Per dvejus metus į Nemuno sutvarkymą investuota 23,2 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.

„Projektas yra fiziškai beveik pabaigtas, iš esmės reikalavimai, ką reikėjo pasiekti, baigti, bet yra šiek tiek „popierinio“ darbo. Gali sakyti, kelių savaičių bėgyje bus viskas pabaigta“, – BNS penktadienį sakė Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.

V. Vinokurovo teigimu, bunų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, o laivybos mėgėjai jau keliasi į Kauną.

„Nemunu plaukiančių laivų skaičius šiuo metu siekia dešimtis, tačiau jis tikrai dar nepasiekė savo piko. Pastebime augantį susidomėjimą ir norą laikyti laivus Kauno uoste. Projektas dar nėra pabaigtas, kelias ką tik įrengtas, bet žmonės, kurie laivuodavo kitur, keliasi į Kauną ir pradeda aktyviai naudotis Nemunu“, – pranešime sakė jis.

Pasak direkcijos vadovo, Kauno žiemos uoste įrengta beveik šimto vietų marina, upėje pastatyti šviečiantys ženklai, atnaujinta Nidos krantinė ir Uostadvario uostas, įrengtos laikinos krovinių sandėliavimo vietos Raudonėje, Jurbarke ir Pagėgiuose.

„Didžiausiu laimėjimu, kurio Lietuva laukė 30 metų, laikome vandens degalines. Tai yra mūsų išradimas – mes jį sugalvojome, padarėme brėžinius, gaminome, o dabar jau ir turime. Atplaukus prie vandens degalinės galima neišlipant į krantą prisipilti kuro, susimokėti telefonu ar kortele ir plaukti toliau. Šių dalykų visuma būtina tam, kad turėtumėme laivybą“, – sakė V. Vinokurovas.

Anot jo, šiemet planuojama pabaigti Kuršių marių sužiedinimo projektą - tuomet bus galima ratu apiplaukti Kuršių marias, toliau tvarkyti Nemuną ir Aukštupį bei baigti įrengti mažą dalį Nevėžio link Kėdainių. Ateityje kuriami planai sujungti Kauną ir su Druskininkais.

„Turime planų, kaip galėtume sujungti Kauną su Druskininkais, norėtumėme abi upių puses sujungti šliuzu. Šiuo metu yra pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir projektavimas. Planuojame, kad iki 2030 metų, sujungus šias dvi upes, būtų galima įlipti į laivą Nidoje ar Jurbarke, o išlipti Lenkijoje ar bet kur kitur Europoje. Šiuo metu tą patį galima padaryti plaukiant iš Kauno, tačiau norime šias galimybes praplėsti“, – sakė jis.

Šiuo metu Lietuvoje naudojama 467 km ilgio vandens kelių, bet iš viso jų yra apie 1000 km, kuriuos visus planuojama paruošti laivavedžiams.

Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma stipriai pagerinti laivybos sąlygas – įrengti upės tėkmę reguliuojančias bunas, užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį.

Projektui įgyvendinti nuspręsta skirti 23,3 mln. eurų ES fondų investicijų. Bendra projekto vertė – 28,3 mln. eurų.

Aiškinama, kad atnaujinta laivyba didžiausia Lietuvos upe suteiks privalumų ekonominiu, aplinkosaugos ir turizmo atžvilgiu.

"Atlikus numatytus darbus, tarp Kauno ir Kuršių marių galės saugiai ir patogiai plaukioti keleiviniai laivai bei krovinių baržos. Atsiras galimybė daug krovinių perkelti iš kelių ir geležinkelių į upių transportą, taigi gabenti krovinius bus galima gerokai pigiau ir draugiškiau aplinkai", – pranešė Susisiekimo ministerija.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo Nemuno laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos.

Tam, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.

Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė.

Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo ir kitus priežiūros darbus.

Vidaus vandens kelių direkcijos duomenimis, tokio masto Nemuno tvarkymo darbai nebuvo vykdyti jau beveik 100 metų.

Dėl susidarančių seklumų laivybos sąlygos itin pablogėja per sausras. O verslo susidomėjimas galimybe plukdyti krovinius Nemunu jaučiamas – atlikus apklausą paaiškėjo, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa sudarys apie 300 tūkst. t per metus.

Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.

Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Šiuo metu Susisiekimo ministerijos iniciatyva rengiama Ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa, siekiant sukurti darnią, nenuostolingą, konkurencingą turistinio ir krovininio vandens transporto sistemą visame vidaus vandenų kelių tinkle nuo Nemuno aukštupio iki žemupio.