Anot Seimo nutarimo projekto, nauja nepaprastoji padėtis galios nuo birželio 30 dienos iki rugsėjo 15 dienos imtinai.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Šiuo metu ji galioja iki birželio 29 dienos imtinai.

Nutarimo projekte nurodoma, kad nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę.

Dokumente taip pat pažymima, kad Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, taip pat grasina NATO, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

„Dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme numatyto naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis proporcingo apribojimo ir netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių“, – sakoma projekte.

Pagal projektą, toliau galiotų draudimas Lietuvoje retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos televizijų programas, draudžiami susirinkimai Rusijos karui prieš Ukrainą palaikyti, veiktų kiti ribojimai.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtą nutarimo projektą, kuriam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, nauja nepaprastoji padėtis galios nuo birželio 30 dienos iki rugsėjo 15 dienos imtinai. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Šiuo metu ji galioja iki birželio 29 dienos imtinai.

Nutarimo projekte nurodoma, kad nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos ir Baltarusijos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę.

Projekte taip pat pažymima, kad Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, taip pat grasina NATO, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

„Dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme numatyto naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis proporcingo apribojimo ir netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių“, – sakoma projekte.

Pagal projektą, toliau galiotų draudimas Lietuvoje retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos televizijų programas, draudžiami susirinkimai Rusijos karui prieš Ukrainą palaikyti, veiktų kiti ribojimai.

Be to, siūloma nepaprastosios padėties teritoriją nustatyti ir prie Lietuvos sienos su Lenkija.

Toks teikimas jau parengtas svarstyti Vyriausybei.

Anot projekto, nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 valandos.

Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis įvesta iki gruodžio 9 dienos.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad grėsmės, dėl kurių buvo imtasi papildomų priemonių siekiant apsaugoti visuomeninius interesus, užtikrinti valstybės saugumą ir visuomenės rimtį, dar išlieka aktualios“, – teikdama tokį siūlymą sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Jos teigimu, vis ieškoma naujų neteisėtų migrantų patekimo į Lietuvą būdų: aktyviau bandoma migrantus gabenti krovininiame transporte, yra duomenų, kad kuriami organizuoto nusikalstamumo požymių turintys gabentojų tinklai, taip pat fiksuojami padažnėję migrantų gabenimo atvejai, stebima tyčinio koncertinos gadinimo praktika, fiksuoti bandymai įveikti vielos barjerą jį atkeliant.

VRM duomenimis, jau pradėta per 60 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto asmenų gabenimo.

„Taip pat pažymėtina, kad Baltarusijos Respublikoje yra apie 10 tūkst. neteisėtų migrantų, todėl jų nukreipimo į Lietuvos Respubliką rizika, kol jie repatriaciniais skrydžiais iš Minsko negrąžinti į kilmės šalis, išlieka pakankamai didelė, o situacija Lenkijos Respublikos pasienyje su Baltarusijos Respublika taip pat vertinama kaip įtempta ir reikalaujanti nuolatinio pasirengimo bei reagavimo į staigius pokyčius“, – tvirtina ministrė.

VRM siūlo ir išplėsti teritoriją, kurioje galiotų nepaprastosios padėties ribojimai.

Norima, kad šis režimas galiotų ne tik pasienyje su Baltarusija, bet ir su Lenkija. Taip siekiama užkardyti neteisėtų migrantų gabenimą, mat dabar stebimas tokios veiklos suaktyvėjimas.

„Draudimas patekti į šią teritoriją, taip pat draudimas deklaruoti gyvenamąją vietą ją keičiant šioje teritorijoje nebūtų taikomi“, – teigia ministerija.

Taip pat siūloma nustatyti asmenų, esančių stovyklose Lietuvoje, kurie oficialiai nėra įleisti į Lietuvą, judėjimo ribojimą, tai yra uždrausti jiems palikti apgyvendinimo vietas.

Tuo pačiu ministerija siūlo nauju laikotarpiu atsisakyti nebeaktualių arba perteklinių nuostatų.

Siūloma nebetaikyti nepaprastosios padėties ribojimų 200 metrų teritorijoje aplink migrantų apgyvendinimo centrus, nes „iki šiol nenustatyta jokių rizikų, dėl kurių reikėtų nepaprastųjų priemonių taikymą tęsti tokioje teritorijoje“.

Taip pat norima atsisakyti transporto priemonių patekimo į nepaprastosios padėties teritoriją ribojimo, nes nustatyti judėjimo ribojimai taikomi asmenų atžvilgiu, o tai apima ir transporto priemonių judėjimą.

Pasienyje su Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, lapkričio 10 dieną Lietuvos Seimas mėnesiui paskelbė nepaprastąją padėtį.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Manoma, kad įstatymų leidėjai patenkins jo prašymą ir nepaprastoji padėtis bus pratęsta iki birželio 20 d.

„Virusas yra mūsų priešas, turime pasitelkti politiką, kad galėtume jį nugalėti drauge“, – teigė kairiųjų pažiūrų premjeras, komentarą adresavęs parlamentarams konservatoriams, planuojantiems balsuoti prieš premjero siūlymą.

„Blogiausia jau praeityje“, – sakė P. Sanchezas, pabrėžęs, kad nepaprastoji padėtis smarkiai padėjo efektyviai užkirsti kelią COVID-19 plitimui.

Jis perspėjo, kad sušvelninus karantino apribojimus reikia ir toliau laikytis atsargumo, kad protrūkis neatsinaujintų.

Ispanijoje nepaprastosios padėties pratęsimui prieštarauja didžiausia opozicinė Liaudies partija ir dešiniųjų pažiūrų populistinė partija „Vox“, sudaranti trečią didžiausią frakciją parlamente. Šios partijos kaltina P. Sanchezą griaunant šalies ekonomiką.

Dabartinės nepaprastosios padėties metu ispanai negali palikti provincijos, kurioje gyvena. Turistams šalies sienos yra uždarytos iki liepos 1 d.

Ispanija yra viena iš koronaviruso labiausiai paveiktų valstybių Europoje, nuo protrūkio pradžios šalyje buvo patvirtinta 27 tūkst. mirčių ir 240 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Vis dėlto COVID-19 situacija Ispanijoje po truputį gerėja. Antradienį antrą dieną iš eilės Ispanijoje nebuvo užfiksuota nė vieno mirties nuo COVID-19 atvejo.