas patvirtinančius dokumentus ar korteles.
Tokie aiškiai suformuoti reikalavimai leistų laimėti tiek valstybei, tiek sąžiningai dirbantiems statytojams, kurie investuoja į darbuotojų kvalifikaciją, suteikia socialines garantijas ir užtikrina tvarumą statybos sektoriuje, o ne kaip vienkartinės naudos ieškantys užsienio šalių rangovai.
Neturint aiškaus mechanizmo patikrinti, ar ypatingojo statinio statybos rangovas turi vykdomo darbo srities darbuotojų, kaip numato Statybos įstatymas, atsiranda situacijų, kai viena statybos įmonė gali laimėti daug viešųjų pirkimų konkursų, nors realiai ji nėra pajėgi atlikti tokios apimties darbų. Tai iškraipo konkurenciją, nes kitiems rangovams užsakymų nelieka, nors jie turi darbuotojų, investuoja į šių kvalifikaciją ir saugą, išlaiko nuolatines darbo vietas ir gali kokybiškai atlikti darbus.
– Viešuosius pirkimus laimi mažiausią kainą pasiūlęs konkurso dalyvis, dažnai samdantis statybininkus iš pigios darbo jėgos šalių. Greičiausiai nemokami apskritai jokie mokesčiai Lietuvoje, net gyventojų pajamų, jei darbuotojai komandiruojami čia?
– Klausimas tikrai aktualus, nes jis apnuogina tikrą situaciją rinkoje.
– Gal yra skaičiavimų, kokias netektis dėl to patiria mūsų valstybė dėl emigruojančių mokesčių?
– Tokių skaičiavimų nėra. Yra tik duomenys, kiek pavienių asmenų gavo darbo vizas Lietuvoje, o kiek dirba užsienio įmonėse, kurios atlieka subrangos darbus, nėra.
– Ar perkančioji pusė domisi, kodėl vieni ar kiti konkurso dalyviai gali pasiūlyti mažiausią kainą? Gal atvykstantieji yra išnaudojami, gauna gerokai mažesnius atlyginimus, nei mokami Lietuvoje? Esate minėjęs, kad pas mus aukščiausios kvalifikacijos specialistas uždirba maždaug 2 000 eurų, atskaičiavus mokesčius. Tokie pinigai darbuotojui iš Kinijos atrodo kosminiai.
– Įstatymo nuostata leidžia, bet neskatina perkančiąją organizaciją atmesti pasiūlymą, kurio kaina nereali. Statytojai bijo įsivelti į teisminių ginčų maratoną ir eina paprasčiausiu keliu – pasirašo sutartį su mažiausią, kad ir realybės neatitinkančią kainą pasiūliusiu tiekėju.
Ne visada įmanoma sukontroliuoti
– Kaip atvykėliai veikia šešėlinę rinką? Dabar populiaru buto remontui ar įrengimui ieškoti statybininkų pagal skelbimus. Yra tekę girdėti, kad užsieniečiai darbuotojai eina prisidurti prie oficialios algos savaitgaliais, poilsio dienomis. Ar neįmanoma juos sukontroliuoti, nes ne darbo dienos yra ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir Valstybinės darbo inspekcijos tarnautojams?
– Dažnai imigrantai bando uždirbti laisvu nuo pagrindinio darbo metu. Jeigu tai vyksta buitiniu lygiu, tai labai sunku įgyvendinti tokių paslaugų teikimo kontrolę. Gavę darbo vizą užsienio šalių piliečiai darbo dienomis vengia dirbti nelegaliai.
Taip pat dalis Ukrainos piliečių atvyksta į Lietuvą turėdami tik Šengeno šalių vizas ir leidimus dirbti Lenkijoje arba pasinaudoję beviziu režimu. Sudarytos sąlygos leidžia augti nelegaliam užsieniečių darbui Lietuvoje.
– Kas prisiima riziką dėl garantinės priežiūros, kai konkursus laimi užsienio statybininkai? Greičiausiai sunku juos prisikviesti ištaisyti netikėtai aptiktą broką.
– Garantinis draudimas viešuose pirkimuose visada teikiamas. Jeigu nėra galimybės užsienio rangovo prisikviesti ištaisyti netikėtai aptiktą broką, tuomet pradeda galioti garantinis draudimas. Tokiu atveju statytojas samdo bet kurį kitą rangovą, kuriam atlygį už darbą sumoka draudimo kompanija.
Būtinas ekonominis naudingumas
– Matyt, amžinas klausimas: kodėl Lietuvoje netaikomi ekonominio naudingumo kriterijai, o lemia žemiausia pasiūlyta rangovo kaina?
– Ekonominio naudingumo kriterijai turi būti gerai pamatuojami, logiški ir tikrai sprendžiantys statytojo tikslus įgyvendiname projekte. Suformuluoti tokius kriterijus reikia specifinių žinių ir patirties. Jeigu kriterijus kuria nekompetentingi asmenys, dažniausiai jų iš viso atsisakoma.
Siekiant paskatinti ir palengvinti ekonominio naudingumo metodo taikymą, LSA siūlo sukurti tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų katalogą vykdant viešuosius pirkimus, nes pačios įstaigos ne visada turi kompetencijų juos įvardyti. Užsakovas galėtų pasirinkti, žinodamas, ko jam reikia ir už ką yra pasiryžęs mokėti. Pavyzdžiui, apyvartos dydžio, atestuoto personalo, aplinkosaugos kompetencijų ir pan. Kitame kataloge galėtų būti pamatuojami ekonominio naudingumo kriterijai.
– Ką turėtų daryti mūsų valstybė, kad apsaugotų savo rinką? Juk kitose šalyse ir statybų sektoriuje, kaip kituose (transporto ir t.t.), yra numatyti saugikliai.
– Įsiklausyti į Lietuvos statybininkų asociacijos siūlymus, kurių ne po vieną teikiame kiekvienais metais, siekdami pažangos ir progreso šalies statybos sektoriuje.
