Antradienį surengę bendrą posėdį dėl Lietuvai priešiškų „minkštosios galios“ projektų sklaidos ir jų finansavimo, komitetų nariai nutarė siūlyti Vyriausybei atnaujinti užsieniečių, kurių buvimas Lietuvoje nepageidaujamas, kriterijų sąrašą.
Jis turėtų būti papildytas nuostatomis, pagal kurias atlikėjai, viešai arba savo kūryba išreiškiantys paramą agresyviai ir tarptautinę teisę pažeidžiančiai Rusijos ar kitos valstybės vykdomai užsienio politikai arba kvestionuojantys Lietuvos konstitucines vertybes, Lietuvos sąjungininkų teritorinį vientisumą, būtų įtraukti į nepageidautinų asmenų sąrašą ir negalėtų atvykti bei organizuoti savo pasirodymų Lietuvoje.
Komitetai atkreipė dėmesį, kad Rusija savo geopolitiniams tikslams pasiekti ir įtakai sustiprinti sistemingai naudoja įvairius „minkštosios galios“ projektus, nukreiptus į sovietinės praeities šlovinimą, Lietuvos okupacijos, Krymo aneksijos pateisinimą bei padedančius formuoti šiuolaikinei Rusijos valstybės ideologijai artimą istorinę sąmonę ir kultūrinę tapatybę, priartinti žmones prie Kremliaus kultūrinės bei informacinės erdvės.
Pagrindinis mūsų didžiųjų kaimynų uždavinys yra išlaikyti mus toje kultūrinėje-informacinėje erdvėje, sukelti nostalgiškus jausmus.
„Yra valstybės apsisprendimas, ar mes sudarome sąlygas tokiems aptarnaujantiems atlikėjams atvažiuoti čia, į Lietuvą, ir iš to pelnytis sau dar ir ekonominės naudos“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Pagrindinis mūsų didžiųjų kaimynų uždavinys yra išlaikyti mus toje kultūrinėje-informacinėje erdvėje, sukelti nostalgiškus jausmus“, – teigė Kultūros komiteto vadovas konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Komitetai taip pat ragina prireikus peržiūrėti užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles, išplėsti subjektų, teikiančių duomenis ir dokumentus, sąrašą.
Be to, raginama stiprinti institucijų bendradarbiavimą šitame kontekste ir tobulinti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires, numatant ekspertinį vertinimą ir skiriant subsidijas nuo COVID-19 nukentėjusioms kultūros įstaigoms.
Seimo NSGK narys Valdas Rakutis teigė, kad Rusijos atlikėjai jau keliolika metų naudojami šios valstybės minkštosioms galioms stiprinti.
„Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ilgą laiką buvo tradicinių iš Rusijos atvykusių grupių koncertavimo laikas. Akivaizdus datų sutapimas. Reikalas tas, kad prieš mus veikia sistema. Sistema, apimanti kultūrą, švietimą, gynybą ir kita“, – tvirtino parlamentaras.
„Jeigu mes nesukursime panašios sistemos, mes visą laiką pralošime. Net jei pasirašysime kokius nors įstatymų punktus, kita pusė, kuri yra lanksti ir prisitaikanti prie situacijos, ras skylių, ir vėl mes turėsime kažkokią situaciją“, – pabrėžė jis.
Prieš futbolo komandą reikia pastatyti kitą futbolo komandą, o ne betonuoti stulpus, nes tie stulpai paskui mums patiems trukdys bėgioti po aikštę.
„Prieš futbolo komandą reikia pastatyti kitą futbolo komandą, o ne betonuoti stulpus, nes tie stulpai paskui mums patiems trukdys bėgioti po aikštę“, – sakė V. Rakutis.
Jis siūlė prie Vyriausybės sukurti savotišką koordinavimo centrą, kuriame dirbtų skirtingų profesijų atstovai ir stebėtų situaciją savo srityse.
„Kultūros sritis yra lygiai tokia pati, kaip ir kitos Lietuvos valstybės gyvavimo sritys, ir ji turi atlikti tam tikrą žvalgybą, tiesiog žinoti, kas ką daro, kurioje vietoje ir staigiai reaguoti“, – sakė V. Rakutis.
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas informavo, kad draudimas atvykti į Lietuvą numatytas Užsieniečių teisinės padėties įstatyme.
Jame teigiama, kad užsienietis į Lietuvą gali būti neįleidžiamas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas, yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
Taip pat į Lietuvą neįleidžiami užsieniečiai, galintys kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Bendras Seimo komiteto posėdis surengtas, kai paaiškėjo, kad Kultūros taryba skyrė subsidijas už neįvykusius ar perkeltus kultūros renginius bendrovėms, planavusioms Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis jau pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai Rusijos ir Bulgarijos pilietį F. Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinį sąrašą.
Anot ministro, šis žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje „sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus“.
V. Juozapaitis: Kultūros taryba nebeskirstys subsidijų kultūros įstaigoms
Lietuvos kultūros taryba ateityje nebeskirstys subsidijų kultūros įstaigoms už nuostolius, patirtus per pandemiją, sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Anot jo, pernai lapkritį Kultūros taryba, skirdama subsidijas už neįvykusius Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus Lietuvoje rengusiems organizatoriams, padarė baisią klaidą, dėl kurios labai gėda.
„Atkreipiu dėmesį, kad subsidijos ir toliau bus mokamos, bet jau bus mokamos nebe Kultūros tarybos – kas išvis turbūt yra neįtikėtina. Kultūros taryba, ekspertinė įstaiga, įpareigojama vykdyti išmokėjimus be ekspertinio vertinimo, padaroma mechanizmo įrankiu, tai prieštarauja pačiai tos įstaigos misijai“, – antradienį per bendrą Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžius sakė V. Juozapaitis.
Anot jo, būtina sukurti mechanizmą, kuris užkirstų kelią bet kokiai subsidijas skirstančiai įstaigai pakartoti tokias klaidas.
V. Juozapaitis atkreipė dėmesį, kad subsidijas gavusios bendrovės „Bravo events“ ir „Mon voyage“ yra vieni didžiausių renginių organizatorių, su kuriais dirba ir Lietuvos atlikėjai, jie rengia populiarius festivalius.
„Mes finansavome ne tuos, kurių galbūt nereikėtų čia įsileisti, o tuos, kurie organizuoja“, – pabrėžė Kultūros komiteto pirmininkas.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis akcentavo, kad Kultūros taryba padarė tai, ką privalėjo padaryti. Anot jo, minėti atlikėjai nėra įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą.
„Nepamirškime, kokia grėsmė yra ir sporte kilusi. Į Lietuvą atvažiavo trys Rusijos krepšinio komandos, viena iš jų CSKA, tiesiogiai su Raudonąja armija susijusi. Irgi reikėtų draudimą padaryti“, – ironizavo ekspremjeras ir pabrėžė, kad atsakingos institucijos atlieka monitoringą dėl to, kas negali būti įleidžiamas į Lietuvą.
Buvusi Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė, dabartinė kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, pasirašiusi minėtų subsidijų skyrimą, tvirtino, kad prieš skiriant subsidijas minėtoms bendrovėms, konsultuotasi su teisininkais. Jie nurodė, kad nėra teisinio pagrindo jų neremti, kitaip būtų pralaimėti teismai.
„Renginių organizatorių pateikti prašymai vertinti tik ekonominiais ir teisiniais aspektais. Mes vertinome tik teisinius dokumentus, o ne meninę, kultūrinę renginio vertę ar kokybę“, – sakė ji.
„Kadangi tai yra subsidijų programa, kuri skirta kompensuoti patirtas išlaidas, (...) nuspręsta nedaryti ekspertinio vertinimo, nes čia reikėjo vertinti tik ekonominius ir techninius dalykus, tai yra patirtos išlaidos ir pateisinantys jas dokumentai“, – aiškino ji.
Kultūros tarybos narys Rolandas Palekas apgailestavo dėl to, kas nutiko, kita vertus, prisipažino net nežinojęs apie tokį dainininką M. Šufutinskį. Jis abejojo, ar jo pareiga yra žinoti tokius atlikėjus.
Jis taip pat tvirtino, kad Kultūros taryba neturėtų būti „formali paramos skirstytoja be ekspertinio vertinimo“.
I. Šimonytė – apie Kultūros tarybos sprendimą
Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė sako apgailestaujanti dėl Lietuvos kultūros tarybos sprendimo skirti daugiau nei 30 tūkst. eurų subsidiją Kremliaus propagandą skleidžiančių atlikėjų Filipo Kirkorovo bei Michailo Šufutinskio pasirodymų Lietuvoje organizatoriams. Pasak premjerės, apskritai Kultūros tarybai tokia funkcija neturėjo būti skiriama.
„Dėl to tikrai tenka apgailestauti. Ypač gaila, kad ši priemonė buvo prikabinta vykdyti Kultūros tarybai, kuriai tai ir pagal jos prigimtį nepriklausytų – nes tai yra institucija, kuri finansuoja įvairius kultūros projektus. Jeigu kažkas norėjo kažkokią techninę funkciją atlikti, tai tikrai nereikėjo dengtis garbingu Kultūros tarybos vardu. Man labai apmaudu, kad taip atsitiko, tai tikrai nepuošia valstybės institucijų, bet tą išspręsti yra labai paprasta – tiesiog tokios tvarkos neturi būti“, – LRT radijui sakė premjerė.
I. Šimonytės teigimu, reikėtų kritiškai įvertinti nuostatas, esą nereikėtų painioti politikos ir meno. Premjerės teigimu, F. Kirkorovas yra vienas iš atlikėjų, kuris yra išnaudojamas būtent politiniais tikslais.
„Dažnai yra naudojamas toks naratyvas, kad nepainiokite sporto su politika ar nepainiokite meno su politika. Yra nemažai žmonių, kurie dalyvauja mene ir sporte, ir jie būna išnaudojami politiniais tikslais – ponas Kirkorovas yra vienas iš jų“, – teigė I. Šimonytė.
