Nubaustas tik simboliškai

Kaip jau rašyta, Kauno apylinkės teismas, pripažinęs A.Karalių padarius minėtą nusikaltimą, skyrė jam švelniausią už tai grėsusią bausmę – 2500 eurų baudą. Prokuroras siūlė ją didesnę – 3750 eurų. Už viešosios tvarkos pažeidimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pats teisiamasis, kaip ir jo advokatas, prašė išteisinimo.

Panašios aistros, kaip ir prasidėjus vilos griovimo darbams, virė ir atvertus šią bylą Kauno apylinkės teisme.

„Jis mane visą laiką provokavo. O kartą, kai ėjau palei statybvietės tvorą, pasakė: „Aš tave pakasiu po tuo pastatu!“, – teigė A.Karaliui į sūnus pagal amžių tinkantis nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas vienos Kauno įmonės direktorius D.G., prieš duodamas parodymus, turėjęs prisiekti, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės. Jis pasakojo, kad buvo pasirašęs su vilos savininku Artūru Dankovskiu rangos sutartį dėl jos griovimo. Ir gavo iš A.Dankovskio Registrų centro išrašą, kad tai nėra ypatingas statinys, bei griovimo aprašą, kurį parengė architektai iš kažkokios įmonės. Kokios – geriau žino A.Dankovskis.

Aš tave pakasiu po tuo pastatu!

Iškalbinga chronologija

Anot D.G., atvykus 2020-ųjų spalio 14-ąją į Perkūno alėją vykdyti rangos sutarties, netrukus atvažiavo policija, kuri laikinai sustabdė darbus. Bet padavus pareigūnams rangos sutartį, šie leido darbus tęsti.

Po to pasirodė statybos inspektorius, kuris taip pat laikinai nutraukė darbus – kol patikrino savo duomenų bazėje, ar griaunamas statinys nėra kuo nors ypatingas. Ir netrukus taip pat leido darbus atnaujinti. Bet dar nespėjus įjungti technikos, atvyko paveldosaugininkai. Tada aiškintasi dėl šio statinio tarpusavyje ilgokai, dėl ko D.G. teigė galiausiai paleidęs darbininkus, o po to, taip ir nesulaukęs jokio atsakymo, išvažiavęs ir pats. Tačiau kitą dieną vėl atvyko prie vilos. Ir vėl čia suvažiavo paveldosauga bei statybų inspekcija. Šį kartą viskas baigėsi tuo, kas statybų inspektorius žodžiu paprašė tądien darbų nebevykdyti.

A.Karaliaus (dešinėje) ir D.G. (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tokį patį nurodymą, anot D.G., jam tada davė ir A.Dankovskis. O tos dienos vakare D.G. teigė pamatęs per televizijos žinias kalbantį tą patį statybos inspektorių, kuris tikino, kad šiandien-rytoj išsiųs A.Dankovskiui privalomąjį nurodymą nebetęsti darbų. Anot D.G., to jie laukė visą penktadienį, o nesulaukus, šeštadienį jis vėl atvyko prie vilos – atidirbti už penktadienio prastovą.

Jaučiasi pažemintas

Pasakodamas apie šeštadienio įvykius, D.G. akcentavo, kad tądien jam niekas jau nebetrukdė griauti vilos. Ir tik po kurio laiko atvyko aplinkos apsaugos inspektorius. Pamatęs, kad šis mojuoja jam iš už tvoros, D.G. tikino išjungęs techniką. Ir nuėjęs pas šį inspektorių, išgirdo prašymą prisistatyti. Tačiau jam atsakęs, kad tai padarys neviešai, dėl ko netoliese buvęs A.Karalius ir nesuvaldė emocijų.

„Nesuprantu tokio nesusivaldymo. Galėjau jam atsakyti tuo pačiu, bet taip nesutarimai nesprendžiami“, – komentavo D.G. dar tą patį vakarą internete ir televizijoje pasirodžiusį įrašą, kaip A.Karalius nutraukia jam nuo veido kaukę, po to neleidžia palikti konflikto vietos, galiausiai pastumia, dėl ko jis nugriūna su visa statybviete juosiančia tvora.

D.G. tikino dar niekada nebuvęs taip pažemintas. Jau nekalbant apie artimųjų reakciją, pamačius šį įrašą per televiziją.

Kalbėdamas apie A.Karaliui pareikštą 1700 eurų ieškinį, D.G. teigė, kad vos prieš penkias dienas iki šio incidento buvo nusiėmęs įtvarą nuo dešiniojo kelio, kuris buvo uždėtas rugpjūtį, kai, pramogaujant Kauno mariose su vandens slide, plyšo kojos raiščiai. Po incidento su A.Karaliumi D.G. tikino ir vėl jautęs turėtos kojos traumos padarinius daugiau kaip mėnesį. Ir dvi savaites buvo dėl to nedarbingas.

Kaltintas įžūliu elgesiu

A.Karalius kaltintas, kad viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu – nuplėšdamas nuo D.G. veido privalomą dėvėti burną ir nosį dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas šį į krūtinę, dėl ko D.G. griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

540,70 eurų ieškinį teisiamajam buvo pareiškusi ir „Sodra“.

Tačiau A.Karalius įrodinėjo, kad jam pareikštas kaltinimas – tolimas nuo to, kas realiai vyko. Jis akcentavo, kad turėjo taip pasielgti, kaip pilietis, architektas ir kaunietis. Ir dėl savo veiksmų nesigaili, nes tądien net šešis-septynis kartus skambino į policiją dėl atsinaujinusio vilos griovimo. Atsiliepusi pareigūnė pareiškė: „Baikite skambinti – viskas legalu ir teisėta!“ Tiesa, po valandos policija pasirodė. Tačiau lėtai pravažiavo pro šalį, net nesustodama, kas sukėlė susirinkusių žmonių pasibaisėjimą, nes D.G. toliau ekskavatoriaus kaušu traiškė vilą. Todėl, anot A.Karaliaus, jis buvęs priverstas imtis kūno kalbos, nes suprato, kad D.G. kitokios nesupranta. Ir tai buvo vienintelis būdas jį sustabdyti. O tokia galimybe atsirado, kai D.G. trumpam išlipo iš ekskavatoriaus, į kurį netrukus ketino grįžti, nes paliko įjungtą.

A.Karalius tikino ir kaukę nuo D.G. veido nutraukęs tik todėl, kad ši jam asociavosi su nusikaltėlių mėgstamu atributu, siekiant išvengti viešumo. Be to, D.G. vengė iki tol ir prisistatyti, todėl jis norėjo, kad šio veidas būtų įamžintas. Ir kaukės nutraukimas bei šį veiksmą lydėjusi jo kūno kalba, A.Karaliaus įsitikinimu, pasiteisino, nes vilos griovimo darbai buvo sustabdyti tokioje stadijoje, kai dar liko materijos, leidžiančios ją atstatyti. O D.G. galiausiai prisistatė. Ir daugiau vila nebuvo griaunama.

Nukentėjusiojo ieškinys sumažintas

A.Karalius tikino, kad neturėjęs ir tikslo sužaloti D.G. Todėl nežymiai kaire ranka, nes dešinėje laikė telefoną, kuriuo viską filmavo, bet iš susijaudinimo šio incidento neįamžino, tik plekštelėjęs D.G. per petį. O šis nuo to nugriuvo. Galiausiai A.Karalius pareiškė, kad viešąją tvarką, traiškydamas vilą ir keldamas nuodingų asbesto dulkių debesį, tada pažeidė ne jis, o D.G.

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė konstatavo, kad A.Karalius pažeidė viešąją tvarką, todėl, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei siekiant, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų, jam turi būti skirta minėta minimali bauda už šį nusikaltimą, kurią A.Karalius įpareigotas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, iš jo buvo priteistas ir „Sodros“ pareikštas ieškinys bei 2500 eurų atlygis už advokato D.G. suteiktas paslaugas. Tačiau paties nukentėjusiojo ieškinys tenkintas tik iš dalies, priteisiant jam tik 500 eurų. Šis sprendimas motyvuotas tuo, kad nebuvo padaryta didelė žala jo sveikatai ar reputacijai ir sukeltos pasekmės nebuvo ilgalaikės.

Galutinis verdiktas

A.Karaliaus ir jo advokato skundą dėl šio nuosprendžio nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Daivos Jankauskienės, Albino Antanaičio ir Giedriaus Endriukaičio kolegija šiandien paskelbė, kad A.Karalių išteisina.

Audrys Karalius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – nors A.Karaliaus atlikti veiksmai yra nepriimtini etikos bei moralės požiūriu, tačiau jie nesukėlė tokių padarinių, dėl kurių būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Jis nesuvaldė kilusių neigiamų emocijų, tačiau jo elgesio motyvas buvo ne chuliganiškos paskatos ar kitos menkavertės dingstys.

Kauno apygardos teismo atstovės pranešime apie išteisinamąjį nuosprendį A.Karaliui teigiama, kad jį priėmusios teisėjų kolegijos nuomone, jos panaikintas Kauno apylinkės teismo nuosprendis nėra pagrįstas išsamia ištirtų įrodymų analize, be to, neatsižvelgta į visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Todėl ir padaryta išvada, kad A.Karalius tyčia savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tačiau ši išvada padaryta pernelyg sureikšminus A.Karaliaus atliktus veiksmus ir ignoruojant susidariusią situaciją, kuriai esant jie buvo atlikti.

A.Karalių išteisinusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai rūpinosi ne tik jam asmeniškai, bet visai Lietuvos istorijai reikšmingo objekto, kurį siekta įtraukti į UNESCO saugomo paveldo sąrašą, išsaugojimu. Ir civilizuotai aiškinosi susidariusią situaciją dar kelios dienos iki incidento, tačiau jo pastangos bei pagalbos prašymai buvo neveiksmingi, nes darbams vadovaujantis asmuo bei jų užsakovas atsisakė geranoriškai palaukti, kol atsakingos institucijos išsiaiškins situaciją. Taigi, įvykio metu A.Karalius buvo apimtas nevilties.

Be to, jį išteisinusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad ne visi įvykio vietoje susrinkę asmenys matė A.Karaliaus atliktus veiksmus D.G. atžvilgiu, nes šie truko itin trumpai. O arčiausiai stovėję asmenys pripažino, kad stebėti A.Karaliaus elgesį nebuvo malonu, tačiau tai jų nešokiravo.

Tačiau A.Karalių išteisinusiame nuosprendyje pažymima ir tai, kad jis pasielgė neapgalvotai ir nebrandžiai, tačiau tokiu savo elgesiu jis ne tiek pažemino nukentėjusįjį, kiek patį save, parodydamas, jog nesugeba suvaldyti neigimaų emocijų bei išgyvenimų.

A.Karalių išteisinęs Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo, vos jį paskelbus. O kadangi jis buvo išteisintas, nukentėjusiojo bei „Sodros“ jam pareikšti ieškiniai palikti nenagrinėti.

Šokiruojantis atvirumas

Kaip jau rašyta, prokuroras siūlė skirti A.Karaliui 3750 eurų baudą, t.y. švelniausią bausmę, numatytą už viešosios tvarkos pažeidimą. Už šį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Artimas minimumui buvo ir prokuroro siūlytos baudos dydis.

Pats teisiamasis, kaip ir jo advokatas, prašė išteisinimo. O nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas vienos Kauno UAB direktorius D.G. jokių prašymų teismui neturėjo.

Panašios aistros, kaip ir prasidėjus vilos griovimo darbams, virė ir atvertus šią bylą teisme.

„Jis mane visą laiką provokavo. O kartą, kai ėjau palei statybvietės tvorą, pasakė: „Aš tave pakasiu po tuo pastatu!“, – teigė A.Karaliui į sūnus pagal amžių tinkantis D.G., prieš duodamas parodymus, turėjęs prisiekti, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės. Jis pasakojo, kad buvo pasirašęs su vilos savininku Artūru Dankovskiu rangos sutartį dėl jos griovimo. Ir gavo iš A.Dankovskio Registrų centro išrašą, kad tai nėra ypatingas statinys, bei griovimo aprašą, kurį parengė architektai iš kažkokios UAB. Kokios – geriau žino A.Dankovskis.

Aš tave pakasiu po tuo pastatu!

„Tai, kodėl jūs nepranešėte vilos savininkui, kad yra nepatenkintų šiais darbais – kad jis su pastaraisiais aiškintųsi?“ – klausė D.G. prokuroras. „Jūs labai gerai pastebėjote, kad aš turėjau sugerti viską – ir žiniasklaidą, ir inspektorius, nes lengviau teisti tą, kuris dirba viešai!“, – toks buvo nukentėjusiojo atsakymas.

Iškalbinga chronologija

D.G. pasakojo, kad atvykus pernykštę spalio 14-ąją į Perkūno alėją vykdyti rangos sutarties, netrukus atvažiavo policija, kuri laikinai sustabdė darbus. Bet padavus pareigūnams rangos sutartį, šie leido darbus tęsti.

Po to pasirodė statybos inspektorius, kuris taip pat laikinai nutraukė darbus – kol patikrino savo duomenų bazėje, ar griaunamas statinys nėra kuo nors ypatingas. Ir netrukus taip pat leido darbus atnaujinti. Bet dar nespėjus įjungti technikos, atvyko paveldosaugininkai. Tada aiškintasi dėl šio statinio tarpusavyje ilgokai, dėl ko D.G. teigė galiausiai paleidęs darbininkus, o po to, taip ir nesulaukęs jokio atsakymo, išvažiavęs ir pats. Tačiau kitą dieną vėl atvyko prie vilos. Ir vėl čia suvažiavo paveldosauga bei statybų inspekcija. Šį kartą viskas baigėsi tuo, kas statybų inspektorius žodžiu paprašė tądien darbų nebevykdyti.

Tokį patį nurodymą, anot D.G., jam tada davė ir A.Dankovskis. O tos dienos vakare D.G. teigė pamatęs per televizijos žinias kalbantį tą patį statybos inspektorių, kuris tikino, kad šiandien-rytoj išsiųs A.Dankovskiui privalomąjį nurodymą nebetęsti darbų. Anot D.G., to jie laukė visą penktadienį, o nesulaukus, šeštadienį jis vėl atvyko prie vilos – atidirbti už penktadienio prastovą.

Jaučiasi pažemintas

Pasakodamas apie šeštadienio įvykius, D.G. akcentavo, kad tądien jam niekas jau nebetrukdė griauti vilos. Ir tik po kurio laiko atvyko aplinkos apsaugos inspektorius. Pamatęs, kad šis mojuoja jam iš už tvoros, D.G. tikino išjungęs techniką. O nuėjęs pas šį inspektorių išgirdo prašymą prisistatyti. Tačiau jam atsakęs, kad tai padarys neviešai, dėl ko netoliese buvęs A.Karalius ir nesuvaldė savo emocijų. Nors, anot D.G., šio elgesį emocijomis buvo galima vadinti tik iš pradžių. Vėliau tai virto agresija.

„Nesitikėjau, kad taip galima pasielgti esant žiniasklaidai ir apie keliasdešimties žiūrovų akivaizdoje. Nesuprantu tokio nesusivaldymo. Galėjau jam atsakyti tuo pačiu, bet taip nesutarimai nesprendžiami“, – komentavo D.G. dar tą patį vakarą internete ir televizijoje pasirodžiusį įrašą, kaip A.Karalius nutraukia jam nuo veido kaukę, po to neleidžia palikti konflikto vietos, galiausiai pastumia, dėl ko jis nugriūva su visa statybviete juosiančia tvora.

D.G. tikino dar niekada nebuvęs taip pažemintas. Jau nekalbant apie artimųjų reakciją, pamačius šį įrašą per televiziją.

Kaltintas įžūliu elgesiu

Kalbėdamas apie A.Karaliui pareikštą 1700 eurų ieškinį, D.G. teigė, kad vos prieš penkias dienas iki šio incidento buvo nusiėmęs įtvarą nuo dešiniojo kelio, kuris buvo uždėtas rugpjūtį, kai, pramogaujant Kauno mariose su vandens slide, plyšo kojos raiščiai. Po incidento su A.Karaliumi D.G. tikino ir vėl jautęs turėtos kojos traumos padarinius daugiau kaip mėnesį. Ir dvi savaites buvo dėl to nedarbingas.

Klausiamas, ar sulaukęs grasinimo, kad bus pakasti po griaunama vila, kreipėsi dėl to į policiją, D.G. atsakė, kad užsiminė apie tai ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, bet šie to į jo apklausą neįrašė.

Į teisiamųjų suolą A.Karalių pasodinusi byla buvo vienintelis Kauno teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su minėtos vilos, kurią jau liepta atstatyti, griovimu. A.Karalius kaltintas, kad viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu – nuplėšdamas nuo D.G. veido privalomą dėvėti burną ir nosį dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas šį į krūtinę, dėl ko D.G. griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

540,70 eurų ieškinį teisiamajam buvo pareiškusi ir „Sodra“.

Kaltės nepripažino

A.Karalius teisme įrodinėjo, kad jam pareikštas kaltinimas – tolimas nuo to, kas realiai vyko, ir prasilenkia su logika. Jis akcentavo, kad turėjo taip pasielgti, kaip pilietis, architektas ir kaunietis. Ir dėl savo veiksmų nesigaili, nes tą šeštadienį net šešis-septynis kartus skambino į policiją dėl atsinaujinusio vilos griovimo. Tačiau atsiliepusi pareigūnė pareiškė: „Baikite skambinti – viskas legalu ir teisėta!“ Tiesa, po valandos policija pasirodė. Tačiau lėtai pravažiavo pro šalį, net nesustodama, kas sukėlė susirinkusių žmonių pasibaisėjimą, nes D.G. toliau ekskavatoriaus kaušu traiškė vilą. Todėl, anot A.Karaliaus, jis buvęs priverstas imtis kūno kalbos, nes suprato, kad D.G. kitokios nesupranta. Ir tai buvo vienintelis būdas jį sustabdyti. O tokia galimybe atsirado, kai D.G. trumpam išlipo iš ekskavatoriaus, į kurį netrukus ketino grįžti, nes paliko įjungtą.

A.Karalius tikino ir kaukę nuo D.G. veido nutraukęs tik todėl, kad ši jam asociavosi su nusikaltėlių mėgstamu atributu, siekiant išvengti viešumo. Be to, D.G. vengė iki tol ir prisistatyti, todėl jis norėjo, kad šio veidas būtų įamžintas. Ir kaukės nutraukimas bei šį veiksmą lydėjusi jo kūno kalba, A.Karaliaus įsitikinimu, pasiteisino, nes vilos griovimo darbai buvo sustabdyti tokioje stadijoje, kai dar liko materijos, leidžiančios ją atstatyti. O D.G. galiausiai prisistatė. Ir daugiau vila nebuvo griaunama.

A.Karaliaus (dešinėje) ir D.G. (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Temidė stojo prokuroro pusėn

A.Karalius tikino, kad neturėjęs ir tikslo sužaloti D.G. Todėl nežymiai kaire ranka, nes dešinėje laikė telefoną, kuriuo viską filmavo, bet iš susijaudinimo šio incidento neįamžino, tik plekštelėjęs D.G. per petį. O šis nuo to nugriuvo. Galiausiai teisiamasis pareiškė, kad viešąją tvarką, traiškydamas vilą ir keldamas nuodingų asbesto dulkių debesį, tada pažeidė ne jis, o D.G.

Bylą nagrinėjusi teisėja Indrė Averkienė šiandien paskelbė, kad 60-metis A.Karalius padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Dėl ko, atsižvelgiant į veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei siekiant, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų, jam turi būti skirta bauda. Tačiau I.Averkienė skyrė A.Karaliui 2500 eurų arba minimalią baudą, grėsusią už viešosios tvarkos pažeidimą, kurią jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Audrys Karalius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Be to, iš A.Karaliaus pilnai priteistas „Sodros“ pareikštas ieškinys ir 2500 eurų atlygis už advokato D.G. suteiktas paslaugas. Tačiau paties nukentėjusiojo ieškinys tenkintas tik iš dalies, priteisiant jam tik 500 eurų. Šis sprendimas motyvuotas tuo, kad nebuvo padaryta didelė žala jo sveikatai ar reputacijai ir sukeltos pasekmės nebuvo ilgalaikės.

Į nuosprendžio paskelbimą atvyko tik A.Karalius su savo advokatu, kurie neslėpė, kad tokį teismo sprendimą skųs. D.G. skelbiant nuosprendį nedalyvavo.

Pasiūlyta švelniausia bausmė

Kaltinimą šioje byloje palaikantis Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Dziegoraitis pasiūlė skirti A.Karaliui už jo padarytą viešosios tvarkos pažeidimą švelniausią už šį nusikaltimą numatytą bausmę – baudą. Baudžiamasis kodeksas už tai grasina viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. O prokuroro pasiūlytas A.Karaliui skirtinos baudos dydis – 3750 eurų yra artimas numatytam jos minimumui.

Prokuroro įsitikinimu, įrodymų, kad teisiamasis pažeidė viešąją tvarką, pakanka.

Kaip jau rašyta, panašios aistros, kaip ir prasidėjus vilos griovimo darbams, virė ir atvertus šią bylą teisme.

Aš tave pakasiu po tuo pastatu!

„Jis mane visą laiką provokavo. O kartą, kai ėjau palei statybvietės tvorą, pasakė: „Aš tave pakasiu po tuo pastatu!“, – teigė nukentėjusiojo statusą A.Karaliaus, tinkančio jam į tėvus, byloje turintis vienos Kauno bendrovės direktorius D.G.

Prieš duodamas parodymus, jis turėjo prisiekti, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės. O savo parodymus D.G. pradėjo nuo to, kad buvo pasirašęs su vilos savininku Artūru Dankovskiu rangos sutartį dėl jos griovimo. Ir gavo iš A.Dankovskio Registrų centro išrašą, kad tai nėra ypatingas statinys, bei griovimo aprašą, kurį parengė architektai iš kažkokios UAB. Kokios – geriau žino A.Dankovskis.

„Tai, kodėl jūs nepranešėte vilos savininkui, kad yra nepatenkintų šiais darbais – kad jis su pastaraisiais aiškintųsi?“ – po tokios D.G. įžangos šio klausė prokuroras.

„Jūs labai gerai pastebėjote, kad aš turėjau sugerti viską – ir žiniasklaidą, ir inspektorius, nes lengviau teisti tą, kuris dirba viešai!“ – atsakė tada prokurorui D.G., vėliau nesugebėjęs atsakyti į A.Karaliaus advokato Vytauto Sirvydžio klausimą, ką jis, kilus pasipriešinimui ir iškvietus į įvykio vietą žiniasklaidą, kalbėjo apie tai su A.Dankovskiu. D.G. tikino, kad neatsimena šių pokalbių turinio.

Iškalbinga chronologija

Tačiau D.G. gerai atsiminė, kas tada vyko vilos griovimo aikštelėje. Ir pasakojo, kad atvykus pernykštę spalio 14-ąją vykdyti rangos sutarties, netrukus atvažiavo policija, kuri laikinai sustabdė darbus. Bet padavus pareigūnams rangos sutartį, šie leido darbus tęsti.

Po to pasirodė statybos inspektorius, kuris taip pat laikinai nutraukė darbus – kol patikrino savo duomenų bazėje, ar griaunamas statinys nėra kuo nors ypatingas. Ir netrukus taip pat leido darbus atnaujinti. Bet dar nespėjus įjungti technikos, atvyko paveldosaugininkai. Tada aiškintasi dėl šio statinio tarpusavyje ilgokai, dėl ko D.G. teigė galiausiai po kurio laiko paleidęs darbininkus, o po to, taip ir nesulaukęs jokio atsakymo, išvažiavęs ir pats. Tačiau kitą dieną vėl atvyko prie vilos. Ir vėl čia suvažiavo paveldosauga bei statybų inspekcija. Šį kartą viskas baigėsi tuo, kas statybų inspektorius žodžiu paprašė tądien darbų nebevykdyti.

Tokį patį nurodymą, anot D.G., tada jam davė ir A.Dankovskis. O tos dienos vakare D.G. teigė pamatęs per televizijos žinias kalbantį tą patį statybos inspektorių, kuris tikino, kad šiandien-rytoj išsiųs A.Dankovskiui privalomąjį nurodymą nebetęsti darbų. Anot D.G., to jie laukė visą penktadienį, o nesulaukus, šeštadienį jis vėl atvyko prie vilos – atidirbti už penktadienio prastovą.

Jaučiasi pažemintas

Pasakodamas apie to lemtingo šeštadienio įvykius, D.G. akcentavo, kad tądien jam niekas jau nebetrukdė griauti vilos. Ir tik po kurio laiko atvyko aplinkos apsaugos inspektorius. Pamatęs, kad šis mojuoja jam iš už tvoros, D.G. tikino išjungęs techniką. O nuėjęs pas šį inspektorių išgirdo prašymą prisistatyti. Tačiau jam atsakęs, kad tai padarys neviešai, dėl ko netoliese buvęs A.Karalius, su kuriuo iki tol jis stengėsi nesivelti į diskusijas, ir nesuvaldė savo emocijų. Nors, anot D.G., šio elgesį emocijomis buvo galima vadinti tik iš pradžių. Vėliau tai virto agresija.

„Nesitikėjau, kad taip galima pasielgti esant žiniasklaidai ir apie keliasdešimties žiūrovų akivaizdoje. Nesuprantu tokio nesusivaldymo. Galėjau jam atsakyti tuo pačiu, bet taip nesutarimai nesprendžiami“, – komentavo D.G. dar tą patį vakarą internete ir televizijoje pasirodžiusį įrašą, kaip A.Karalius nutraukia jam nuo veido kaukę, po to neleidžia palikti konflikto vietos, galiausiai pastumia, dėl ko jis nugriuvo su visa statybviete juosiančia tvora.

D.G. tikino dar niekada nebuvęs taip pažemintas. Ir taip teigdamas jis turėjo galvoje ne tik A.Karaliaus poelgį, bet ir šio padarinius. Vienas jų buvo devynmetės dukters reakcija, pamačius šį įrašą per televizorių. „Kodėl tas dėdė tave mušė?“ – klausė mažametė D.G. Ir jis beveik kasdien iki šiol sulaukia klausimų iš įvairių savo pažįstamų, besidominčių, kuo baigėsi ši istorija. Kaip ir jo žmona savo darbe.

Kaltinamas įžūliu elgesiu

Kalbėdamas apie A.Karaliui pareikštą 1700 eurų ieškinį, D.G. teigė, kad mano, jog šis – adekvatus, nors žmogaus sveikata yra neįkainojama. Jis atskleidė teismui, kad vos prieš penkias dienas iki šio incidento buvo nusiėmęs įtvarą nuo dešiniojo kelio, kuris buvo uždėtas rugpjūtį, kai, pramogaujant Kauno mariose su vandens slide, plyšo kojos raiščiai. Po incidento su A.Karaliumi, kuris, D.G. teigimu, jam trenkė tada į krūtinę, o ne pastūmė, jis vėl jautė buvusios kojos traumos padarinius daugiau kaip mėnesį. O dvi savaites turėjo dėl to ir nedarbingumą.

A.Karalius, girdėdamas tokias D.G. kalbas apie žalą sveikatai, kontratakavo, kodėl šis tą šeštadienį leido sau skandinti visą kvartalą nuodingame asbesto dulkių debesyje? D.G. jam atsakė, kad žinojęs, jog traiškyti šiferio negalima, tačiau manė, kad tai nebus pavojinga, nes buvo rytas ir danga buvo šlapia.

A.Karaliaus advokatas V.Sirvydis, savo ruožtu, klausė, ar sulaukęs jo ginamojo grasinimo esą pakasti po griaunama vila, D.G. kreipėsi dėl to į policiją? Šis atsakė, kad sakęs tai ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, bet šie to į jo apklausą neįrašė.

Kaip jau rašyta, tai – vienintelis Kauno teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su šiuo didelį atgarsį sukėlusiu įvykiu. A.Karalius kaltinamas pernai, spalio 17-ąją, apie 12.30 val., viešoje vietoje – prie Perkūno alėjos 11-ojo namo kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu – nuplėšdamas nuo D.G. veido privalomą dėvėti burną ir nosį dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas šį į krūtinę, dėl ko D.G. griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be D.G. 540,70 eurų ieškinį A.Karaliui yra pareiškusi ir „Sodra“.

A.Karaliaus (dešinėje) ir D.G. (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaltinamojo tiesa

Anot A.Karaliaus, jam pareikštas kaltinimas – tolimas nuo to, kas realiai vyko, ir prasilenkia su logika.

Audrys Karalius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Duodamas teismui parodymus, jis akcentavo, kad turėjo taip pasielgti, kaip pilietis, architektas ir kaunietis. Ir dėl savo veiksmų nesigaili, nes tą šeštadienį net šešis-septynis kartus skambino į policiją dėl atsinaujinusio vilos griovimo. Tačiau atsiliepusi pareigūnė pareiškė: „Baikite skambinti – viskas legalu ir teisėta!“ Tiesa, po valandos policija pasirodė. Tačiau lėtai pravažiavo pro šalį, net nesustodama, kas sukėlė susirinkusių žmonių pasibaisėjimą, nes D.G. toliau ekskavatoriaus kaušu traiškė vilą. Todėl, anot A.Karaliaus, jis buvęs priverstas imtis kūno kalbos, nes suprato, kad D.G. kitokios nesupranta. Ir tai buvo vienintelis būdas jį sustabdyti. O tokia galimybe atsirado, kai D.G. trumpam išlipo iš ekskavatoriaus, į kurį netrukus ketino grįžti, nes paliko įjungtą.

A.Karalius tikino ir kaukę nuo D.G. veido nutraukęs tik todėl, kad ši jam asociavosi su nusikaltėlių mėgstamu atributu, siekiant išvengti viešumo. O D.G. vengė iki tol ir prisistatyti, todėl jis norėjo, kad šio veidas būtų įamžintas. Ir kaukės nutraukimas bei šį veiksmą lydėjusi jo kūno kalba, A.Karaliaus įsitikinimu, pasiteisino, nes vilos griovimo darbai buvo sustabdyti tokioje stadijoje, kai dar liko materijos, leidžiančios ją atstatyti. O D.G. galiausiai prisistatė. Ir daugiau vila nebuvo griaunama. Nors, anot A.Karaliaus, vilos savininkas A.Dankovskis turėjo žinoti jos vertę, nes 2015-aisiais buvo kreipęsis į kultūros paveldo atstovus, norėdamas šią rekonstruoti ar perstatyti, bet gavo neigiamą atsakymą, nurodant, kad tam būtinas projektas.

Be to, A.Karalius tikino neturėjęs tikslo D.G. sužaloti. Todėl nežymiai kaire ranka, nes dešinėje laikė telefoną, kuriuo viską filmavo, bet iš susijaudinimo šio incidento neįamžino, tik plekštelėjęs D.G. per petį. O šis nuo to nugriuvo. Galiausiai teisiamasis pareiškė, kad viešąją tvarką, traiškydamas vilą ir keldamas nuodingų asbesto dulkių debesį, tada pažeidė ne jis, o D.G.

D.G. (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

A.Karalius, kaip ir jo advokatas, prašė teismo išteisinimo. D.G. neprašė nieko.

Teismas savo sprendimą skelbs lapkričio pabaigoje.

„Trys viename“

Prieš duodamas parodymus Kauno apylinkės teisme, nagrinėjačiame incidento, po kurio sustojo  tarpukario vilos Perkūno alėjoje griovimas, tačiau teisiamųjų suole atsidūrė architektas A.Karalius, bylą, 35-erių D.G. turėjo prisiekti, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės.

Prieš šį posėdį prie teismo buvo surengta D.G. į tėvus tinkančio A.Karaliaus palaikymo akcija. Tada D.G. į žiniasklaidos klausimus neatsakinėjo. O vos prieš pusantros valandos tas pats Kauno apylinkės teismas jau buvo paskelbęs D.G. naudingą nutarimą vienoje iš įvairių institucijų jam pradėtoje administracinės teisenos byloje.

Prieš posėdį prie teismo buvo surengta A.Karaliaus palaikymo akcija. (Vilmanto Ruapelio nuotr.)

Tiesa, šis, kaip ir Regionų apygardos teismo sprendimas, įpareigojantis vilos savininką Artūrą Dankovskį ją atstatyti, dar neįsiteisėjo. Tačiau D.G. šiuo šviežiai iškeptu Kauno apylinkės teismo nutarimu nusprendė prisidengti nuo A.Karaliaus klausimų, užgriuvusių jį davus teismui parodymus. Teisiamąjį domino, ar D.G. įmonė yra atestuota pastatų griovimo darbams, t.y. ar jis moka skaityti su tuo susijusius dokumentus? Tada D.G. ir pareiškė, kad vos prieš porą valandų šis teismas jau paskelbė nutarimą, kad jis tada vykdė vilos griovimo darbus teisėtai.

„Kauno dienos“ žiniomis, turėtas galvoje nutarimas nutraukti administracinę teiseną dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos surašyto protokolo. O šis nutarimas grindžiamas tuo, kad nebuvo viešų duomenų, jog minėta vila – ypatingas pastatas.

Jūs labai gerai pastebėjote, kad aš turėjau sugerti viską: ir žiniasklaidą, ir inspektorius, nes lengviau teisti tą, kuris dirba viešai.

Kas liko šešėlyje?

Savo parodymus A.Karaliaus, kaltinamo viešosios tvarkos pažeidimu, teisme D.G. pradėjo nuo to, kad buvo pasirašęs su vilos savininku A.Dankovskiu rangos sutartį dėl jos griovimo. Ir gavo iš A.Dankovskio Registrų centro išrašą, kad tai nėra ypatingas statinys, ir griovimo aprašą, kurį parengė architektai iš vienos uždarosios akcinės bendrovės. Kokios – geriau žino A.Dankovskis.

„Tai kodėl jūs nepranešėte vilos savininkui, kad yra nepatenkintų tais darbais ir kad jis su šiais aiškintųsi?“ – klausė D.G. kaltinimą A.Karaliaus byloje palaikantis prokuroras Darius Dziegoraitis.

„Jūs labai gerai pastebėjote, kad aš turėjau sugerti viską: ir žiniasklaidą, ir inspektorius, nes lengviau teisti tą, kuris dirba viešai“, – atsakė prokurorui D.G., vėliau nesugebėjęs atsakyti į A.Karaliaus advokato Vytauto Sirvydžio klausimą, ką jis, kilus pasipriešinimui ir iškvietus į įvykio vietą žiniasklaidą, kalbėjo apie tai su A.Dankovskiu. D.G. tikino, kad neatsimena šių pokalbių turinio.

„O žiniasklaidai jūs pretenzijų turite?“ – klausė D.G. V.Sirvydis. „Kol kas ne“, – toks buvo atsakymas.

Iškalbinga chronologija

Tačiau D.G. gerai atsiminė, kas tada vyko vilos griovimo aikštelėje. Ir pasakojo, kad, atvykus spalio 14-ąją vykdyti rangos sutarties, netrukus atvažiavo policija, kuri laikinai sustabdė darbus. Bet, parodžius pareigūnams rangos sutartį, šie leido darbus vykdyti toliau.

Po to pasirodė statybos inspektorius, kuris taip pat laikinai nutraukė darbus – kol patikrino savo duomenų bazėje, ar griaunamas statinys nėra kuo nors ypatingas. Ir netrukus taip pat leido darbus atnaujinti. Bet, dar nespėjus įjungti technikos, atvyko paveldosaugininkai. Tada aiškintasi dėl šio statinio tarpusavyje ilgokai, dėl ko D.G. teigė galiausiai po kurio laiko paleidęs darbininkus, o po to, taip ir nesulaukęs jokio atsakymo, išvažiavęs ir pats. Tačiau kitą dieną vėl atvyko prie vilos. Ir vėl čia atvažiavo paveldosaugininkai bei statybų inspekcijos darbuotojas. Šį kartą viskas baigėsi tuo, kad statybų inspektorius žodžiu paprašė tądien darbų nebevykdyti.

Tokį patį nurodymą, anot D.G., tada jam davė ir A.Dankovskis. O tos dienos vakare D.G. teigė pamatęs per televizijos žinias kalbantį tą patį statybos inspektorių, kuris tikino, kad šiandien ar rytoj išsiųs A.Dankovskiui privalomąjį nurodymą nebetęsti darbų. Anot D.G., to jie laukė visą penktadienį, o nesulaukus šeštadienį jis vėl atvyko prie vilos – atidirbti už penktadienio prastovą.

Emocijos virto agresija

Pasakodamas apie to lemtingo šeštadienio įvykius, D.G. akcentavo, kad tądien jam jau niekas nebetrukdė griauti vilos. Ir tik po kurio laiko atvyko aplinkos apsaugos inspektorius. Pamatęs, kad šis mojuoja jam už tvoros, D.G. tikino išjungęs techniką. Nuėjęs prie šio inspektoriaus, jis išgirdo prašymą prisistatyti. Tačiau jam atsakęs, kad tai padarys neviešai, dėl ko A.Karalius, su kuriuo iki tol stengėsi nesivelti į diskusijas, nes žinojo, jog jo turimuose dokumentuose vila nėra ypatingas statinys, ir nesuvaldė savo emocijų. Nors, anot D.G., A.Karaliaus elgesį per tas kelias dienas emocijomis buvo galima vadinti tik iš pradžių. Vėliau tai virto agresija.

A.Karaliaus (iš dešinės) ir D.G. akistata teisme galėjo neįvykti, jeigu architektas būtų pripažinęs savo kaltę ir atlyginęs ieškinius. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Nesitikėjau, kad taip galima pasielgti žiniasklaidos atstovų ir keliasdešimties žiūrovų akivaizdoje. Nesuprantu, kaip galima taip nesusivaldyti. Galėjau jam atsakyti tuo pačiu, bet taip nesutarimai nesprendžiami“, – komentavo D.G. dar tą patį vakarą internete ir televizijoje pasirodžiusį įrašą, kaip A.Karalius nutraukia jam nuo veido kaukę, po to neleidžia palikti konflikto vietos, galiausiai pastumia, dėl ko jis pargriuvo su visa statybviete juosiančia tvora. D.G. teigė, nors ir buvęs ištiktas tada šoko, girdėjęs, kaip viena viską mačiusių moterų liepė kažkam kviesti policiją.

D.G. tikino ir, kad dar niekada nebuvo taip pažemintas. Tai teigdamas jis turėjo galvoje ne tik A.Karaliaus poelgį, bet ir šio padarinius. Vienas jų buvo jo devynmetės dukters reakcija, pamačius šį įrašą per televiziją. „Kodėl tas dėdė tave mušė?“ – klausė ji D.G. Ir jis beveik kasdien iki šiol sulaukia klausimų iš įvairių savo pažįstamų, besidominčių, kuo baigėsi ši istorija. Kaip ir jo žmona savo darbe.

Teisiamojo kontratakos

Kalbėdamas apie A.Karaliui pareikštą 1 700 eurų ieškinį, D.G. teigė manąs, kad šis – adekvatus, nors žmogaus sveikata yra neįkainojama, o padarinių jai gali likti ilgam. D.G. atskleidė teismui, kad vos prieš penkias dienas iki šio incidento buvo nusiėmęs įtvarą nuo dešiniojo kelio, uždėtą rugpjūtį, kai, pramogaujant Kauno mariose su vandens slide, plyšo kojos raiščiai. Po incidento su A.Karaliumi, kuris, D.G. teigimu, jam tada trenkė į krūtinę, o ne pastūmė, jis vėl jautė buvusios kojos traumos padarinius daugiau kaip mėnesį. O dvi savaites turėjo dėl to ir nedarbingumą.

A.Karalius, girdėdamas tokias D.G. kalbas apie žalą sveikatai, kontratakavo, kodėl šis tą šeštadienį leido sau skandinti visą kvartalą nuodingame asbesto dulkių debesyje. D.G. jam atsakė žinojęs, kad traiškyti šiferio negalima, tačiau manė, kad tai nepavojinga, nes buvo rytas, o danga – šlapia.

„O jūs spalio 14-ąją ir 15-ąją dirbote su kauke?“ – klausė A.Karalius D.G. O šiam atsakius, kad neprisimena, kontratakavo, jog jis pamena, kad D.G. tada buvo be kaukės. „O tą šeštadienį jūs buvote blaivus, kad nuo tokio menko prisilietimo išvirtote?“ – toliau atakavo A.Karalius ir į tai jau sulaukė tvirto oponento atsakymo: „Blaivus!“ „O kodėl jūs netęsėte vilos griovimo darbų – juk statybos inspektorius buvo sustabdęs šiuos darbus tik mėnesiui?“ – neatlyžo A.Karalius, sulaukęs į šį savo klausimą D.G. atsakymo, kad A.Dankovskis dėl vykstančių teismų yra žodžiu sustabdęs rangos sutartį.

Kaltinamas įžūliu elgesiu

Buvo paruošęs namų darbus ir A.Karaliaus advokatas V.Sirvydis. Šis klausė D.G., ar jis galėtų pateikti visų tą šeštadienį jam talkinusių asmenų duomenis, kad būtų galima patikrinti, ar visi jie dirbo legaliai. Be to, V.Sirvydį domino, ar, sulaukęs jo ginamojo grasinimo esą pakasti po griaunama vila, D.G. kreipėsi dėl to į policiją. Šis atsakė, kad sakęs tai ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, bet šie to į jo apklausą neįrašė. Galiausiai V.Sirvydis pasiteiravo D.G., ar šis susirgo COVID-19 ir kada? D.G. buvo priverstas patikslinti, kad tai įvyko gruodžio pradžioje, nors A.Karaliui koronavirusas buvo diagnozuotas spalio pabaigoje.

Aš tave pakasiu po tuo pastatu!

Kaip jau rašyta, tai vienintelis Kauno teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su šiuo didelį atgarsį sukėlusiu įvykiu. Jis baigėsi šešiasdešimtmečiam A.Karaliui pareikštu kaltinimu pažeidus viešąją tvarką, už ką gresia viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

A.Karalius kaltinamas pernai, spalio 17-ąją, apie 12.30 val., viešoje vietoje – prie Perkūno al. 11-ojo namo, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu – nuplėšęs nuo D.G. veido privalomą dėvėti burną ir nosį dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastūmęs šį į krūtinę, dėl ko D.G. griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi krito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukėlęs jam fizinį skausmą, demonstravęs nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką.

Be D.G. 540,70 eurų ieškinį A.Karaliui yra pareiškusi ir „Sodra“.

Pateikė savo tiesą

Anot A.Karaliaus, jam pareikštas kaltinimas – toli nuo to, kas realiai vyko, ir prasilenkia su logika.

Duodamas teismui parodymus, jis akcentavo, kad turėjo taip pasielgti kaip pilietis, architektas ir kaunietis. Ir dėl savo veiksmų nesigaili, nes tądien net šešis septynis kartus skambino į policiją dėl atsinaujinusio vilos griovimo. Tačiau atsiliepusi pareigūnė pareiškė: „Baikite skambinti – viskas legalu ir teisėta!“ Tiesa, po valandos policija pasirodė. Tačiau jos tarnybinis automobilis lėtai pravažiavo pro šalį nesustodamas, ir tai sukėlė susirinkusių žmonių pasibaisėjimą, nes D.G. toliau ekskavatoriaus kaušu traiškė vilą. Todėl, anot A.Karaliaus, jis buvęs priverstas imtis kūno kalbos, nes suprato, kad D.G. kitokios nesupranta. Ir tai buvo vienintelis būdas jį sustabdyti. O tokia galimybė atsirado, kai D.G. trumpam išlipo iš ekskavatoriaus, į kurį netrukus ketino grįžti, nes paliko įjungtą.

A.Karalius tikino ir kaukę nuo D.G. veido nutraukęs tik todėl, kad ši jam asocijavosi su nusikaltėlių mėgstamu atributu, siekiant išvengti viešumo. Be to, D.G. vengė iki tol ir prisistatyti, todėl jis norėjo, kad šio veidas būtų įamžintas. Ir kaukės nutraukimas bei šį veiksmą lydėjusi jo kūno kalba, A.Karaliaus įsitikinimu, pasiteisino, nes vilos griovimo darbai buvo sustabdyti tokioje stadijoje, kai dar liko materijos, leidžiančios ją atstatyti. O D.G. galiausiai prisistatė. Ir daugiau vila nebuvo griaunama. Nors, anot A.Karaliaus, vilos savininkas A.Dankovskis turėjo žinoti jos vertę, nes 2015-aisiais buvo kreipęsis į kultūros paveldo atstovus, norėdamas šią rekonstruoti ar perstatyti, bet gavo neigiamą atsakymą, nurodant, kad tam būtinas projektas.

Be to, A.Karalius tikino neturėjęs tikslo D.G. sužaloti. Todėl nežymiai kaire ranka, nes dešinėje laikė telefoną, kuriuo viską filmavo, bet iš susijaudinimo šio incidento neįamžino, tik plekštelėjęs D.G. per petį. O šis nuo to pargriuvo. Galiausiai teisiamasis pareiškė, kad viešąją tvarką, traiškydamas vilą ir keldamas nuodingų asbesto dulkių debesį, tada pažeidė ne jis, o D.G.

Pareikšti du ieškiniai

Kaip jau rašyta, tai – vienintelis Kauno teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su šiuo didelį atgarsį sukėlusiu įvykiu. Jis baigėsi 60-mečiui A.Karaliui pareikštu kaltinimu pažeidus viešąją tvarką. Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nors šis incidentas, kuris teisiškai įvertintas kaip nesunkus nusikaltimas, galėjo baigtis ir susitaikymu. Tačiau A.Karalius nelinkęs pripažinti jam inkriminuojamo nusikaltimo. O tai ir pateiktų ieškinių atlyginimas – būtinos sąlygos susitaikymui.

Nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas 35-erių D.G. – vilos griovimo darbams vadovavęs UAB "Dauriusta" direktorius prašo iš A.Karaliaus 1,7 tūkst. eurų atlygio. Pateikdamas šį ieškinį, D.G. nurodė, kad buvo įžeista jo garbė ir orumas, nes šis įvykis, kurio metu A.Karalius laidė jo adresu ir necenzūrinius epitetus, buvo parodytas per televiziją bei įkeltas į interneto portalus. Ir tai matė jo šeimos nariai, kurie taip pat dėl to patyrė išgyvenimų. Be to, nesiliaujant nugaros skausmams, jis kreipėsi į medikus. Ir Kauno klinikose jam buvo atlikti tyrimai, po kurių konstatuoti nugaros apatinės dalies bei dubens sumušimai ir anksčiau turėtos kelio traumos atsinaujinimas.

540,70 euro ieškinį A.Karaliui pareiškė ir "Sodra".

Iškalbinga pradžia

D.G. į šios bylos posėdį antradienį atvyko vilkėdamas bluzoną su iškalbingu užrašu "Muhammad Ali" ir šio atvaizdu. Tačiau, pasiteiravus jo, ar taip pasipuošė specialiai – su tikslu ką nors paerzinti, atsakė, kad net nepagalvojęs, jog šis garsus boksininkas kam nors gali sukelti panašią reakciją.

Nukentėjusiuoju pripažintas D.G. (dešinėje) pareiškė teisiamajam keturženklį ieškinį. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

A.Karalių ginantis advokatas Vytautas Sirvydis jau pirmaisiais savo prašymais teismui pamėgino apversti bylą aukštyn kojomis. Jis teigė dažnai atstovaujantis kaltinamiesiems viešosios tvarkos pažeidimu, tačiau tokio kaltinimo dar neturėjęs, nes jame net neužsiminta, kiek teisėtas buvo vadinamojo nukentėjusiojo elgesys, kurį jo ginamasis privalėjo sustabdyti. Kad tai būtų išsiaiškinta, V.Sirvydis prašė apklausti teisme dar apie dešimt jo nurodytų liudytojų, kurie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Būtent dėl to šiandien ketinta pareikšti nušalinimą jam vadovavusiai prokurorei. Tačiau į teismo posėdį atvyko šios kolega.

V.Sirvydis norėjo, kad teismas paklaustų šių liudytojų, kas tada sutrikdė viešąją tvarką, – jo ginamasis ar kiti asmenys, kurie taip pat yra teismo salėje. Be to, A.Karaliaus advokatas prašė prijungti prie bylos Regionų apygardos teismo sprendimą, įpareigojantį vilos savininką Artūrą Dankovskį ją atstatyti. Ir apklausti teisme medikę, konstatavusią D.G. patirtus sužalojimus. Esą yra pagrindo įtarti, kad senos traumos pristatomos kaip naujos.

Atsakomosios kontratakos

Prokuroras Darius Dziegoraitis turėjo teismui kitą prašymą – įpareigoti kaltinamąjį, kad šis, kaip priklauso, užsidėtų nuo nosies nusmauktą kaukę, į ką šis sureagavo nedelsiant. Be to, prokuroras siūlė teismui išsiaiškinti, ar V.Sirvydžio nurodyti liudytojai matė patį incidentą, ar tik nori pareikšti dėl jo savo nuomonę.

Panašiai kontratakavo ir D.G. atstovaujantis advokatas Vidas Adomaitis. Šis teigė, kad jam susidaro vaizdas, jog bėgama nuo bylos esmės. Ir netgi norima pakeisti Konstituciją. Taip reaguota į A.Karaliaus advokato prašymą prijungti prie bylos jau minėtą teismo sprendimą atstatyti vilą, kuris dar neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas.

Bylą nagrinėjanti teisėja Indrė Averkienė nusprendė spręsti klausimą dėl papildomų liudytojų apklausos po kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų.

Galiausiai prokuroras pagarsino, kad A.Karalius kaltinamas pernai, spalio 17-ąją, apie 12.30 val., viešoje vietoje – prie Perkūno alėjos 11-ojo namo, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu – nuplėšdamas nuo D.G. veido privalomą dėvėti burną ir nosį dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas šį į krūtinę, dėl ko D.G. griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravęs nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką.

Paviešinus šį kaltinimą, teisiamasis pareiškė, kad tai – tolima nuo to, kas realiai vyko. Esą kaltinimas prasilenkia su logika. Ir civilizuotoje visuomenėje būtų neįmanomas.

Teisme A.Karalius teigė, kad, jeigu pasikartotų panašios aplinkybės, vėl pasielgtų taip pat. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nevyniojo žodžių į vatą

Panašia nata prasidėjo ir A.Karaliaus parodymai teismui. Jis teigė, kad ši byla – ne tik išbandymas jam, bet ir Lietuvos valstybei. Ir net įžvelgė jos paralelę su Sausio 13-osios įvykiais, kuriuose taip pat dalyvavo ir pamena, kaip turi elgtis pilietis, atsidūręs panašiose aplinkybėse.

A.Karalius akcentavo, kad tai, dėl ko yra teisiamas, buvo jo reakcija į vandališkai niokojamą žymaus lietuvių architekto 1928 m. suprojektuotą vilą vienam pirmųjų Lietuvos savanorių. Ir tai daroma be jokio informacinio stendo, kas atlieka šiuos darbus, ir nesant jokių užrašų ant tai darančiųjų aprangos, kas buvo panašu į veikiančią nelegalią gaują.

"Be to, tiesiog mano akyse D.G. davė komandą darbininkams, kad šie išimtų fasadines vilos duris, kurios buvo pakištos po smengančia traktoriaus letena. Ir čia pat architektūrinio išžaginimo būdu sutraiškytos", – nevyniojo žodžių į vatą A.Karalius.

Jautėmės apspjauti, pažeminti ir visiškoje neviltyje!

O pasakodamas apie to lemtingo šeštadienio įvykius, teisiamasis akcentavo, kad tądien jau pats D.G. sėdėjo sunkiasvorės technikos kabinoje ir toliau traiškė pastatą, nors su juo prieš tai buvo kalbėta apie šio istorinę vertę. A.Karalius teigė dėl to pats šešis–septynis kartus tądien skambino į policiją. Tačiau atsiliepusi pareigūnė pareiškė: "Baikite skambinti – viskas legalu ir teisėta!"

Kliuvo ir krepšiniui

Tiesa, po valandos – likus keliolikai minučių iki bylon sugulusių įvykių, anot A.Karaliaus, policija pasirodė. Tačiau lėtai pravažiavo pro šalį, net nesustodama, kas sukėlė jos pagalbos besišaukusių susirinkusių žmonių pasibaisėjimą, nes D.G. toliau ekskavatoriaus kaušu traiškė vilą, keldamas nuodingų asbesto dulkių debesį.

"Jautėmės apspjauti, pažeminti ir visiškoje neviltyje!" – prisiminė A.Karalius. Jis tikino, kad esamomis aplinkybėmis veikė kaip pilietis, architektas ir kaunietis. Ir nesigaili. O teismas tegul sprendžia, kas yra cinikas ir nusikaltėlis, o kas atliko pilietinę pareigą.

Teisėjai panorus labiau susikoncentruoti ties kaltinimu, A.Karalius teigė, kad ėmėsi kūno kalbos, nes suprato, jog D.G. kitokios nesupranta. Tai buvo vienintelis būdas jį sustabdyti. O kaukę nuo D.G. veido jis nutraukė todėl, kad ši jam asocijavosi tik su nusikaltėlių mėgstamu atributu, siekiant išvengti viešumo. Be to, neturėjęs tikslo D.G. sužaloti. Todėl nežymiai kaire ranka, nes dešinėje laikė telefoną, kuriuo viską filmavo, bet iš susijaudinimo šio incidento neįamžino, tik plekštelėjo D.G. per petį. O šis, anot A.Karaliaus, radusio galimybę pademonstruoti, kad domėjosi oponento asmenybe, "žymus Kauno krepšinio centras" nuo to sugriuvo. Panašu, kad tokio epiteto 195 cm D.G. sulaukė radus internete, kad jis yra žaidęs Kauno krepšinio lygoje.

Pats D.G., klausydamasis A.Karaliaus monologo, kartkartėmis nevalingai nuleisdavo galvą.

Koronaviruso šešėlis

A.Karalius neigė ir vartojęs prieš D.G. necenzūrinius žodžius, nes tai jam nebūdinga.

Tačiau prokurorui pasiteiravus, kodėl teisiamasis tada buvo be privalomos apsauginės kaukės, ir ar jis nemano, kad nuplėšti ją nuo D.G. veido buvo ciniška, turint galvoje, jog A.Karaliui už savaitės po šio įvykio buvo diagnozuotas COVID-19, teisiamasis įrodinėjo tenorėjęs, kad būtų įamžintas iki tol prisistatyti vengusio D.G. veidas. Ir šį jo veiksmą lydėjusi kūno kalba pasiteisino, nes vilos griovimo darbai tokiu būdu buvo sustabdyti, kai dar liko materijos, leidžiančios ją atstatyti. O D.G. po to galiausiai prisistatė. Ir vila daugiau nebuvo griaunama.

D.G. advokatui rūpėjo kiti dalykai: ar teisiamasis dirba institucijoje, turinčioje teisę stabdyti pastato griovimo darbus, ir kaip rasti informaciją apie jį, kurios nėra Registrų centre? Galiausiai – kodėl D.G. užpultas tuo metu, kai nieko negriovė? A.Karalius į tai atsakė, kad D.G. tik trumpam tada buvo išlipęs iš ekskavatoriaus, į kurį netrukus ketino grįžti, nes paliko įjungtą. O vilos savininkas A.Dankovskis turėjo žinoti jos vertę, nes prieš keletą metų buvo kreipęsis į kultūros paveldo atstovus, norėdamas šią rekonstruoti ar perstatyti, bet gavo neigiamą atsakymą, nurodant, kad tam būtinas projektas.

Be to, A.Karalius akcentavo, kad šeštadienis lemiamam vilos griovimo spurtui buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes tądien nedirba valstybės institucijos. Galiausiai teisiamasis pareiškė, kad viešąją tvarką, traiškydamas vilą ir keldamas nuodingų asbesto dulkių debesį, tada pažeidė ne jis, o D.G. Šį ketinama apklausti jau kitame posėdyje.