Storėjo dėl naviko

Pas gydytoją gastroenterologą Lina apsilankė prieš penkerius metus. Tąkart pacientei tolimesnių tyrimų nebuvo atlikta. Tačiau po kelerių metų situacija ėmė prastėti: moterį ėmė kamuoti bloga savijauta, nerimą kėlė ir augantis svoris. „Naviką pavyko aptikti netyčia. Man ėmė didėti pilvo apimtis. Tuomet galvojau: juk ir metų nebe aštuoniolika... Tačiau padidėjo ir svoris, prasidėjo pilvo pūtimas, ėmė kilti skrandžio rūgštys, atsirado silpnumas. Tuo metu turėjau labai daug darbų ir rūpesčių – rūpinausi tėvais, kitais šeimos nariais. Nuėjau pas šeimos gydytoją, mane nusiuntė pas gydytoją gastroenterologą. Buvo atlikta echoskopija. Gydytoja pasakė, kad pilve „kažkas labai negero“, ir paskyrė kompiuterinės tomografijos tyrimą“, – pasakoja Lina.

Paaiškėjo, kad Linos pilve – 18 cm skersmens navikas. „Atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, pilve buvo pastebėtas didžiulis darinys. Man buvo pasakyta, kad tai gali būti sarkoma ir kad naviką reikės šalinti. Gavau siuntimą į Nacionalinį vėžio institutą (NVI), navikas buvo išoperuotas. Negalėjau net įsivaizduoti, kad manyje galėjo užaugti tokio dydžio auglys“, – nerimą kėlusiomis mintimis dalijasi pacientė.

Navikas pašalintas prieš keturis mėnesius. Paaiškėjo, kad auglys nepiktybinis. Moteris prisipažįsta: kol nežinojo, ar navikas piktybinis, mintyse buvo patys juodžiausi scenarijai. Tad sužinojusi, kad darinys gerybinis, Lina sunkiai tvardė emocijas: „Norėjau šokti, dainuoti – džiaugsmo buvo labai daug. Jaučiausi iš naujo gimęs žmogus. Iki tol būta pačių baisiausių minčių.“

Kelia grėsmę gyvybei

Linos teigimu, gydytojai vis motyvuoja, kad ji netrukus visiškai pasveiks. Ateityje moteris žada būti dar atidesnė savo sveikatai, reguliariai lankytis pas gydytoją. Tą padaryti ragina ir kitus: „Manau, delsti nereikia. Ypač jei kažkas matoma išorėje. Reikia eiti pas gydytoją, nebijoti. Juk ne visais atvejais navikas piktybinis“, – rūpintis sveikata ragina Lina.

Nors po operacijos vis dar negali kilnoti sunkių daiktų, turi laikytis dietos, moteris sako grįžusi į kasdienybę. „Jau atėjo ramybė. Pavyko išvažiuoti atostogų ir pailsėti. Grįžau į įprastą gyvenimą. Norisi viską, kas bloga, pamiršti. Tik nepamiršti rūpintis sveikata, lankytis pas gydytoją, labiau rūpintis savimi“, – sako Lina.

R. Baušys / Asmeninio archyvo nuotr.

Pašalintas 20 cm dydžio navikas. Ištyrus naviką paaiškėjo, kad šis gerybinis.

Liną operavęs NVI Abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Rimantas Baušys teigia, kad net ir gerybinis navikas pilve gali kelti pavojų gyvybei. „Pirmą kartą navikas Linos pilve buvo pastebėtas prieš penkerius metus, tačiau pacientės į specializuotą centrą gydytojai nesiuntė. Pacientė vėl kreipėsi į gydytojus, kai pastebėjo, kad didėja pilvas. Atlikus radiologinius tyrimus diagnozuotas užpilvio navikas. Buvo operuota, kliniškai įtarus užpilvio sarkomą. Pašalintas 20 cm dydžio navikas. Ištyrus naviką paaiškėjo, kad šis gerybinis. Nors tokio tipo navikai, koks buvo pašalintas pacientei, supiktybėja retai, rizika visada yra. Tačiau net ir nesupiktybėję tokio dydžio navikai užpilvyje gali sukelti nemažai komplikacijų, dėl kurių kartais gali kilti grėsmė gyvybei“, – Linos ligos istoriją komentuoja R.Baušys.

Anot R.Baušio, sarkoma gali išsivystyti ir minkštuosiuose audiniuose, ir kauliniame audinyje. „Šios plačios kategorijos toliau gali būti skirstomos į daugiau nei 100 skirtingų tipų navikų, kurie skiriasi savo morfologinėmis ir genetinėmis savybėmis. Dažniausiai jų pavadinimai skirstomi pagal tai, į kokį audinį navikas yra panašus: jei navikas panašus į kaulinį audinį – tai osteosarkoma, jei į riebalinį audinį – liposarkoma ir t.t.“, – vardija gydytojas.

Priešingai nei karcinomos, sarkomos yra reti navikai. „Sergamumas minkštųjų audinių ir kaulų sarkomomis atitinkamai siekia keturis ar penkis ir vieną atvejį, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, o tai sudaro maždaug 1 proc. visų piktybinių navikų. Kai kuriose populiacijose sarkomos sudaro žymią dalį visų piktybinių susirgimų. Pavyzdžiui, tarp vaikų ir paauglių, kur bendras sergamumas onkologinėmis ligomis yra mažesnis, sarkomos yra neretai pasitaikantys navikai. Jos sudaro iki dešimtadalio–penktadalio visų navikų, nors absoliučiais skaičiais daugiau sarkomų nustatoma jau suaugusiųjų populiacijoje. Diagnozės nustatymo metu sergančiųjų amžiaus mediana siekia 60 metų. Skirtingo amžiaus populiacijoms taip pat būdingas sergamumas skirtingo tipo sarkomomis. Kone du trečdaliai minkštųjų audinių sarkomų yra diagnozuojama galūnėse, rečiau – apie penktadalis – liemens srityje, užpilvyje (apie 15 proc.) ar galvos ir kaklo srityje (apie 9 proc.). Lietuvoje kasmet diagnozuojama iki 150 naujų atvejų“, – pasakoja gydytojas chirurgas.

Būna ir didžiulių

Kadangi sarkoma dažniausiai išsivysto rankose ir kojose, užčiuopti naviką neretai gali ir pats pacientas. Naviką pilvo srityje neretai išduoda skausmai, virškinimo problemos. „Antra pagal dažnį lokacija – pilvas. Liga išsivysto skrandyje, žarnyne. Kitų lokalizacijų – retroperitoninės sarkomos, liemens, galvos ir kaklo srityje yra dar retesnės. Jei navikas yra galūnėse, dažniausiai pacientas jį užčiuopia pats. Dažniausiai tai būna ankstyvos stadijos navikai. Pilvo ar užpilvio sarkomos diagnozuojamos dažniausiai tuomet, kai dėl savo dydžio ima spausti gretimus organus, sukelia skausmų, žarnų nepraeinamumą“, – kaip atpažinti įtartinus simptomus, pasakoja R.Baušys.

Anot gydytojo chirurgo, minkštųjų audinių sarkomų rūšių yra labai daug ir tai apsunkina ankstyvą diagnostiką ir gydymą. „Sarkomą diagnozuoti geriausia naudojant magnetinį branduolių rezonanso tyrimą, kadangi šis tyrimas parodo, kur paciento organizme susiformavo pirminis navikas, kokio jis dydžio, identifikuojami kiti organai, kraujagyslės, nervai, esantys šalia naviko. Jei reikia papildomo tyrimo, gali būti atliekama ir kompiuterinė tomografija. Retesniais atvejais gali būti atliekama pozitronų emisijos tomografija, ypač tais atvejais, jei navikas yra itin mažas arba jei norima įvertinti navikinių ląstelių išplitimą organizme. Paviršinių navikų diagnostikai puikiai tinka ultragarsinis tyrimas“, – apie diagnostikos galimybes kalba R.Baušys.

Gydytojai primena: kuo anksčiau nustatyta sarkomos, kaip ir kitų piktybinių navikų, diagnozė, tuo geresni gydymo rezultatai. Didžiausių sarkomų nustatoma pilve ir užpilvio srityje. NVI medikams yra tekę operuoti net 14 kg sveriančią sarkomą. R.Baušio teigimu, literatūroje aprašomi atvejai, kai navikas svėrė net 90 kg.

Dėl ko atsiranda?

Anot R.Baušio, įtakos sarkomos atsiradimui turi keletas veiksnių: „Dauguma sarkomų yra atsitiktinės, tačiau yra žinomi keli aplinkos veiksniai ir genetiniai sindromai, kurie susiję su sarkomos vystymosi rizika.“ Įtakos turi ir jonizuojanti spinduliuotė, taikoma išorinės radioterapijos metu. Pastebėta, kad sarkomos išsivystymo rizika yra didesnė, kai radioterapinis gydymas taikytas vaikystėje, ypač tais atvejais, kai pacientas turi specifinių genetinių sindromų. Dažniausiai radiacijos sukeltos sarkomos nustatomos pacientams, kuriems radioterapinis gydymas taikytas dėl krūties ar galvos ir kaklo navikų.

„Kai kurios cheminės medžiagos, tokios kaip chlorofenoliai ir kai kurie herbicidai, gali didinti riziką susirgti minkštųjų audinių sarkomomis. Tačiau šiandieniai įrodymai apie cheminių medžiagų vaidmenį išlieka prieštaringi. Lėtinė limfedema didina angiosarkomos išsivystymo riziką. Klasikinis klinikinis tokių atvejų pavyzdys yra Stewart-Treves sindromas, kai angiosarkoma išsivysto pacientams, kenčiantiems nuo lėtinės limfedemos po krūties navikų chirurginio gydymo“, – rizikos veiksnius vardija gydytojas chirurgas.

Žinoma daugiau nei 20 genetinių sindromų, susijusių su didesne sarkomų išsivystymo rizika. Vis dėlto, manoma, sindromai lemia tik mažiau kaip 3 proc. visų sarkomų.

Labai svarbu, kad pacientui būtų parinktas individualus gydymas, ligos atvejį vertintų onkologų komanda. „Modernus sarkomų gydymas turėtų būti atliekamas tik specializuotuose centruose, kuriuose yra daugiadisciplininės komandos, sudarytos iš abdominalinės chirurgijos gydytojų, krūtinės chirurgų, kraujagyslių chirurgų, onkologų radioterapeutų, onkologų chemoterapeutų, patologų ir kitų specialistų, turinčių patirties gydyti pacientus, sergančius šia liga“, – pasakoja R.Baušys.

Anot mediko, chirurginis gydymas išlieka pagrindinis gydymo metodas, kuris leidžia tikėtis potencialaus pasveikimo. Visais atvejais, kai toks gydymas techniškai galimas, jis laikomas standartiniu suaugusiųjų minkštųjų audinių sarkomoms gydyti.

Gydytojo teigimu, nors Lietuvoje sarkomos gydymas gerėja, pasitempti yra kur. „Per pastaruosius dešimt metų pokyčių tikrai yra, pagrindinės naujienos susijusios su personalizuotos medicinos pažanga, kai galima tikėtis sėkmingesnių gydymo rezultatų. Į praktiką ateina tiek taikinių terapija, tiek imunoterapija. Bėda ta, kad jų prieinamumas dar labai ribotas. Be abejo, prie pažangos prisideda ir chirurgijos, intervencinės radiologijos, radioterapijos naujausios gydymo galimybės“, – reziumuoja NVI atstovas.