Dilema: apsisukti ar apsišikti?
Buvęs Klaipėdos vicemeras, publicistas ir psichologijos daktaras V.Čepas priminė per Velykas regėtą užrašą automagistralėje prie Vilniaus, kai įsigaliojo valdžios draudimas išvykti iš miestų ilgąjį savaitgalį.
"Apsisikite ir namo! Ramių Velykų", – švieslentėje virš automagistralės perskaitytą užrašą citavo V.Čepas.
"Štai ir matyti, iki kokio lygio mes nusiritome. Aš jau nekalbu apie tai, kad lietuviškomis raidėmis šiais laikais niekas neberašo. Viešoje erdvėje naudojama "gramatika" normalų žmogų verčia raudonuoti. Šiais laikais iš viso niekas rašyti nemoka. Tai, ką matau televizijoje, skaitau portaluose ir girdžiu radijo laidose – man yra gyvas nervas. Į kalbą skverbiasi baisios svetimybės, o tuo ypač piktnaudžiauja komercinės televizijos. Ekranus užkariauja jaunos mergiotės ir įdegę vyrukai, neturintys jokio kalbos jausmo, su ypač skurdžiu ir primityviu žodynu. Pajutę, jog nebeturi ką pasakyti, jie eteryje kartoja tik du žodžius – "wow" ir "okey". Jaunimas pirma turėtų paskaityti žodyną, nes angliškam žodžiui "wow", kuris reiškia nuostabą, lietuvių kalbos žodyne yra dešimtys pakaitalų", – pastebėjo V.Čepas.
Familiarumas: tokias SMS žinutes klientams siuntinėjanti įmonė "Omniva LT" įsitikinusi, jog klientų tujinimas tėra tik draugiškesnis bendravimo tonas. (Skaitytojo nuotr.)
Ne skaito, o "skrolina"
V.Čepo vertinimu, visuomenės raštingumo lygį puikiai atspindi tautos išrinktųjų raštingumo lygis.
"Seimo pirmininkas vis dar vartoja "kad" su bendratimi, o Seimo pirmininko pavaduotoja klausia, ar kas nors posėdžio metu turi ne "kláusimų", o "klausimų". Iš tribūnų girdisi "šiandien dienai", o ne "šiandien", "iki šios dienos", "dabar", – valdžios atstovų klaidas vardijo rašytojas.
Stulbino ir ankstesnės aukščiausios Lietuvos valdžios viešai daromos kalbos klaidos. Vienu metu šaliai vadovavo prezidentė, premjeras ir Seimo pirmininkė, kurie neskyrė dviejų visiškai skirtingų žodžių – "senai" ir "seniai".
V.Čepas pastebėjo dar vieną dalyką: šiais laikais niekas nebeskaito, o "skrolina", "laikina" ir "šierina".
"Žodynas turtėja tik skaitant. O skaityti reikia to vertus tekstus. Dabar telefonuose kokybiško teksto nerasi, feisbukuose liejasi visiškas neraštingumas. Kai žmogus mato televizijoje, girdi radijo laidose ir skaito feisbuke tik menko turinio tekstus be lietuviškos rašybos, su gramatinėmis klaidomis, jam tai tampa norma", – apie tautos raštingumą kalbėjo V.Čepas.
Tradicijos: ir praėjusį savaitgalį žiūrovus stulbino gramatinės klaidos televizijos eteryje. Į akis krenta ir tai, kad, kaip Rusijoje, pavardės rašomos be vardo pirmosios raidės. (Skaitytojos nuotr.)
Įsiutino tujinimai
Neraštingumas skverbiasi ir į verslą. Verslininkai į klientus be jokių skrupulų kreipiasi antruoju asmeniu (tujina) ir dar aiškina, jog tai yra normalu.
Per karantiną daugybė žmonių pirkinius siunčiasi internetu.
Vieną klaipėdietį pribloškė vienos didžiausių Lietuvoje siuntų tarnybos požiūris į klientus.
"Labas! Gavai ... siunta i (...) pastomatas. Atsiimk su kodu (...). Tavo dziaugsma saugosime iki 2020.04... Atsiimk siunta per 3h ir iskart dalyvauk akcijoje kasdien pasirinktam filmui laimeti. Daugiau omniva.lt", – rašoma trumpojoje žinutėje.
Tekstą su gramatinėmis klaidomis, be lietuviškų raidžių gavęs klaipėdietis liko nustėręs dėl žinomos įmonės pranešimo.
"Jei aš parduotuvėje kasininkę "ištujinčiau", veikiausiai sulaukčiau pastabų dėl savo elgesio. Šalyje veikia daugybė kitų siuntų ar internetu prekiaujančių įmonių, bet niekur nemačiau tokio kreipimosi į klientą. Kažin ar įmonės vadovas į verslo partnerius ar atėjęs į banką paskolos taip pat visus tujina?" – stebėjosi klaipėdietis.
Man tai tikrai kliūva, nes matau, kaip kasdien yra prievartaujama lietuvių kalba.
Kitas dienraščio skaitytojas redakcijai atsiųstame laiške taip pat minėjo šios bendrovės SMS pranešimą.
"Kas čia dabar? Jeigu čia toks humoro jausmas, tai kokio kolūkio fermoje jis sugalvotas? Ir kodėl tekste nėra lietuviškų raidžių ir jis yra su klaidomis? Kodėl, pagaliau, į mokantį pinigus klientą kreipiamasi nemandagiai – antruoju asmeniu? Ir kokį čia mano "džiaugsmą" saugosite, familiarūs ponai iš "Omniva"?" – piktinosi vyras.
Jis taip pat pastebėjo, kad itin dažnai nemokšiškai vartojamas prielinksnis "su".
"Atsiimti siuntinį galima ne "su kodu", o "įvedus kodą". Su Petru galima tik eiti alaus gerti", – sakė vyras.
Familiarumas – prekės ženklas?
Įmonės "Omniva LT" generalinis direktorius Simonas Bielskis tikino nematantis nieko blogo savo bendrovės tekstuose ir aiškino, jog jie specialiai ir buvo sukurti būtent tokie.
"Vertiname visus savo klientus – žiūrime į juos kaip į draugus ir partnerius. Vertiname jų visų pasitikėjimą mumis, kad pristatytume kiekvieno siuntas jam ar jo artimiesiems. Todėl visos organizacijos mastu prieš porą mėnesių priėmėme sprendimą būti itin draugiški ir savo prekės ženklo bendravimo toną taip pat paversti kiek neformaliu. Apgailestaujame, jeigu tai kažką iš mūsų klientų bent menkiausiai įskaudino, tikrai tokio tikslo neturėjome", – tikino S.Bielskis.
Vytautas Čepas / Redakcijos archyvo nuotr.
Įmonės vadovas aiškino, kad klientams lietuviškomis raidėmis niekas net nežada rašyti.
"Kaip ir visos kitos siuntų bendrovės, taip pat stengiamės laikytis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kurias leidžia atitikti naudojamas techninis sprendimas automatinėms žinutėms generuoti", – paaiškino įmonės "Omniva LT" vadovas.
Paklaustas, ar įmonės vadovybė taip pat tujina verslo partnerius, S.Bielskis leido suprasti, jog taip.
"Mūsų bendrovėje dirba įvairaus amžiaus žmonės, kuriuos vertiname pagal jų kompetencijas, bet ne amžių. Įmonės vadovybė taip pat palaiko labiau neformalų bendravimo toną su klientais ir verslo partneriais", – tikino S.Bielskis.
Veikėjai mėšlinais batais
Psichologas V.Čepas nesistebi, kad jauno amžiaus žmonės tujina visus aplinkinius.
"Chamai braunasi visur. Tai yra elementarios kultūros ir pagarbos žmogui neturėjimas. O kalčiausi yra tie, kurie turėtų prižiūrėti, kaip viešoje erdvėje yra laikomasi lietuvių kalbos taisyklių. Vieniems nėra skirtumo – "tu" ar "jūs". Kitiems tas pats ar "krautuvė", "parduotuvė", ar "shopas". Einu per Klaipėdą ir matau vien "barberius". Kas tas "barber"? Barzdų skutyklos ir kirpyklos turi vadintis tuo vardu, kuo yra, bet ne "barberiais". Visi mano, jog tokius veikėjus tai daro originalesniais. O iš tiesų tokie veikėjai – mėšlinais batais, o vaidina, jog fraku pasipuošę. Man tai tikrai kliūva, nes matau, kaip kasdien yra prievartaujama lietuvių kalba", – pastebėjo V.Čepas.
Buvęs Klaipėdos vicemeras V.Čepas prisiminė kitą pavyzdį, matytą uostamiestyje.
"Prieš kokį dešimtmetį teritorija prie Dangės upės buvo pavadinta "Riversaido" vardu. Sudėliokime sakinį – buvau "Stundlende", užėjau į "restorante", suvalgiau "burgerį" ir važiuoju namo į "Riversaidą". Man labai liūdna, nes savo kalbos niekinimas būdingas tik mužikui", – pasakojo V.Čepas.
Dvejus metus neįleido į Seimą
Kitas klaipėdietis, žurnalistas ir dėstytojas Henrikas Vaitiekūnas taip pat dažnokai feisbuke dalijasi pastabomis apie skurdžią kalbą viešoje erdvėje.
Paklaustas apie siuntų tarnybos žinučių turinį, H.Vaitiekūnas svarstė, kad veikiausiai verslo kompaniją kas nors pakonsultavo, gerokai prašaudamas pro šalį.
Požiūris: žurnalistas H.Vaitiekūnas įsitikinęs, jog kalbos kultūra turinčioje rūpintis įstaigoje šeimininkauja šarlatanai. (Redakcijos archyvo nuotr.)
"Šiais laikais visi – beraščiai. Raštingų yra labai mažai. O dažniausiai vieni beraščiai ima pavyzdį ir mokosi iš kitų beraščių. Pavyzdžiui, jauna žurnalistė užduoda klausimą ministrui. Sulaukusi ministro atsakymo, žurnalistė įsitikinusi, jog ministras neklysta, nes jis juk ministras. Bėda ta, jog, va, tokie žmonės ir mokosi, mėgdžioja tuos, kurie tikrai neturi kuo pasigirti ir tikrai nėra tie, kuriuos vertėtų mėgdžioti", – pastebėjo H.Vaitiekūnas.
Savitu humoro jausmu garsėjantis H.Vaitiekūnas prisiminė prieš 15 metų nutikusį įvykį.
"Kartu su Vilniaus Baltupių mokyklos direktoriumi surengiau akciją. Nuėjome į Seimą ir paprašėme Seimo narių parašyti diktantą. Jie labai noriai rašė, juokavo ir krykštavo. Po to, kai mes ištaisėme jų klaidas, manęs dvejus metus neįleido į Seimą, sakė, nėra čia ko iš jų tyčiotis", – prisiminė H.Vaitiekūnas.
Karantino metu visų rūšių bendravimui persikėlus į socialinius tinklus, H.Vaitiekūnas atskleidė, kaip iš savo paskyros atsijoja tuos, su kuriais nenorėtų toliau bendrauti.
"Jei matau, jog viename sakinyje žmogus padaro penkias klaidas, aš jį iš karto ištrinu ir užblokuoju. Šiais laikais net tarp lietuvių kalbos mokytojų yra tokių, kurie tvirtina, jog kalba vystosi, keičiasi ir reikia bendrauti tuo žargonu, kuriuo kalba jaunimas. Aš neturiu ką pasakyti į tai. Mano galva, Valstybinė lietuvių kalbos komisija atiteko į šarlatanų rankas. Man rankos nusviro", – sakė H.Vaitiekūnas.
Jis lietuvių kalbą sutapatino su apsaugine kauke.
"Kiek žmonių vaikšto pasmakriuose pasikabinę kaukes ir net nežino, kaip jas taisyklingai dėvėti. Taip ir dėl lietuvių kalbos. Kalbą reikia vartoti teisingai ir neperlenkti lazdos", – akcentavo H.Vaitiekūnas.
