Nuo kitų metų Europos Sąjungoje (ES) turėtų vėl galioti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai, nustatantys, kad šalių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. Bendrojo vidaus produkto.

Nuo 2020-ųjų šių taisyklių galiojimui buvo pritaikyta išimtis dėl COVID-19 pandemijos smūgio Bendrijos ekonomikai, šiems metams išimtis pratęsta dėl Rusijos karo Ukrainoje.

„Dabar yra labai aišku, kad specialių išlygų ir sąlygų nebus ir mes neprognozuojame ateinančiais metais, (...) kad bus ypatingi šokai. Gyvename realybėje, kuri dabar yra, karo neapibrėžtume, jo poveikio ekonomikai, bet nebeprognozuojame nei milžiniškų energijos kainų šuolių, nei labai didelių išlaidų, susijusių su karo pabėgėliais“, – „INFO TV“ laidoje „Info komentarai“ pirmadienį sakė I. Šimonytė.

„Kas yra svarbu, kad bus kitaip – turėsime sugrįžti prie tam tikrų fiskalinės drausmės taisyklių. Nėra poreikio, kad reikėtų nenumatytoms kažkokioms išlaidoms leisti pinigus, bet mums reikės gerai susiplanuoti“, – teigė ji.

Pasak ministrės pirmininkės, kitų metų biudžete bus numatyta lėšų didinti pensijoms, baziniams dydžiams, vaiko pinigams, nes jų indeksavimas numatytas įstatymuose.

Anot premjerės, papildomi pinigai taip pat bus skiriami nacionalinių susitarimų dėl švietimo ir gynybos įgyvendinimui, įskaitant pedagogų atlyginimų didinimą iki 130 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio.

„Toliau, jei turėsime erdvės, skirstysime pagal kitus prioritetus“, – tvirtino I. Šimonytė.

Prezidento siūlymams – kritika

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimo rudens sesijoje žada teikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaiką, nepriklausomai nuo tėvų pajamų pobūdžio.

Pasak I. Šimonytės, panašią tvarką praėjusiame dešimtmetyje panaikino Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė ir vietoje to įvedė vaiko pinigus.

Premjerės teigimu, norint priimti prezidento pasiūlymą reikėtų rasti būdų didinti biudžeto pajamas.

„Dabar ant tos pakeistos sistemos sugrąžinti ir seną, aš labai atsiprašau, bet prezidentas dar nepasiekė savo 35 proc. nuo BVP perskirstymo tikslo ir, manau, apie tai kalbėti yra labai anksti“, – sakė I. Šimonytė.

Prezidentas taip pat planuoja Seimui teikti Pensijų kaupimo įstatymo papildymą, kad vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, iki teisės į pensijų išmokas atsiradimo, asmuo galėtų pasiimti 25 proc. sukauptos sumos.

Ministrė pirmininkė ragino prieš įvedant pokyčius pensijų kaupimo sistemoje sulaukti Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl jos konstitucingumo.

KT šiemet balandį ėmėsi nagrinėti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

„Kai tie atsakymai bus aiškūs, bus galima galvoti, kiek tokių pokyčių galima daryti ir kiek jie yra išmintingi“, – sakė I. Šimonytė.

„Tas pats ponas prezidentas, kai jis buvo banko analitiku, kritiškai kalbėjo apie „Sodrą“ ir „Sodros“ įsipareigojimą mokėti pensiją, dabar kritiškai kalba apie antrąją pakopą. Būna, žmonių nuomonės keičiasi“, – pridūrė ji.

Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10, ateinantį sekmadienį.

„Brexitas“ yra iššūkis mums visiems, todėl siūlau įsteigti 5 mlrd. eurų „Brexito“ rezervo fondą“, – sakė Ch. Michelis, pristatydamas siūlymą daugiametei ES finansinei perspektyvai, kurią kitą savaitę aptars ES šalių lyderiai.

„Brexitas“, nepriklausomai nuo santykių su Jungtine Karalyste (JK) ateityje, „turės pasekmių Europos šalims, todėl manau, kad būtina prašyti Europos Komisijos (EK) parengti poreikių analizę iki 2021 m. lapkričio“, tikino Ch. Michelis.

ES ir JK šiuo metu derasi dėl santykių po gruodžio 31 d., kuomet baigsis „Brexito“ pereinamasis laikotarpis.

„Visi žinome, kad dabartinės derybos nėra lengvos. Žinome, kad iki vasaros pabaigos arba rugsėjį, spalį turėsime aiškesnį derybų vaizdą“, – sakė Ch. Michelis.

Manoma, kad labiausiai iš ES narių „Brexitas“ paveiks Airiją, taip pat Belgiją ir Prancūziją, ypač – šalies šiaurę.

EK ketvirtadienį teigė po „Brexito“ pereinamojo laikotarpio pabaigos planuojanti nepaprastosios padėties priemones dešimtyse ūkio sektorių ir įspėjo dėl „neišvengiamų sutrikimų“.

„Bus didelių ir automatinių pokyčių ir padarinių piliečiams, vartotojams, verslams, viešosioms įstaigoms, investuotojams, studentams ir mokslininkams“, – perspėjo Europos Komisija.

Namų ūkiuose, neturinčiuose galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, pernai gyveno 38,8 proc. asmenų, pranešė Statistikos departamentas.

Dėl lėšų trūkumo pakankamai šildyti būsto pernai negalėjo leisti 26,8 proc. gyventojų (2018 metais – 28 proc.), laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų – 8,2 proc. gyventojų (10,3 proc.), neturėjo automobilio – 8,4 proc. gyventojų (8,5 proc.).

Kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto, truputį rečiau – negalintys laiku sumokėti būsto nuomos, paskolų ar kredito įmokų. Kiti išvardyti nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste.