Parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko inicijuotoms kodekso pataisoms, kurias toliau svarstys parlamentiniai komitetai.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 750 eurų baudą.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tvoros statytojai privalo palikti laisvą praėjimą vandens telkinio pakrante, tačiau ne visi to paiso. Šiuo metu nelegalių tvorų tvėrėjams bauda siekia nuo 30 iki 140 eurų.

Už šias kodekso pataisas antradienį po pateikimo balsavo 74 parlamentarai, 2 buvo prieš, susilaikė 43 tautos atstovai.

Parlamentarai taip pat „palaimino“  Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis už važiavimą transporto priemone miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taip pat už neteisėtą važiavimą per miško paklotę siūloma bausti nuo 500 iki 1500 eurų siekiančia bauda. Taip pat už šiuos pažeidimus būtų konfiskuojama ir transporto priemonė.

Sulaikytas asmuo, pakartotinai darantis nusižengimą, susilauktų dar didesnės baudos – nuo 1500 iki 3000 eurų.

Naujomis Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis taip pat siekiama palengvinti pažeidėjų sulaikymą ir nubaudimą, todėl siūloma iki 600 eurų didinti baudas ir už važiavimą transporto priemone be valstybinio numerio ženklo, su suklastotais, uždengtais ar kitaip užmaskuotais arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei numerio ženklais.

Taip pat siūloma suteikti teisę policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams sulaikyti pažeidėjus už važiavimą transporto priemone miškais, kur tai daryti draudžiama, ir išrašyti administracinio nusižengimo protokolą.

Už šias siūlomas kodekso pataisas antradienį po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 48.

Parlamentarai taip pat teigiamai sureagavo į siūlymą žymiai padidinti baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už nuotekų tvarkymo pažeidimus.

Jeigu Seimas pritartų Seimo nario socialdemokrato L. Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį pažeidimą numatytos 110–300 eurų baudos įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims grėstų 1500–3000 eurų administracinė atsakomybė. Už pakartotinį pažeidimą siūlomos dar didesnės baudos, kurios siektų iki 4500 eurų.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektu siūloma didinti baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims ne tik už išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų, bet ir už teršalų apskaitos bei ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimus.

Šiam projektui po pateikimo pritarė 74 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 42 Seimo nariai.

Pasiūlytus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus Seimas ketina toliau svarstyti gegužės ir birželio mėnesiais.

Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 750 eurų baudą.

Baudos turi būti tokios, kurios atgrasytų pažeidėjus.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tvoros statytojai privalo palikti laisvą praėjimą vandens telkinio pakrante. „Priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, jis turi būti 5–25 metrai. Tačiau ne visi to paiso. Poilsiautojai vis dar susiduria su nelegaliomis tvoromis, kurios ne tik trukdo prieiti prie vandens, bet ir laisvai judėti pakrante. Dažnai nelegalių tvorų tvėrėjai susimoka nedidelę baudą, kuri šiandien siekia nuo 30 iki 140 eurų, ir, išvykus iš teritorijos pareigūnui, vėl atstato tvorą. Baudos turi būti tokios, kurios atgrasytų pažeidėjus“, – sako L. Jonauskas.

L. Jonausko duomenimis, per 2020 metus Aplinkos apsaugos departamentas yra gavęs mažiausiai 328 pranešimus apie pakrantės apsaugos juostų pažeidimus.

Vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis L. Jonauskas siūlo už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 400 iki 750 eurų baudą.

Dažnai nelegalių tvorų tvėrėjai piktybiškai nepaiso draudimo, susimoka nedidelę baudą, kuri šiandien siekia nuo 30 iki 140 eurų, ir, išvykus iš teritorijos pareigūnui, vėl atstato tvorą.

„Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tvoros statytojai privalo palikti laisvą praėjimą vandens telkinio pakrante. Priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, jis turi būti 5 – 25 metrai. Tačiau ne visi to paiso. Poilsiautojai vis dar susiduria su nelegaliomis tvoromis, kurios ne tik trukdo prieiti prie vandens, bet ir laisvai judėti pakrante. Dažnai nelegalių tvorų tvėrėjai piktybiškai nepaiso draudimo, susimoka nedidelę baudą, kuri šiandien siekia nuo 30 iki 140 eurų, ir, išvykus iš teritorijos pareigūnui, vėl atstato tvorą. Baudos turi būti tokios, kurios atgrasytų pažeidėjus“, – sako L. Jonauskas.

Pasak L. Jonausko, per 2020 metus Aplinkos apsaugos departamentas yra gavęs mažiausiai 328 pranešimus apie pakrantės apsaugos juostų pažeidimus.

„Ypatingai pranešimų skaičius išauga vasaros mėnesiais, kai žmonės, norintys poilsiauti prie vandens telkinių, per tvoras negali prie jų patekti. Tikiuosi, kad dešimt kartų didesnės baudos, numatytos už neleistiną tvorų tvėrimą prie vandens telkinių, leis maksimaliai sumažinti tokių pažeidimų skaičių, o gyventojams – laisvai ilsėtis prie valstybinių vandens telkinių“, – teigė kodekso pataisų rengėjas L. Jonauskas.

Tako statybai trukdo įžūliai valstybinėje žemėje užsitverti metaliniai tinkleliai, tinklo užtvarai,  gyvatvorės.  Vilniaus meras Remigijus Šimašius praėjusią vasarą pažadėjęs vilniečiams, kad nesitaikstys su neteisėtai grobstoma žeme, kuri priklauso visiems miestiečiams, nesulaukęs kitų atsakingų institucijų reakcijos, šiandien pats ėmėsi griauti nelegalius užtvarus.

„Pernai pradėję tvarkyti natūralius Neries krantinių takus, projektuoti dviračių trasas, aptikome užgrobtų, savo reikmėms akivaizdžiai naudojamų valstybinės žemės sklypų.  Paaiškėjo, kad jau dešimtmetį ši problema nesprendžiama, nors visos institucijos mato akivaizdžius žemės grobimo faktus, tačiau nieko nedaro. Akivaizdu, kad tai savavaliai apsitvėrimai ir tai turi pagaliau pasibaigti. Nesulaukėm reakcijos į savivaldybės siųstus raginimus atlaisvinti želdiniais aptvertas miesto teritorijas, imamės iniciatyvos patys ir jau greit pakviesim drąsiai ateiti pasivaikščioti prie Neries Žvėryne, nes šis takas bus grąžintas vilniečiams“, – sakė Vilniaus meras, ardydamas nelegalią gyvatvorę.

Ties sklypu Birutės g. 18C  šiandien pradėta šalinti tiek metalinės tinklinės tvoros, tiek valstybinėje žemėje užaugintos aukštos tankios gyvatvorės,  trukdančios  nutiesti apie  2 km dviračių ir pėsčiųjų takus, kurie drieksis nuo Senojo Žvėryno tilto iki Vingio parko tilto.  Vaizdingoje teritorijoje palei Nerį suprojektuotas 3 m pločio dviračių takas ir  nuo 2,25 m kintamo pločio  pėsčiųjų takas.  Šis naujas dviračių takas  – didesnio dviračių takų statybos ir atnaujinimo projekto dalis,  nes per artimiausius porą metų Vilniuje iš viso planuojama pradėti tiesti apie 45 kilometrus dviračių takų.

Dėl savavališkai užimtų ir naudojamų valstybinės žemės plotų  ties Birutės g. namais 18D, 18B ir 18C savivaldybė ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Tarnyba atliko patikrinimus vietoje:  Birutės g. 18C savininkui praėjusį rugpjūtį buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl užimtos valstybinės žemės želdiniais ir statiniais, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2017-02-28, nugriaunant  savavališkai pastatytus statinius. Kitų dviejų sklypų savininkai  NŽT aiškinosi,  kad valstybine žeme esančia greta žemės sklypo nesinaudoja, nėra jos užtvėrę tvoromis, želdinių, kurie yra suaugę į gyvatvorę jie nesodinę, želdiniai greta jo žemės sklypo yra ne jų nuosavybė. Tačiau  paupio teritorijos yra akivaizdžiai savavališkai užimtos, valstybinės žemės sklypuose tvarkomasi lyg savo kieme: nuo praeivių apželdintos tankios tvoros, įsirengtas apšvietimas, nepalikta praėjimų prie upės, auginami vaismedžiai, puoselėjamos vejos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakyme savivaldybei teigiama, kad prie žemės sklypų Birutės g. 18B ir Birutės g. 18C, Vilniuje, valstybinėje žemėje augančiose gyvatvorėse ištiesti metaliniai tinkleliai bei tinklo užtvarai nelaikomi statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai.

Šiandien pradėjusi parengiamuosius pėsčiųjų dviračių tako įrengimo darbus, savivaldybė planuoja, kad naujais takais vilniečiai  galės vaikščioti ir dviračiais minti dar šią vasarą.

Kasmet vykstanti akcija „Tvora“ organizuojama siekiant užtikrinti vandens telkinių ir jų pakrančių ekosistemų būklės gerinimą, piliečių teises nekliudomai patekti prie vandens telkinių. Gegužės mėnesį reidai sausuma ir vandeniu bus vykdomi Utenos regione bei Vilniaus apylinkėse. Prie šios akcijos prisijungs ir kiti RAAD.

Nepaisant to, jog akciją „Tvora“ aplinkosaugininkai vykdo kasmet, kiekvieną pavasarį nustatoma aibės pažeidimų pakrantės apsaugos juostose. Neretai pasitaiko ir pažeidėjų, manančių, kad pakanka tik nuimti tvoros tinklą. Vos tik pareigūnai išeina pro vartus, toks pilietis ant stulpų vėl užtraukia tinklą ir toliau riboja priėjimą prie vandens telkinio. Primename, kad užtvaras iš pakrantės apsaugos juostos ribų turi būti pašalintas su visais jo elementais, įskaitant ir tvoros stulpus.

Pernai Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai nustatė 532 vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimus, skirta baudų už beveik 13 tūkst. eurų, duoti 67 privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus. Vis dėlto panašu, kad šiemet pažeidėjai dar smarkiau niokoja pakrantes. Per pirmąjį šių metų ketvirtį paskaičiuota žala dėl pažeidimų pakrantės apsaugos juostose – net 9 tūkst. eurų, kai tuo tarpu per visus praėjusius metus jos dydis siekė 11 tūkst. eurų.

Galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse bei netrukus įsigaliosiančiame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo pažeidimus. Baudos už pastaruosius pažeidimus siekia nuo 30 iki 290 eurų.

Primename, kad vandens telkinių pakrantės turi būti laisvai prieinamos visuomenei. Savavališkai užtvėrus paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą taip pat pažeidžiamos pakrančių ekologinės funkcijos, gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, apsunkinama gyvūnų migracija. Už 1 tiesinį tvoros, neteisėtai pastatytos vandens telkinio pakrantėje, metrą skaičiuojama 144 eurų dydžio žala.

Aplinkosaugininkai apie pastebėtas neteisėtas tvoras miškuose ar prie vandens telkinių ragina informuoti pareigūnus tiesiogiai arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Aplinkosaugininkai pirmadienį visoje Lietuvoje rengia reidą, kurio metu bus tikrinama, ar nėra neteisėtai užtvertos vandens telkinių pakrantės.

Specialų reidą vykdys per penki šimtai aplinkosaugininkų iš visų regionų aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, miškų urėdijų, Valstybinės miškų tarnybos, informavo Aplinkos ministerija (AM).

Reido metu pareigūnai taip pat tikrins, kaip laikomasi žvejybos taisyklių, ar tinkamai tvarkomos atliekos ir nuotekos. Ypatingą dėmesį pareigūnai skirs ir miškų tvėrimams, bus tikrinama, ar jie yra teisėti. Už neteisėtą miškų žemės naudojimą gyventojams gali grėsti iki 145 eurų baudos.

„Artėjant šiltajam metų sezonui sustipriname visus metus vykstančią pakrančių kontrolę. Patirtis rodo, kad daugelį tvorų jų šeimininkai pašalina geranoriškai – nereikia privalomųjų nurodymų, netenka ir žalos skaičiuoti. Tikimės, kad tvėrimų nepašalinę žmonės tai padarys šiemet ir turėsime dar daugiau visiems prieinamų ir praeinamų pakrančių“, – ministerijos pranešime sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Kaip BNS sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas, šiemet atliekant tikrinimus bus įvesta naujovė - pareigūnai turės žymėti jau tikrintas pakrantes, kuriose nėra tvorų, taip bus kuriamas savitas teritorijų be tvorų žemėlapis.

„Duotas pavedimas pareigūnams pažymėti vietas, kurios yra patikrintos ir kurios yra be tvorų - visas upių pakrantes, paežerių pakrantes, miškus. Turėsime sudaryti visos Lietuvos žemėlapį, tas žemėlapis mums padės ir savo darbus įsivertinti, ir gauti pranešimus iš visuomenės, iš visų, kas norės mums pranešti apie pastebėtus pažeidimus. Galiausiai, tai tarnaus ir sužinant, ar kas nors naują tvorą užsitvėrė, jei bus pranešimas dėl teritorijos, kurioje nebėra tvorų“, - sakė jis.

Jis patikino, kad techninės galimybės greičiausiai leis tokį žemėlapį pristatyti ir visuomenei, tai bus sprendžiama gegužės mėnesį apibendrinus visą mėnesį vyksiančių patikrinimų rezultatus.

Pernykštės akcijos „Tvora“ metu patikrinta daugiau kaip 400 vandens telkinių ir apie 1000 žemės valdų. Akcijos metu iš vandens telkinių pakrančių valdų šeimininkai pašalino 250 tvorų. Nelegaliems tvėrėjams skirta daugiau kaip 5500 eurų baudų, surašyta apie 170 privalomųjų nurodymų pašalinti neteisėtus tvėrimus.

Pernai sugriežtinus savavališkų pakrančių užtvėrimų kontrolę, pažeidėjai baudžiami už savavališką pakrančių užtvėrimą pažeidžiant vandens telkinių pakrančių ekologines funkcijas, vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, apsunkinus gyvūnų migraciją ir padarius kitą žalą aplinkai.

Nustatę žalos atvejus aplinkos apsaugos pareigūnai surašo privalomuosius nurodymus, įpareigojančius asmenis pašalinti žalos aplinkai padarinius.

Už tvoras, ribojančias priėjimą prie vandens telkinio, gyventojams gresia iki 289 eurų administracinės baudos. Jei privalomieji nurodymai nevykdomi, už kiekvieną tvoros tiesinį metrą pažeidėjui skaičiuojama 145 eurų dydžio žala aplinkai. Kas mėnesį, kol nepašalinami žalos aplinkai padariniai, žalos dydis didinamas po 145 eurus už vieną tiesinį tvoros metrą.

Lietuvoje prasideda akcija „Tvora“, kurios tikslas – visiems piliečiams suteikti galimybę nekliudomai patekti prie vandens telkinių ir miškų. Visą mėnesį trunkančios akcijos metu bus stebima, ar upės ir ežerai nėra užtverti nelegaliomis tvoromis. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas sako, kad tokia pati pernykštė akcija tikrai pasiteisino – žmonės išsigando baudų. Jam antrina Labanoro seniūnas Vincas Jusys, pasak kurio, aptvertų vietų gerokai sumažėjo – dabar jas galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.

Pernai Aplinkos ministerija ėmėsi iniciatyvos sugriežtinti sankcijas žemės savininkams, kurie nepaiso draudimų ir tvoromis aptveria priėjimą prie ežerų ir upių. Praėjus metams nuo to laiko, aplinkos viceministras L. Jonauskas sako, kad šios priemonės pasiteisino, kaip ir akcija „Tvora“.  „Tai tikrai buvo efektyvu. Manau, tai, kad pradėjome akciją, pradėjome labai daug kalbėti, įspėjome gyventojus, [...] kad yra padidintos ir sankcijos, padėjo“, – teigia L. Jonauskas.

Jis primena, kad vienas metras nelegalios tvoros kas mėnesį pažeidėjui gali kainuoti apie 144 EUR. Tokios baudos, pasak L. Jonausko, žmonės išsigąsta. „Vis dėlto tos didelės sumos išgąsdina žmones, kurie buvo neteisėtai užsitvėrę vandens pakrantes. [...] Dėl to mūsų kalbėjimo išties daug tvorų dingo. Turėjome susirinkę informacijos – tiek iš gyventojų, tiek iš savivaldybių, tiek iš įvairiausių aplinkos apsaugos tarnybų, tiek iš miškininkų – apie kur kas didesnį tvorų skaičių. Bet, kai prasidėjo akcija, tų tvorų jau nebebuvo“, – kalba aplinkos viceministras.

Anot jo, neįmanoma inventorizuoti visų tvorų. Be to, prie ežerų ir upių yra tokių tvorų, kurių šeimininkai iki šiol nėra žinomi. „Bet iš esmės didžioji dauguma tvorų dingo. Kitą tvorų dalį „nutvėrė“ mūsų pareigūnai. Kai sakau – „nutvėrė“, tai reiškia, kad surado savininkus, išrašė jiems protokolus, privalomuosius nurodymus. Žmonės tikrai nerizikavo: neturime nė vieno atvejo, kada būtų prieita iki to, kad žmogui būtų skiriama ta didžioji bauda. [...] Vadinasi, vis dėlto gyventojai suprato ir [tvoras] išardė“, – tvirtina L. Jonauskas.

Aplinkos viceministro teigimu, pastebėjus tvorą, pačiam imtis ją ardyti nereikėtų, derėtų tiesiog apie tai informuoti aplinkosaugininkus. „Nieko nereikėtų daryti pačiam. Tas pats galioja ir radus brakonierių tinklus – nereikia jų traukti. [...] Reikėtų būtinai pranešti apie tą tvorą mums“, – sako L. Jonauskas. Tą galima padaryti bendruoju pagalbos telefonu 112. „Pilietis bus sujungtas su mūsų aplinkosaugininkų dispečerine, ir mūsų pareigūnai ten tikrai nuvyks“, – tikina aplinkos viceministras.

L. Jonauskas priduria, kad žmonės, turintys išmanųjį telefoną, gali pasinaudoti specialia programėle „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“, nufotografuoti aptvertas vietas ir nusiųsti jas aplinkosaugininkams. „Juo labiau kad nuo balandžio 13 d. net 11 mūsų institucijų su dar stipresnėmis pajėgomis ketina išsiruošti ir išsiruoš į gamtą – ir ne tik į vandens apsaugos juostas prie upių ir ežerų, bet ir į visus miškus – tiek valstybinius, tiek privačius“, – pažymi aplinkos viceministras.

Savo ruožtu Labanoro seniūnas Vincas Jusys sako, kad pirma akcija „Tvora“, surengta praeitais metais, tikrai padėjo. „Dabar seniūnijos teritorijoje [...], manau, apie 90 proc. tvorų jau nuimta. Kadangi per visus šaltinius buvo labai daug informacijos, jog bus baudos ir pan., visi stengėsi jas patys nuimti, kad nereikėtų mokėti baudų“, – teigia V. Jusys.

Pasak jo, anksčiau tvorų tikrai buvo daug, o dabar iš jų likę vos 5 proc. „Gal [tų žmonių] informacija nepasiekė. Aptvertų vietų yra, bet labai jau mažai. Kaip sako – ant rankos pirštų galima suskaičiuoti“, – sako Labanoro seniūnas.

Siekiant padidinti piliečiams laisvo priėjimo prie vandens telkinių galimybes, pirma akcija „Tvora“ buvo surengta 2014 m. nuo gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. Akcijos „Tvora“ metu už aplinkosaugą atsakingi pareigūnai organizuoja reidus, bendrauja su visuomene, siekdami nustatyti užtvertus praėjimus prie vandens telkinių ir išsiaiškinti pažeidėjus.

Nors daug žemės sklypų savininkų grąžino pakrantes Lietuvos žmonėms, perspėjimą dėl prasidėsiančios kovos su neteisėtomis tvoromis prie vandens telkinių pakrančių išgirdo ne visi. Tai parodė praėjusį penktadienį aplinkosaugininkų surengtas reidas Vilnelės upe. Jo rezultatas – užfiksuota daugiau kaip 10 galimai neleistinų tvėrimų ir aptikti šiukšlių kalnai.

Reidas organizuotas fiksuojant galimus pažeidimus iš vandens – aplinkosaugininkai plaukė baidarėmis Vilnele nuo Taurijos iki Mickūnų. Per kelias valandas trukusį reidą aplinkos apsaugos inspektoriai nustatė daugiau kaip 10 neleistinų priėjimo prie vandens telkinių tvėrimų koordinates. Nustačius žemės sklypų savininkus, jie bus kviečiami atvykti ir pateikti pareigūnams reikalingus dokumentus, vėliau bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų.

Patikrinimo metu nepasisekė vienam žvejui, neturėjusiam galiojančio žvejo bilieto. Jam surašytas protokolas.

Nors užfiksavo dešimtį galimų pažeidimų, aplinkosaugininkai pažymėjo, kad daugelis žmonių, gyvenančių tikrintoje teritorijoje, upės pakrančių neokupuoja – jos prieinamos ir praeinamos visiems.

Upės vandeniu vykęs reidas atskleidė kitą labai svarbią problemą – žmonių neatsakingumą ir aplinkos teršimą. Aptikti šiukšlėmis nusėti šlaitai prie pat gyvenamųjų namų ir šimtų plastikinių butelių sankaupos Vilnelėje nemaloniai nustebino aplinkosaugininkus ir dar kartą įrodė, kad šaliai būtina privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema. Ji Lietuvoje įsigalios 2016 m. vasarį. Iki tol privalomasis užstatas galėjo būti taikomas tik stiklinėms pakartotinio naudojimo pakuotėms. Aplinkos ministerijos duomenimis, veikiant užstato sistemai yra surenkama apie 90 proc. tokių pakuočių atliekų. Panašios sėkmės tikimasi plastikinei bei metalinei tarai.

Aptiktas atliekų sankaupas aplinkosaugininkai užfiksavo ir informaciją perduos seniūnijoms.

Trečiadienį Lietuvoje pradėti reidai, kurių metu aplinkosaugininkai tikrins, ar vandens telkinių pakrantėse tvoros nėra pastatytos pažeidžiant reikalavimus.

Kaip pranešė Aplinkos minsiterijos Visuomenės informavimo skyrius, akcija „Tvora“ apims visus Lietuvos regionus. Jos metu per 130 pareigūnų iš regioninių aplinkos apsaugos departamentų planuoja patikrinti daugiau kaip 170 vandens telkinių ir daugiau nei 700 privačių valdų.

Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, ministerijos tikslas nėra bausti pažeidėjus ar papildyti valstybės biudžetą - sklypų savininkams siūloma geranoriškai susitarti ir padaryti pakrantes prieinamas visiems.

Aplinkos ministerija taip pat primena, kad nuo gegužės 1 dienos padidintos sumos, skiriamos už gamtai padarytą žalą: pažeidėjai baudžiami už savavališką pakrančių užtvėrimą, kuris turi įtakos ir kraštovaizdžiui, ir ekologijai, pavyzdžiui, apsunkina gyvūnų migraciją.

Pareigūnai, nustatę pažeidimą, įpareigoja asmenis jį pašalinti ne ilgiau nei per du mėnesius. Nesilaikant šio termino, žala aplinkai skaičiuojama po 500 litų už kiekvieną tvoros metrą. Jei pažeidimai nebus pašalinami ir toliau, kas mėnesį žalos aplinkai dydis bus skaičiuojamas pridedant po 500 litų už kiekvieną metrą, t.y. antrą mėnesį žala sieks 1000 litų, trečiąjį - 1500 litų už tvoros metrą.

Aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai per 2013 metus bei šių metų sausį-vasarį iš viso patikrino 699 vandens telkinių pakrantes. Nustatyti 33 nelegalūs užtvėrimai prie vandens telkinių, dauguma pažeidimų buvo pašalinti.

Nuo 2013 metų iki šiol patikrinti beveik 700 vandens telkinių. Per 30 pažeidėjų jau pašalino neteisėtas tvoras, pranešė Aplinkos ministerija.

"Vandens telkiniai yra visų Lietuvos žmonių turtas, kuris, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, turi tarnauti viešajam interesui ir visuomenės poreikiams. Žemės įstatymas įtvirtina nuostatą, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti bendro naudojimo rekreacines teritorijas. Tai reiškia, kad vandens telkinių pakrantės turi būti laisvai prieinamos visuomenei", - teigiama ministerijos pranešime.

Ministerijos teigimu, kai kurie žemės savininkai piktybiškai nesilaiko įstatymų numatyto reikalavimo neužtverti pakrančių. Jeigu ne tvoromis, tai tankiais ar dygliuotais želdiniais ar šakų krūvomis trukdoma lankytojams laisvai praeiti pakrantėmis.

Užfiksavus pažeidimą skiriamas privalomas nurodymas jį pašalinti. Aplinkos apsaugos pareigūno privalomo nurodymo neįvykdymas laiku užtraukia 500–1000 litų baudą piliečiams, pareigūnams – 1000–2000 litų baudą.

Lietuvoje yra apie 22 tūkst. 200 upių ir upelių, jų bendras vagų ilgis sudaro apie 76,8 tūkst. km ir apie 2850 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, kurių bendras plotas siekia 914 kvadratinių kilometrų. Vien upių pakrančių apytikris ilgis yra apie 154 tūkst. kilometrų.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nuo gegužės 1-osios siūlo griežtinti atsakomybę už neleistiną piliečių teisės pasiekti vandens telkinius ribojimą ir įvesti „abonementinį mokestį“ tiems, kas nepaisys reikalavimo šalinti minėtas kliūtis.