Ikiteisminį tyrimą dėl šių nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Kaip antradienį pranešė FNTT, tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad įmonės direktorė bei buhalterė, kurioms padėjo įmonėje nedirbantis vyras, siekdami išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, atlyginimus darbuotojams išmokėdavo tai įformindami kaip komandiruočių išlaidas, o buhalterinėje apskaitoje pažymėdavo, kad darbuotojai tariamai grąžindavo permoką, nors įtariama, kad taip nevykdavo ir pinigų įmonei darbuotojai negrąžindavo.

Veikiant pagal šią schemą, įmonės buhalterijoje nebuvo apskaičiuojamas realiai išmokėtas darbo užmokestis, darbuotojams mokami atlyginimai būdavo įforminti kaip su darbo santykiais susijusios neapmokestinamosios pajamos, ir šie, galimai melagingi, duomenys buvo įtraukiami į įmonės deklaracijas, todėl nebuvo mokamas privalomas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) bei įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF) ir Garantinį fondą.

Skaičiuojama, kad taip veikdami kaltinamieji neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą galimai nesumokėjo per 185 tūkst. eurų GPM, įmokų į VSDF ir Garantinį fondą.

Surinktais duomenimis, per trejus metus į įmonės apskaitą galėjo būti įtraukta 160 fiktyvių kasos pajamų orderių, kurie tariamai patvirtina darbuotojų grąžintus avansus, o nurodyta suma siekia per 281 tūkst. eurų.

Pasak FNTT, nustatyta, kad kaltinamieji darbuotojams – lietuviams ir Baltarusijos piliečiams – liepdavo pasirašyti ant kasos pajamų orderių ir patvirtinti, kad vairuotojai pinigus gavo, nors iš tiesų, įtariama, pinigai išmokami nebūdavo.

Pareigūnai įtaria, kad kaltinamieji, veikdami kartu, galėjo pasisavinti per 107 tūkst. eurų įmonės lėšų. Atliekant ikiteisminį tyrimą laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia per 186 tūkst. eurų.

Trims kaltinamiesiems ir įmonei pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. 

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo sulaikyti aštuoni įtariamieji, atliktos 26 kratos, pirmadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad įmonės akcininkas kartu su įmonės direktore, veikdami bendrai su buhalterines paslaugas teikiančios įmonės buhaltere ir įtraukdami į šią galimai nusikalstamą veiką jų vadovaujamos įmonės darbuotojus, bendrovės buhalteriniuose dokumentuose neapskaitė ne mažiau kaip 216 tūkst. eurų, gautų už suteiktas paslaugas.

Įtariama, kad įmonės vadovai, galimai žinodami, kad plastinės chirurgijos, kosmetinės chirurgijos ir estetinės operacijos, kurios nėra susijusios su ligų gydymais ar sveikatos sutrikimais (pvz. krūtų didinimo, raukšlių ir odos pertekliaus pašalinimo ir kt.), turi būti apmokestinamos 21 proc. PVM tarifu, pacientams to nežinant, medicinos dokumentuose nurodydavo medicininę indikaciją, dėl kurios reikalingas gydymas, ir tokiu būdu paslaugai pritaikydavo lengvatinį 0 proc. tarifą.

Teisėsauga nenurodo, kokioje įmonėje, įtariama, buvo vykdoma apgaulinga finansų apskaita.

Birželio 20 dieną Klaipėdos apskrityje vykdytų kratų metu paimti grynieji pinigai, daug tyrimui reikšmingų apskaitos dokumentų, kompiuterinės technikos, ambulatorinių asmens sveikatos istorijų.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai, o jį atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Įmonės vadovui pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, o į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių suma siekia beveik 57 tūkst. eurų.

Šilalės rajone įsikūrusi įmonė vertėsi augalų apsaugos priemonių, pašarų, trąšų, grūdinių kultūrų bei kitų žemės ūkio prekių prekyba tiek fizinėje parduotuvėje, tiek Kelmės rajono ir Plungės rajono turgavietėse.

FNTT pareigūnai įtaria, kad įmonės vadovas, galimai siekdamas išvengti privalomų mokesčių valstybei, įmonės apskaitą galėjo tvarkyti apgaulingai, neįtraukdamas dalies gautų pajamų už parduotas prekes.

Įtariama, kad tiek parduotuvėje, tiek turgavietėse iš pirkėjų gautos pajamos už parduotas prekes nebuvo įformintos reikiamais dokumentais – kasos aparato kvitais, pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais, PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo pavedimais ir kt.

Skaičiuojama, kad per 2018–2020 metus bendrovė galėjo gauti beveik 200 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų.

Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad keturiems darbuotojams darbo užmokestis galimai buvo mokamas vokelyje. Pareigūnai suskaičiavo, kad neoficialių atlyginimų suma gali siekti beveik 17 tūkst. eurų.

Bendra nesumokėtų pridėtinės vertės (PVM), pelno, gyventojų pajamų mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų suma siekia beveik 57 tūkst. eurų.

Atliekant kratas įmonės patalpose buvo rasta ir paimta 184 vnt. įvairių rūšių augalų apaugos produktų pakuočių, paženklintų etiketėmis rusų, lenkų, anglų kalbomis, bei etiketėmis nepaženklintų pakuočių. Jų vertė rinkoje gali siekti per 25 tūkst. eurų.

Lietuvos augalų apsaugos asociacija, įvertinusi paimtus augalų apsaugos produktus, pateikė išvadą, kad rasti produktai ir mišiniai neatitinka klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reikalavimų, didžioji produktų dalis – Lietuvoje neregistruoti augalų apsaugos produktai, dalies iš jų veikliosios medžiagos neįrašytos į ES leidžiamų naudoti veikliųjų medžiagų sąrašą, todėl tokie augalų apsaugos produktai negali būti legaliai tiekiami Lietuvos rinkai ir naudojami augalų apsaugoje. Paimti neregistruoti augalų apsaugos produktai, dalyvaujant Augalininkystės tarnybos specialistams, buvo perduoti sunaikinimui atliekas tvarkančiai įmonei.

Įtariamasis iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau byla, ikiteisminiam tyrimui vadovavusiai Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, perduota teismui.

Laikinai buvo apribota įtariamojo nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia per 106 tūkst. eurų. Nuosavybės teisės taip pat apribotos ir įmonei.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Šis tyrimas buvo pradėtas 2017 metais po FNTT pareigūnų įvykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo, kurio centre atsidūrė Vilniuje registruota bendrovė bei jos direktorius ir galimai bendrininkavęs Latvijos pilietis. Buvo įtarta, kad bendrininkų grupė vengia mokėti PVM, organizuodami fiktyvių sandorių grandines.

Galimai nusikalstamą schemą tyrę pareigūnai įtarė, kad įmonės direktorius su bendrininku latviu, pasinaudodami lietuviška įmone, iš Latvijos ir Estijos įmonių galimai pirko rafinuotą rapsų aliejų, baltąjį cukrų, rafinuotą dezodoruotą saulėgrąžų aliejų, saulėgrąžų aliejų bei kakavą.

Iš surinktų duomenų pareigūnai sprendžia, kad bendrininkai, siekdami išvengti valstybei mokėtinų PVM ir pelno mokesčių, organizavo galimai fiktyvių sandorių grandines, į jas įtraukdami iš viso ne mažiau kaip 17 realiai veiklos nevykdančių ir Lietuvoje registruotų įmonių, kurių direktoriais buvo paskirti užsienio piliečiai iš Moldovos, Rumunijos, Latvijos ir Estijos. Galimai imituodami tarpusavio prekybą, bendrininkavę asmenys siekė išvengti pardavimo PVM sumokėjimo ir neteisėtai įteisinti pirkimo–pardavimo sandorius, kuriems taikomas PVM, taip mokėjimo prievolę perkeldami veiklos nevykdžiusioms įmonėms.

Valstybei galėjo būti nesumokėta beveik 2,8 mln. eurų PVM ir beveik 2 mln. pelno mokesčio.

Skaičiuojama, kad taip veikiant per 2015–2017 m. valstybei galėjo būti nesumokėta beveik 2,8 mln. eurų PVM ir beveik 2 mln. pelno mokesčio.

Kaltinimai dėl didelės vertės sukčiavimo pateikti bendrininkavusiems Lietuvos ir Latvijos piliečiams, taip pat ir lietuvio vadovautai įmonei. Pastaroji bei jos direktorius taip pat kaltinami ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės kaltinamojo juridinio asmens bei vienos realiai veiklos nevykdžiusios įmonės turtui – bankuose esančioms piniginėms lėšoms.

Ikiteisminį tyrimą organizavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą perdavė Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Už sukčiaujant išvengtą didelės vertės turtinę prievolę griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Ikiteisminį tyrimą atliko FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.

Septynias uždarąsias akcines bendroves ir vieną įmonę pats bei per kitus asmenis valdęs Panevėžio gyventojas, įtariama, vengė mokėti valstybei privalomus pridėtinės vertės (PVM) ir kitus mokesčius. Pareigūnų surinktais duomenimis, iš taksi veiklos gautas pajamas kaltinamasis galėjo skirstyti tarp savo paties valdomų įmonių, taip siekdamas, kad jos neįgautų PVM mokėtojų statuso. Skaičiuojama, kad per 2016–2019 metus galėjo būti neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta per 178 tūkst. eurų PVM.

Įtariama, kad, bandydamas nuslėpti savo vykdomą mokesčių vengimo schemą, kaltinamasis organizavo savo valdomų įmonių apgaulingą apskaitų tvarkymą. Skirstydamas gautas pajamas tarp įmonių, jis galimai klastojo sąskaitas faktūras, nepildė reikiamų dokumentų arba juos klastojo. Taip pat įtariama, kad, siekdamas užimti vadovaujamas pareigas vienoje iš savo netiesiogiai valdytų įmonių, minėtas panevėžietis galimai panaudojo suklastotus vienos įmonės dokumentus.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą ar išvengtą didelės vertės turtinę prievolę Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė.

Atliekantys ikiteisminį tyrimą FNTT pareigūnai išsiaiškino, kad kaltinamasis galėjo neteisėtai įgyti Užimtumo tarnybos (UT) skiriamą subsidiją. Įtariama, kad klastojant dokumentus UT buvo pateikti neteisingi duomenys apie kito, UT subsidijuojamo asmens, tariamai dirbtą darbo laiką ir priskaičiuotą bei tariamai išmokėtą darbo užmokestį. Neteisėtai įgytų subsidijų darbo užmokesčiui suma siekia per 4,6 tūkst. eurų.

Be visų kaltinimų, susijusių su taksi įmonių veiklos organizavimu, panevėžietis teismui turės aiškintis ir dėl savo paties veiklos. Įtariama, kad 2019 metų vasarą kaltinamasis galėjo išvengti ir nesumokėti 3,6 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, nes galimai kitam asmeniui pardavė aštuntadalį sau priklausiusio sklypo ir butą Palangoje brangiau, nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje.

Bendra panevėžiečio nesumokėtų mokesčių valstybei suma viršija 185 tūkst. eurų. Užimtumo tarnybai padaryta žala siekia 4,6 tūkst. eurų. Atliekant ikiteisminį tyrimą kaltinamasis savanoriškai atlygino visą padarytą žalą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edgaras Baltrimavičius, surašęs kaltinamąjį aktą, bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą ar išvengtą didelės vertės turtinę prievolę Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Galima griežčiausia bausmė už dokumentų klastojimą – laisvės atėmimas iki trejų metų.

BNS žiniomis, byloje figūruoja uždaroji akcinė bendrovė „Viner“ ir jos vadovas Antonijus Živialo bei jo brolis.

Nustatyta, kad Vilniuje registruotą bendrovę valdę broliai kartu su bendrininkavusiais dar keliais Lietuvos ir užsienio piliečiais veikė pagal iš anksto suplanuotą ir koordinuotą „neegzistuojančių pardavėjų“ (angl. missing traders) schemą, siekdami išvengti valstybei mokėtino PVM bei išplauti nusikalstamoje veikoje naudojamas pinigines lėšas.

„Akcentas yra į mastą ir į dydį – kadangi su PVM dirbu 20 metų, tai turbūt yra didžiausia FNTT išsiųsta į teismą byla ir tai yra ištirta dalis – sandorių buvo dar daugiau, dar su kitomis valstybėmis“, – BNS sakė tyrimui vadovavęs Europos prokuratūros deleguotas prokuroras Vytautas Kukaitis.

Jis atkreipė dėmesį, jog nusikalstamos veikos vykdytos 2011-2013 metais, kai Lietuvoje dar galiojo litai, todėl joje minimos sumos buvo dar reikšmingesnės.

Bylos duomenimis, bendrovės vardu iš Lenkijos akciziniuose sandėliuose veikusių kuro perdirbimo gamyklų buvo perkama tepalinė alyva, kaltinamieji šiuos įsigijimus įformindavo kaip Europos Sąjungos (ES) vidaus tiekimo sandorius, kuriems taikomas 0 proc. PVM.

Neketindami mokėti pardavimo PVM, bendrininkai kaltinami klastoję PVM sąskaitas faktūras, neva alyva buvo parduota ES šalyse (Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir kt.) veikiančioms nusikalstamiems tikslams įkurtoms fiktyvioms įmonėms. 

Kaltinime nurodyta, kad pagal PVM sąskaitose nurodytus suklastotus duomenis bendrovė tariamai pardavė daugiau nei 28 mln. litrų alyvos, už kurią gavo per 23 mln. eurų pajamų. Sąskaitose buvo nurodyta, kad naftos produktai, pritaikius 0 proc. PVM, tariamai buvo parduoti 17 Latvijos, trims Čekijos ir keturioms Estijos įmonėms.

Pagal mūsų duomenis, kuras, kuris keliavo, buvo visas nelegaliai parduodamas Lenkijos fiziniams asmenims ir jis ėjo į traktorius, automobilius.

Kaltinimo dėl PVM sukčiavimo esmė – kad šie sandoriai iš tikrųjų neįvyko, o visa turima alyva be jokių sąskaitų ar apskaitos dokumentų ir be privalomo 21 proc. pardavimo PVM, buvo parduota mažiausiai septyniems Lenkijoje veikusiems bendrininkams, kurių baudžiamasis procesas vyksta Lenkijoje.

„Pagal mūsų duomenis, kuras, kuris keliavo, buvo visas nelegaliai parduodamas Lenkijos fiziniams asmenims ir jis ėjo į traktorius, automobilius“, – sakė prokuroras.

Tyrimo metu išaiškinta, kad šie asmenys nebuvo PVM mokėtojai, o už kurą atsiskaitydavo neapskaitytais grynaisiais pinigais, juos perduodami bendrininkams ar jiems talkinusiems asmenims. Suskaičiuota, kad organizuota grupė už nusikalstamu būdu parduotą kurą iš viso gavo 23 mln. eurų.

Siekiant legalizuoti šiuos pinigus, organizuota grupė per Latvijoje, Estijoje, Čekijoje įsteigtas fiktyvias įmones ir jų banko sąskaitas, suklastotų dokumentų ir imituotų tariamų finansinių operacijų pagrindu dalį jų, t. y. 13 mln. eurų legalizavo pervedus į Lietuvoje veikiančių įmonių sąskaitas, o kitą dalį – 10 mln. eurų legalizavo imitavus atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Tyrimo metu suskaičiuota, kad siekdami nuslėpti tikrąjį pinigų šaltinį, kaltinamieji maskavo jų kilmę, neva pinigai gauti iš teisėtos veiklos, tam kaltinamieji atliko daugiau nei kelis tūkstančius ūkinių ir finansinių operacijų.

Pasak teisėsaugos, atliekant šį tyrimą išaiškintas daugiau nei penkiose ES šalyse veikusių mažiausiai 60 fiktyvių fizinių ir juridinių asmenų tinklas, sulaikymo operacijos metu rasti ir areštuoti daugiau nei 1 mln. eurų grynaisiais. Lygiagrečiai imtasi naujų efektyvių administracinių priemonių dėl tokių nusikalstamų veikų prevencijos šioje srityje.

Dėl padarytos žalos valstybei Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pareiškė 4,9 mln. eurų ieškinį.

Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą Baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė, už tarptautinį organizuotą PVM sukčiavimą – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Šešerius metus trukusiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Generalinė prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai. Vykdant tyrimą Eurojust’e (tarptautinio teisminio bendradarbiavimo tinklas) buvo sudaryta jungtinė kelių Europos šalių tyrėjų grupė (JIT), naudotasi Europol tyrimo metodika. Bylą sudaro 139 tomai.

Ikiteisminis tyrimas, kurį organizavo Šiaulių apygardos prokuratūra, buvo užbaigtas susitaikymu. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai.

Praėjusiais metais pavasarį pradėto tyrimo duomenimis, Šiaulių miesto gyventojas internetu užsisakinėdavo ir perpardavinėdavo naudotą kompiuterinę techniką bei įvairias jos dalis, prekes asmuo įsigydavo iš Lietuvos ir užsienio fizinių ar juridinių asmenų. Gavęs prekes, šiaulietis dėdavo skelbimus į įvairias interneto svetaines ir ieškodavo pirkėjų, pardavęs įrangą klientų prašydavo atsiskaityti pavedimu ar grynaisiais pinigais. Tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad šios savo veiklos asmuo nebuvo užregistravęs ir prekyba vertėsi neteisėtai, neturėdamas tam leidimo. Skaičiuojama, kad per nepilnus trejus metus iš pirkėjų Lietuvoje ir užsienyje asmuo gavo beveik milijoną eurų pajamų.

Siekdamas išvengti mokesčių ir nuslėpti savo vykdomą veiklą, šiaulietis uždarbiui gauti naudojo dvi neteisėtai įgytas elektronines mokėjimo priemones – dviejų skirtingų asmenų vardais išduotas Lenkijos banko „Millenium“ ir Lietuvos kredito įstaigos mokėjimo korteles su prisijungimo ir tapatybės nustatymo duomenimis. Be to, jis naudojosi ir savo giminaičių ar pažįstamų asmenų vardais atidarytomis banko sąskaitomis, į kurias kompiuterinės technikos pirkėjai pervesdavo pinigus. Pareigūnai suskaičiavo, kad per nepilnus dvejus metus asmuo neteisėtai išsigrynino daugiau nei 735 tūkst. eurų, gryninimo operacijų būta daugiau nei 900 kartų įvairiuose bankomatuose, daugiausia Šiaulių mieste.

FNTT nuotr.

Kratų metu buvo rasta, paimta ir laikinai apribota nuosavybės teisė į beveik 200 tūkst. eurų grynaisiais pinigais ir 19 tūkst. eurų banko sąskaitoje.

Šiaulietis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, todėl Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sutiko taikytis su įtariamuoju, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Taip pat buvo atlyginta visa padaryta žala valstybei – beveik 129 tūkst. eurų mokesčių.

Šiauliečiui taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2,5 tūkst. eurų įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoka buvo iškart sumokėta.

Tyrimą atlikę FNTT pareigūnai taip pat nustatė asmenį, galimai neteisėtai įgijusį, laikiusį ir už sutartą sumą šiauliečiui pardavusį mokėjimo korteles kartu su tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti. Ikiteisminis tyrimas dėl šio atvejo pradėtas atskirai, asmeniui pateikti įtarimai dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis. Griežčiausia galima bausmė padarius šią nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas iki 6 metų.

Kaip trečiadienį pranešė ikiteisminį tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), šešių asmenų organizuota grupė ir trys juridiniai asmenys bus teisiami dėl sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).

Jie taip pat kaltinami naudoję juridinius asmenis neteisėtai veiklai nuslėpti, dokumentų klastojimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Kaip skelbia FNTT, surinkti tyrimo duomenys rodo, kad nusikalstamos schemos dalyviai iš Lenkijos ir Vokietijos įmonių užsakinėdavo didelius kiekius buitinės technikos ir mobiliųjų telefonų su priedais, juos importuodavo į Lietuvą, pritaikę nulinį procentą PVM. Patys valdydami penkias prekybos įmones, jų vardu užsakytas prekes parduodavo Lietuvos prekybininkams ir prekybos centrams, pritaikę mokėtiną 21 proc. PVM.

Žinodama, kad nuo prekybos sandorių teks mokėti privalomą pardavimo PVM, organizuota grupė keletą metų veikė pagal šią schemą – keli grupės nariai, įtariama, nusikalstamos veikos priedangai kurdavo ar įsigydavo įsteigtas įmones, kurių direktoriais, dažnai už sutartą atlygį ar socialines garantijas, paskirdavo nieko apie galimą nusikalstamą veiką neįtariančius asmenis.

Įtariama, kad siekdami nuo įvykusių pardavimo sandorių išvengti mokėtino PVM, grupės nariai galbūt klastodavo dokumentus ir sąskaitas faktūras, parodydami, kad prekes tariamai įsigijo iš savo pačių valdomų realiai veiklos nevykdančių įmonių. Kai pastarosios tapdavo nebereikalingos, jos būdavo neva parduodamos asmenims iš Baltarusijos, paslepiant ar sunaikinant visus apskaitos dokumentus.

Pareigūnai skaičiuoja, kad vengiant mokėti PVM ir pelno mokestį, valstybei galėjo būti nesumokėta per 4,5 mln. eurų.

Pasak FNTT, nustatyta, kad prekybos buitine technika ir mobiliaisiais telefonais bei jų priedais apyvarta per nepilnus trejus metus viršijo 25 mln. eurų. Pareigūnai skaičiuoja, kad vengiant mokėti PVM ir pelno mokestį, valstybei galėjo būti nesumokėta per 4,5 mln. eurų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, organizuotos nusikalstamos grupės organizatorius ir nusikalstamų schemų sumanytojas nuo teisėsaugos pasislėpė, vykdoma tarptautinė jo paieška.

Į teismą perduoti šeši įtariami fiziniai ir trys juridiniai asmenys. Jiems Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Vilimas pateikė kaltinimus dėl juridinio asmens naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti, sukčiaujant panaikintos didelės vertės turtinės prievolės – mokėtinų PVM ir pelno mokesčių sumokėjimo, dokumentų klastojimo, kai dėl to buvo padaryta didelė žala, bei apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Pradiniame tyrimo etape vykdant procesinius veiksmus buvo atlikta daugiau kaip 60 kratų, buvo sulaikyti 26 asmenys. Sulaikytiems asmenims buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas. Septyniems asmenims buvo pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje. Dar 12-ai asmenų buvo pradėti atskirti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jau priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai – teismo baudžiamieji įsakymai, apkaltinamieji nuosprendžiai.

Per ikiteisminį tyrimą siekiant užtikrinti byloje būsimą civilinį ieškinį, laikinai buvo apribotos nuosavybės teisės į įtariamųjų bei juridinių asmenų turtą, kurio vertė viršija 900 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 151 tomas iš beveik 28 tūkst. lapų, kaltinamojo akto apimtis – 653 lapai.

Griežčiausia gresianti bausmė už didelės vertės sukčiavimą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo griežčiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už juridinio asmens naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti gresianti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Juridiniams asmenims gresia baudos ir jų likvidavimas.

Pasak prokuratūros, iš viso šioje byloje pareikšti kaltinimai dėl 12 nusikalstamų veikų: aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo, mokesčių nesumokėjimo ir neteisėto disponavimo šaudmenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis G.Z. įsteigė kelias taksi paslaugų įmones, siekdamas, kad jų gaunamos per metus neviršytų 45 tūkst. eurų ir netaptų pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais.

2016-2018 metais visos šios labai panašiai pavadintos įmonės viešoje erdvėje skelbė vieną telefono numerį, jas aptarnavo vienoje iš įmonių įdarbintos dispečerės ir tos pačios buhalterės.

Taip pat nustatyta, kad iš vairuotojų galėjo būti reikalauja priėmus grynuosius pinigus neišduoti kvito klientams, o atsiskaičius su įmonės vadovu, jiems būdavo nurodoma, kurios įmonės vardu ir kokiai sumai jie turi išrašyti kvitus. Tokiu būdu įmonių apskaita buvo klastojama ir šios sugebėjo išvengti mokesčių prievolės.

Anot teisėsaugos, dalį algų įmonės darbuotojams mokėdavo grynaisiais pinigais, jų nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius šioje byloje dėl nesumokėtų mokesčių pareiškė daugiau kaip 36 tūkst. eurų ieškinį.

Pareigūnams atliekant kratas įmonių vadovo namuose rasta per 40 tūkst. eurų grynaisiais ir 15 neteisėtai laikomų 9mm kalibro šovinių.

Siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, laikinai apribotos kaltinamųjų nuosavybės teisės į jiems priklausantį daugiau kaip 200 tūkst. eurų vertės turtą. Tiek G.Z., tiek abi buhalterės savo kaltės nepripažįsta.

Baudžiamąją bylą nagrinės Panevėžio apygardos teismas.

Įmonės savininkui surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

Surinkta medžiaga perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, kurie priėmė nutarimą įmonės savininkui skirti keturių tūkstančių eurų administracinę baudą, tai yra beveik triskart daugiau, negu nustatyta nesumokėtų mokesčių suma. Teismo nutarimas dar neįsiteisėjo ir gali būti skundžiamas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą ir užtikrinti valstybės finansų apsaugą, šiemet skyrė ypatingą dėmesį odontologijos paslaugas teikiančių įmonių patikrinimams.

Remdamasi pradėtuose tyrimuose surinkta informacija, FNTT siūlo odontologijos, ortopedijos, estetinės-gydomosios chirurgijos ar sveikatingumo paslaugas licencijavimą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtinti, kad nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus finansų sistemai padariusioms įmonėms ar asmenims būtų laikinai arba visiškai stabdomos veiklos licencijos. FNTT šio sektoriaus patikrinimus vykdys ir ateityje.