Seimo narė Monika Ošmianskienė pakomentavo, kaip bus gaudomi nesąžiningi vairuotojai.

– Problema yra pakankamai opi. Tą patvirtins kiekvienas vairuojantis arba aktyviai po miestą važinėjantis žmogus. Žmonių su negalia parkavimo vietos labai dažnai užimamos automobilių, kurie ten neturėtų stovėti, o priežiūra beveik nevyksta.  

– Kur dažniausiai daromi tokie pažeidimai? Ar tai yra prekybos centro, įvairių institucijų aikštelės, o gal tiesiog miesto stovėjimo vietos?  

– Centre, ten kur yra mokamos parkavimo vietos. Prie gydymo įstaigų, deja, bet tų vietų taip pat labai trūksta. 

– Pasitaiko ir tokių įžūlių atvejų, kai neįgaliųjų mašinoms skirtas vietas išnaudoja savo verslo klientams. Kaip taip būna?  

– Piktnaudžiavimo atvejų yra labai įvairių. Kai kurie žmonės perka korteles kažkur turguje iš trečiųjų asmenų ir parkuojasi mieste nemokamai arba žmonių su negalia vietose. Yra ir tokių atvejų, kai tam tikri verslai dalina klientams kortelę tam, kad galėtų nemokamai prisiparkuoti, kol teikiama procedūra. Tai tikri atvejai, tą daro, pavyzdžiui, kirpyklos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kai tokie atvejai išaiškinami, kas tada tokių verslų laukia? Ar jie sulaukia nuobaudų?  

– Mano žiniomis, policija kol kas tokių verslų nėra išaiškinusi. Tai daugiau –  klienčių pasakojimai ir pasidalinimai.  

–  Ką keičia naujoji tvarka ir kaip ji turėtų pagerinti situaciją žmonėms su negalia?  

– Visų pirma, naujoji tvarka sudaro sąlygas savivaldybėms automatizuoti parkavimo vietų priežiūrą. Tai reiškia, kad galės važinėti tam tikras automobilis, skenuoti automobilių numerius ir patikrinti, ar šis automobilis turi teisę stovėti, ar ne. Iki šiol žmonių su negalia parkavimosi automobiliai būdavo pažymimi tiesiog specialiai išduota kortele, kuri laikoma po stiklu. Toks pažymėjimas nesudarydavo galimybės automatiškai patikrinti, ar automobilis priklauso žmogui su negalia, ar ne. Todėl šie pakeitimai buvo labai būtini.

Nuo šiol žmonės turės užregistruoti tiek automobilio numerį, tiek savo kortelę. Bus galima automatiškai sužinoti, ar šis automobilis turi teisę čia stovėti ir neskirti baudos. Tai – viena iš pakeitimo esmių.

Kita, be abejo, yra tai, kad padės kovoti su piktnaudžiautojais, kurie perka korteles, kurie naudoja artimųjų korteles, nors jiems nepriklauso, pavyzdžiui, tėvų. Netgi pasitaiko, kad tėvai naudojasi ir vaikų kortelėmis savo naudai gauti.

Trečioji nauda, kuri bus suteikta po šio įstatymo priėmimo, yra ta, kad žmonės su negalia šiandien savivaldybėse turi teisę nemokamai parkuotis, tačiau dalis aikštelių – uždaros, uždarytos užkardomis. Žmonės su negalia turi teisę parkuotis nemokamai, tačiau to daryti negali, įvažiavę į aikštelę privalo susimokėti. Šie pakeitimai pagaliau leis techniškai įgyvendinti žmonių teisę parkuotis nemokamai.  

– Ar baudos liks tokios pačios, kokios ir buvo? Gal su šiais pakeitimais buvo svarstoma jas didinti?  

– Baudos išlieka tokios pačios. Baudos už neteisėtą parkavimąsi žmonių su negalia vietose buvo padidintos anksčiau, tad su šiuo pakeitimu baudų dydis nesikeičia. Tiesiog tikėkimės, kad efektyvumas ženkliai padidės.

– Gali pasitaikyti įvairiausių situacijų, kad, pavyzdžiui, neįgaliojo registruotas automobilis sugenda, jį reikia pristatyti į automobilių servisą remontui ir ką daryti toliau?   

– Šiandien žmogus turi teisę vykti bet kokiu automobiliu. Ta teisė išlieka. Tiesiog jo paties patogumui, jis iš anksto gali užregistruoti du automobilius, kuriais dažniausiai važinėja arba yra vežamas, ir tokiu atveju, atvykęs į mokamą parkavimo vietą, galės tiesiog pastatyti automobilį ir važiuoti savo reikalais. Tačiau, jeigu jį veža arba jis važiuoja kažkokiu trečiuoju-ketvirtuoju automobiliu su kitais valstybiniais numeriais, tai privalės pasižymėti sistemoje ir gauti nemokamą bilietą.   

– O jeigu neįgalus žmogus neturi automobilio. Ar jis turi teisę užregistruoti kitus automobilius, pavyzdžiui, šeimos narių, galbūt artimų giminaičių ar kaimynų, kurie kartas nuo karto tą žmogų veža į kokią nors gydymo įstaigą?  

– Teisę parkuotis turi asmuo, jeigu jam yra išduota speciali kortelė. Tai dažniausiai – riboto judumo asmenys, kurie atitinka tam tikrus kriterijus. Tuos asmenis vežti gali bet kas, ar tai būtų kaimynas, ar tai būtų tėtis, ar tai būtų dėdė, brolis, nesvarbu. Jis turi teisę užregistruoti du automobilius. Jeigu vežtų dar kažkas kitas, teisė parkuotis nemokamai išlieka. Tik pastačius automobilį, reikės papildomai pasižymėti. 

Vienintelė sąlyga – būtina kartoniniu laikrodžiu pasižymėti atvykimo laiką. Tokių laikmačių turgavietės lankytojams jau išdalinta keli šimtai, juos dar galima įsigyti Senojo turgaus administracijos pastate esančioje kasoje.

Privalome palaikyti smulkius prekybininkus, kuriems turgus yra viena pagrindinių darboviečių.

„Nemokamas parkavimas turgaus dienomis buvo vienas iš mano priešrinkiminių pažadų. Ne kartą teko girdėti, kaip klaipėdiečiai už parkavimą sumoka daugiau nei už turguje įsigytas prekes, todėl mano manymu, tai buvo ydinga praktika. Privalome palaikyti smulkius prekybininkus, kuriems turgus yra viena pagrindinių darboviečių, todėl tikiu, kad nemokamas parkavimas turgaus dienomis, bus paskata visiems – norintiems įsigyti ir parduodantiems savo užaugintą produkciją“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Arvydas Vaitkus. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak turgavietės vadovo, po sausio viduryje paskelbtos žinios apie nemokamą valandos parkavimą aikštelėje prie Senojo turgaus, jau matomi pokyčiai. Jei anksčiau aikštelė būdavo pustuštė, dabar čia laisvų vietų, ypač kai vyksta prekyba turgavietėje, būna mažai. 

Pagrindinis mūsų tikslas ir buvo, kad į turgų atvykstantys pirkėjai nepatirtų papildomų išlaidų.

„Be abejo, pagrindinis mūsų tikslas ir buvo, kad į turgų atvykstantys pirkėjai nepatirtų papildomų išlaidų. Praėjusiais metais atlikome turgaus klientų ir pardavėjų apklausas. Jie vieningai teigė, kad Senojo turgaus lankomumą pagerintų nemokama ir patogesnė parkavimo aikštelė. Taigi, pildome klaipėdiečių norus“, – teigė Viačeslav Karmanov, turgavietę administruojančios bendrovės direktorius.

Klaipėdos senamiesčio verslininkai nekart kėlė problemą, kad daugelis klaipėdiečių ir miesto svečių nesilanko šioje miesto dalyje dėl esą itin brangaus automobilių parkavimo mokesčio. Išties, stovėjimo valanda raudonojoje zonoje, į kurią patenka visas senamiestis, kainuoja 1,5 euro. Bet jau daugiau nei mėnesį tai nebėra kliūtis apsipirkti Senajame turguje, praleisti valandėlę vaikščiojant po miesto istoriją menančius kiemelius, užsukti į čia įsikūrusias parduotuves bei kavines.

Viačeslav Karmanov. Asmeninio archyvo nuotr.

„Senojo turgaus teritorijos laukia didelės permainos. Turgavietes administruojanti bendrovė yra parengusi ambicingus planus, ruošiasi kapitalinei rekonstrukcijai. Kaip ir visas Klaipėdos senamiestis, ši erdvė turi tapti reprezentaciniu traukos centru, noriai lankomu kasdien. Nemokamas parkavimas prie Senojo turgaus – tik pirmas žingsnis, siekiant pritraukti daugiau lankytojų. Pavasarį prasidės senamiestyje esančių pastatų fasadų atnaujinimas. Klaipėdos miesto savivaldybė 2024 m. tam numatė daugiau nei 650 tūkstančių eurų, tai beveik 4 kartus daugiau nei iš pradžių planuota“, – sakė Klaipėdos meras A. Vaitkus.

Nemokama parkavimo valanda galioja aikštelėje prie turgavietės administracijos pastato, kur pastatyti atitinkami eismo reguliavimo ženklai.

„Tokia sistema, kai laikmačiais fiksuojamas automobilio palikimo laikas, plačiai naudojama Europoje. Neabejojame, kad nemokamas parkavimas padės pritraukti daugiau lankytojų į mūsų turgavietę ir į Klaipėdos senamiestį“, – įsitikinęs Viačeslav Karmanov, UAB „Naujasis turgus“ direktorius.

Žinia, Klaipėdos senamiestyje parkavimas yra mokamas ir Senojo turgaus teritorija patenka į brangiausią – raudonąją zoną. Kad tai nėra palanku turgavietės lankytojams, buvo žinoma senokai, o pernai turgavietės administracijos vykdytos Senojo turgaus pirkėjų ir pardavėjų apklausos tik patvirtino šį faktą. Virš 83 proc. Senojo turgaus pardavėjų į klausimą „Kas padėtų pritraukti daugiau pirkėjų?“ nurodė, kad tai būtų nemokamas automobilių parkavimas. O 26 proc. apklaustų Senojo turgaus lankytojų teigia, kad čia dažniau užsukti juos paskatintų nemokama ir patogesnė parkavimo aikštelė.

„Pildome savo klientų lūkesčius – nuo šiol mūsų turgavietės lankytojams pakaks po priekiniu automobilio langu palikti laikmatį su nurodytu atvykimo laiku. O vienos valandos tikrai yra pakankamai įsigyti norimas prekes ir netgi liks laiko atsigerti kavos ar arbatos“, – įsitikinęs V. Karmanov.

Stovėjimo aikštelėje prie vakarinės turgavietės pusės jau pastatyti atitinkami eismo reguliavimo ženklai, išbraižytos automobilių statymo linijos. Kaip ir visame mieste parkavimo tvarką prižiūrės ir kontroliuos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ inspektoriai.

Senąjį turgų administruojančios UAB „Naujasis turgus“ duomenimis, per savaitę čia sulaukiama iki 2 000 lankytojų, o vasaros sezono metu, kai vyksta prekyba lauke, pirkėjų skaičius išauga kelis kartus. 

Seimas ketvirtadienį 74 balsais „už“ ir penkiems parlamentarams susilaikius priėmė tokią Rinkliavų įstatymo pataisą.

Iki šiol išimtys automobilių statymui vietose su savivaldybės nustatyta rinkliava yra taikomos tik statant neįgaliųjų ir Vadovybės apsaugos departamento automobilius.

Pataisą inicijavo frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovas Algirdas Butkevičius ir „valstietis“ Aurimas Gaidžiūnas.

Iniciatoriai sako sulaukę švietimo įstaigų vadovų skundų, kad tenka mokėti už stovėjimą mokinius atvežus į pažintines, kultūrines išvykas, olimpiadas, konkursus, meno ir kitus renginius.

Šiuo metu įstaigoje, kurios vienintelė dalininkė yra Kauno miesto savivaldybė, jau nebedirbantys vyriausiasis inžinierius S.S. ir technikos operatorius E.J.O. pernai gruodį Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais, teismas jiems skyrė atitinkamai 100 MGL (3 766 eurų) ir 60 MGL (2 259 eurų) dydžio baudas.

Šie du vyrai teismo buvo pripažinti kaltais dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai gamino ir realizavo leidimus, leidžiančius vairuotojams nemokamai statyti automobilius Kauno gatvėse ir aikštėse, kur už parkavimą buvo renkama vietinė rinkliava.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta įrodymų apie maždaug 40 neteisėtai išduotų leidimų. Juos įsigijo ne tik pavieniai asmenys, bet ir kai kurios bendrovės.

Tyrėjams pavyko nustatyti, kad už suklastotus leidimus buvo mokėta nuo 300 iki 1,2 tūkst. litų. Tuo metu oficialiai metinis automobilių statymo apmokestintose Kauno vietose leidimas kainavo 2,1 tūkst. litų.

"Nusikalstama veika buvo vykdoma 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje. Atliktas VšĮ "Automobilių stovėjimo aikštelių" auditas atskleidė ir daugiau negerovių šioje įstaigoje. Tikimės, kad naujoji viešosios įstaigos vadovybė ir Kauno miesto savivaldybės atsakingi asmenys, atsižvelgdami į audito išvadas, ėmėsi teisės aktų pakeitimų, organizacinių ir visų kitų reikiamų prevencinių priemonių, siekiant, kad darbuotojai, matydami darbo organizavimo, apskaitos ir kontrolės spragas, nesusigundytų vykdyti neteisėtų ar net nusikalstamų veiksmų, ir analogiški atvejai šioje įstaigoje daugiau nepasikartos", – vylėsi Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius.

Lengvata kviečiami pasinaudoti neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės turėtojai. Tokią kortelę išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Skelbdama akciją turgavietė jungiasi prie nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“.

„Kalvarijų turgaus iniciatyvą, orientuotą į neįgaliuosius, galėčiau pavadinti pirmuoju žingsniu socialaus verslo link. Europoje yra daug įmonių, kurios vadina save socialiu verslu, ir tai nėra neįgaliųjų organizacijos, tai – tradicinis verslas, tačiau socialiu jis vadinasi, nes atsisakydamas dalies savo pajamų investuoja į visuomeninius projektus“, – sakė Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis.

„Mūsų akcijos tikslas – palengvinti sunkios negalios paliestų žmonių bei jų artimųjų kasdienybę, kurti neįgaliems asmenims draugišką fizinę bei emocinę aplinką, mažinti jų atskirtį“, – komentavo Ingrida Talžūnienė, Kalvarijų turgų administruojančios įmonės UAB „KTVG“ direktoriaus pavaduotoja.

Anot I. Talžūnienės, į turgų kasdien apsipirkti atvyksta kone 15 tūkst. žmonių, todėl nemokamam automobilių statymui parinkta laisvesnė savaitės vidurio diena – trečiadienis. Esant mažesniam pirkėjų srautui, bus daugiau laisvų vietų automobilių aikštelėje, be to, bus patogiau praeiti ar pravažiuoti specialiuoju vežimėliu praėjimuose tarp paviljonų, nereikės grūstis žmonių minioje.

Pernai rudenį renovuotoje aikštelėje automobiliams įrengta 160 vietų, iš jų 8 yra skirtos neįgaliųjų transportui. Trečiadienių akcijos metu, nemokamai palikti automobilį neįgalieji kviečiami ne tik specialiuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtose, bet ir kitose laisvose automobilių aikštelės vietose.

UAB „KTVG“ direktoriaus pavaduotojos teigimu, bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis ir vadovaujantis jų pasiūlytomis rekomendacijomis, Kalvarijų turgaus infrastruktūrą siekiama pritaikyti specialiems žmonių su įvairia negalia poreikiams nuo pat turgaus rekonstrukcijos pradžios. Pavyzdžiui, įsigytos žemesnės šaldymo vitrinos, kad jose esančius produktus galėtų matyti ir specialiuose neįgaliųjų vežimėliuose sėdintys žmonės. Be to, yra pritaikomi praėjimai tarp prekybos paviljonų, įėjimai-užvažiavimai į patalpas, įrengiami neįgaliųjų tualetai.