Svarbu, kad pažymėtas
Tokiai praktikai klestėti leidžia tai, kad sunku kontroliuoti, ar neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, garantuojančia nemokamą parkavimą, naudojamasi teisėtai.
Pasidairius po Kauno centrą, kuriame automobilių stovėjimas kainuoja brangiausiai, galima pamatyti daugybę transporto priemonių, už kurių langų paliktos neįgaliojo kortelės. Kad ir kiek jie čia stovėtų, mokėti už parkavimą nereikia.
Kai kuriomis dienomis tokių automobilių centre – net kas trečias ar ketvirtas. Į akis krenta tai, kad dažna transporto priemonė su tokia kortele, palikta norint pasinaudoti teise į nemokamą parkavimą, yra prabangi, galinga, kurios ir kaina, ir išlaikymas yra tikrai nepigus.
"Čia tas pats, kaip pirkti mersedesą ir į jį įmontuoti dujų įrangą, kad būtų pigiau važinėti. Žmogus gali sau leisti įsigyti tokį automobilį, tačiau jam jau sudėtinga susimokėti už stovėjimą?" – situaciją komentavo pilietiškai aktyvaus ir socialiai neabejingo jaunimo organizacijos "Baltai juoda" direktorius Paulius Klikūnas.
Ši organizacija ne vienus metus rengia įvairias akcijas, kuriomis stengiamasi ugdyti pilietiškumą ir sąmoningumą. Tarp tokių akcijų – reidai kartu su policija tikrinant, ar neįgaliųjų parkavimo vietomis naudojasi tik tie asmenys, kuriems jos ir yra skirtos.
"Turi neįgalių pažįstamų, šeimos narių ir naudojasi jiems priklausančia lengvata net ir kai važiuoja tik savo reikalais", – sakė P.Klikūnas.
Jis pastebėjo, kad dažniausiai nesiaiškinama, ar neįgaliesiems priklausančiomis lengvatomis vairuotojai naudojasi teisėtai, svarbu, kad automobilis tinkamai pažymėtas. "Tai aiškintis yra sudėtinga. Juo labiau kad yra daug atvejų, kai piktnaudžiaujama labai primityviai. Tiesiog elgiamasi akivaizdžiai įžūliai", – kalbėjo P.Klikūnas.
Pavargo teisintis
"Kauno dienos" žurnalistai, pavaikštinėję po miesto centrą, užfiksavo daugybę automobilių su neįgaliojo kortele mokamose parkavimo vietose.
Kelis tokiais automobiliais atvažiavusius žmones pakalbinome. "Turiu visus dokumentus. Galiu statyti nemokamai", – žurnalistei I.Kanto gatvėje sakė moteris, sėdėjusi prie iš pažiūros galingo visureigio "Toyota" automobilio vairo.
"Kiekvienam apsaugininkui turiu rodyti dokumentus, pažymėjimus ir vos neatsiprašinėti, kad per gerai atrodau, kad nemirštu ir kad mano mašina per gera", – dėstė moteris.
L.Sapiegos gatvėje pabandėme užkalbinti prie Registrų centro į automobilį su neįgaliojo parkavimo kortele atsirėmusį jaunuolį, kalbantį su mergina. Į klausimą, ar čia jo automobilis, linktelėjo galvą. Tačiau, kai prisistatėme ir pasakėme, kokia tema rašome straipsnį, vaikinas nuo automobilio atšoko lyg nuplikytas. "Oi, tai ne mano automobilis. Aš tik norėjau atsiremti", – teisinosi pašnekovas.
Kęstučio gatvėje sulaukėme vairuotojo, ateinančio į prabangiai atrodantį BMW, kuris irgi buvo su nemokama parkavimą garantuojančia kortele. "Aš, ačiū Dievui, dar sveikas. Atvežiau kaimyną. Čia jo kortelė", – aiškino vyras.
Keli kitų automobilių, stovinčių su neįgaliojo kortelėmis, vairuotojai, kurių pasiteiravome, ar mokėjo už parkavimą, nustebę aiškino, kad su neįgaliojo kortele to daryti nereikia. Tik vienas vairuotojas parodė kvitą – už stovėjimą susimokėjo, tačiau į kalbas nesileido.
Daug rūpesčių
"Paslaugų ir pagalbos neįgaliesiems Kaune ir visoje šalyje tikrai trūksta, tačiau nesąžiningumas daro meškos paslaugą ir šioje srityje", – atsiduso Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos atstovas Artūras Romualdas Zumaras ir pasakojo, kad pats juda su ramentais, turi 20 proc. darbingumą ir turėjo pereiti, kaip išsireiškė, kryžiaus kelius, kol gautų neįgaliojo parkavimo kortelę.
Kas galėtų padidinti žmonių atsakingumą ir sąmoningumą? Jis patarė pasiūlyti sveikiesiems susimąstyti, kad šiandien jie gal ir yra sveiki, o kaip dėl rytojaus? Niekam nesuteikta garantija, kad netaps neįgalus, o tokiu atveju kai kurios lengvatos yra gyvybiškai svarbios.
"Visų nesužiūrėsime", – sakė Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Jolanta Metlovaitė-Beresnevičienė. Ji atkreipė dėmesį, kad neįgalieji net ne visuomet gali pasinaudoti ir bendromis visiems nemokamomis parkavimo vietomis. "Kas, kad ji nemokama, jeigu nėra kaip išlipti iš mašinos", – kalbėjo vadovė.
Jai antrino ir A.R.Zumaras, kuris aiškino, kad neįgaliųjų parkavimo vietos turi būti platesnės nei sveikųjų, nes reikia vietos, kad prie automobilio tilptų neįgaliojo vežimėlis, kad žmogus į jį galėtų įsėsti ir nuriedėti ar būti nuvežtas. Parkuojantis šalia neįgaliųjų vietos reikia turėti omenyje, ar galės judėjimo negalią turintis žmogus patekti į savo automobilį. "Būna, kad mašinas vairuotojai sustato taip, kad pro jas vos sveiki pralenda", – pateikė pavyzdį kaunietė.
Sunku patikrinti, ar šiomis kortelėmis naudojamasi teisėtai.
Išduoda, bet nekontroliuoja
Neįgaliojo parkavimo korteles, kurios atleidžia nuo vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis, išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT).
"Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus minėtos kortelės išdavimo tvarkos aprašui iki š.m. balandžio 1 d. jų išduota daugiau nei 41 tūkst., o šiuo metu galioja maždaug 12 tūkst." – skaičiavo šios tarnybos Dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Pikelytė.
"Dėl kortelės neteisėto naudojimo pasisakyti negalime, nes NDNT jas tik išduoda", – sakė N.Pikelytė. Ji pridūrė, kad kitaip nei kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, neįgaliojo ženklas ant automobilio nesuteikia lengvatos stovėti nemokamai, tačiau jis būtinas važiuojant į zoną, pažymėtą kelio ženklais "Eismas draudžiamas" ir "Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas".
Ant kortelės nurodytas jos numeris ir galiojimo data. Jos galiojimo terminas sutampa su negalios nustatymo terminu.
Kauno apskrities policijos atstovė Justina Kazragytė "Kauno dienai" teigė, kad įvykių registre pranešimų, susijusių su galbūt neteisėtai naudojamomis Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelėmis pasitaiko itin retai.
"Jei neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė nebuvo išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus, tačiau asmuo ją turi, gali būti atliekamas tyrimas dėl galimo dokumento klastojimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str., už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų", – informavo J.Kazragytė.
"Tačiau sunku patikrinti, ar šiomis kortelėmis naudojamasi teisėtai", – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius. Tą patį teigė ir biudžetinės įstaigos "Parkavimas Kaune" vadovas Justas Limanauskas.
Didžiausia bėda yra dėl neterminuotų kortelių, nes nesąžiningi asmenys jomis gali naudotis neterminuotai. Taip tiesiogiai nukenčia ir neįgalieji, taip pat ir visi sąžiningi gyventojai.
