„Laura turi didelį komandos pasitikėjimą bei reikiamas kompetencijas, todėl tikiu, kad iki kol bus įvykdyta naujojo korporatyvinių reikalų direktoriaus atranka, ji padės užtikrinti, kad būtų atliepti „Lietuvos geležinkeliams“ keliami atvirumo visuomenei ir darbuotojams lūkesčiai“, – pranešime teigė LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Bendrovė pranešė, jog korporatyvinių reikalų direktoriaus atranka bus paskelbta artimiausiu metu.

L. Gabrilavičiūtė laikinai vadovauti paskirta po to, kai ketvirtadienį kilus klausimams dėl galimo nepotizmo apie pasitraukimą iš šių pareigų paskelbė Agnė Belickaitė. LTG pranešė, jog sprendimas dėl A. Belickaitės priimtas bendru šalių sutarimu.

Laura turi didelį komandos pasitikėjimą bei reikiamas kompetencijas.

L. Gabrilavičiūtė LTG korporatyvinių reikalų direktorės pareigas laikinai ėjo nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos, kai šį postą paliko Mantas Dubauskas. Ji LTG dirba nuo 2021 metų spalio.

A. Belickaitė LTG grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo paskirta praėjusią savaitę. Ji yra ekonomikos ir inovacijų ministrės, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės artima draugė, bendraklasė ir universiteto bendramokslė, taip pat Laisvės partijos valdybos nario bei ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio sutuoktinė.

V. Jurgutis sulaukęs kaltinimų nepotizmu trečiadienį pranešė apie pasitraukimą iš viceministro posto.

Tiek A. Armonaitė, tiek V. Jurgutis yra kreipęsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl situacijos išaiškinimo.

Klausimą dėl galimo nepotizmo šioje istorijoje iškėlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jo žmona Rasa Jakilaitienė taip pat dalyvavo atrankoje į LTG korporatyvinių reikalų direktorės pareigas.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra pavaldūs Susisiekimo ministerijai, jos vadovą Marių Skuodį į postą delegavo Laisvės partija.

„Kuo mes nesame patenkinti: visas valstybės tarnybos valdymas atiduodamas į vadovų rankas. Vadovams bus galima susikurti atskirą savo įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, jos nereikės derinti nei su darbo taryba, nei su profesine sąjunga, ir vadovui suteikiamos visos galios“, – trečiadienį per susitikimą su opozicine „valstiečių“ frakcija Seime sakė Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.

„Vadovas galės nustatyti, kiek darbuotojų reikia, koks darbuotojo darbo krūvis, koks jam bus skiriamas darbo užmokestis, planuojama aukščiausias šakutes panaikinti, palikti tik žemiausias šakutes, ir viskas atiduodama į vadovo rankas. Nepotizmas rajonuose tikrai labai klesti, tai draugai, artimieji ir kaimyno švogeris, artimi žmonės įdarbinami“, – kalbėjo I. Petraitienė.

Profesinės sąjungos vadovė taip pat išsakė abejonių dėl siūlymo valstybės tarnautojų algas skaičiuoti ne pagal bazinį dydį, kaip šiuo metu, o siejant su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.

Nepotizmas rajonuose tikrai labai klesti, tai draugai, artimieji ir kaimyno švogeris, artimi žmonės įdarbinami.

„Šiuo metu atlyginimas skaičiuojamas nuo bazinio dydžio, dabar planuojama, kad darbo užmokesčio bazės vidurkis bus skaičiuojamas 2023 metams imant 2021 metų vidurkį. Mes kėlėme klausimą, kad taip negali būti, paprastai darbo užmokestis kildavo kas metai, juk situacija keičiasi, dabar visi puikiai žino, kokia infliacija, tai ką, nebus į nieką atsižvelgta?“ – kalbėjo I. Petraitienė.

Valstybės tarnybos pertvarką šią savaitę pristačiusi VRM teigia, kad pakeitimai būtini norint modernizuoti valstybės tarnybą ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.

Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė trečiadienį žurnalistams sakė, kad valstybės tarnybos reforma leis lankstesnį darbo užmokesčio skaičiavimą tarnautojams, jiems bus mokama „ne už egzistavimą“, o už pasiektus rezultatus.

Trečiadienį pristatydama VRM siūlymus, kuriuos rudenį turėtų svarstyti Vyriausybė ir Seimas, S. Ščajevienė tikino, kad bendras darbo užmokestis valstybės tarnautojams nuosekliai didėja ir toliau tai numatoma daryti per bendrus asignavimus įstaigoms.

„Bet iš principo mūsų bendras tikslas ir kryptis yra, kad kiekviena įstaiga turėtų atlygio politiką, kad atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, bet ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose. Natūralu, kad turime susieti su tuo darbo užmokestį ir padaryti jį teisingą“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo viceministrė.

VRM parengtomis pataisomis siūloma atsisakyti priedų už stažą tarnautojams, taip pat jų pareiginę algą skaičiuoti pagal koeficientą, susietą su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.

Be kitų pakeitimų, būtų panaikinta viršutinės valstybės tarnautojų atlyginimo „lubos“, atsisakoma didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus. Institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda reformą šią savaitę pavadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.

Centre kai kuriems specialistams mokėti atlyginimai keleriopai viršija rinkoje siūlomą darbo užmokestį, nors įmonė yra sukaupusi kelis milijonus siekiantį nuostolį, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija

Ji nurodo, kad S. Puodžiukas pareigas paliko ministrui Kęstučiui Navickui pareikalavus pasiaiškinti dėl situacijos.

„Kai įmonėje kai kuriems darbuotojams mokamas net iki 18 tūkst. eurų vidutiniškai per mėnesį siekiantis atlyginimas, klesti nepotizmo apraiškos. Įmonė grimzta į vis didesnius nuostolius ir neturi plano, kaip padėtį taisyti, tad jos vadovas privalo trauktis“, – pranešime sakė ministras.

Pasak jo, netrukus bus paskelbta naujo vadovo atranka.

Abejonių dėl įmonės vadovybės sprendimų kilo birželį patvirtintai naujai bendrovės valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai.

Valdybai nerimą kelia tai, kad įmonė dirba nuostolingai ir nesitiki pasiekti šiemet suderintų finansinių rodiklių, bet plano, kaip situaciją suvaldyti, neturi. Be to, atskiriems darbuotojams mokami atlyginimai neatitinka rinkos sąlygų.

Valdyba pastebi, kad įmonėje yra daug darbuotojų, tarpusavyje susijusių giminystės ryšiais. Be to, įdarbinta nemažai žmonių, susijusių su Žemės ūkio ministerijos darbuotojais, tačiau ne visi darbuotojai tinkamai deklaruoja interesus, teigiama pranešime.

Paskyrus laikiną vadovą, valdyba artimiausiame posėdyje inicijuos išsamų Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vidaus auditą.

Ketvirtadienis buvo paskutinė Rūtos Krasauskienės darbo diena Vilniaus Žemynos gimnazijoje. Po daugiau kaip 20-ies metų  šioje mokykloje, iš kurių ketveri – direktorės pavaduotojos ir beveik septyniolika – direktorės poste, nuo vakar jai prasidėjo tikras iššūkis – vadovauti NŠA, kuriai tenka ypač svarbios užduotys – organizuoti brandos egzaminus ir kitus mokinių pasiekimų vertinimus, vykdyti ugdymo turinio įgyvendinimo ir švietimo pagalbos organizavimo stebėseną, aprūpinti mokyklas moderniomis technologijomis.

Pernai rugsėjį NŠA įsteigta kaip atsakas į korupcijos ir nepotizmo skandalus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pavaldžiose institucijose. Tačiau nauja įstaiga lig šiol buvo be vadovo. Du konkursai neįvyko ir tik pagaliau trečiajame iš dviejų kandidatų direktorė išrinkta.

Kaip ši institucija dabar atrodo iš mokyklų varpinės ir kokią ją nori matyti nauja vadovė?

Neskaidrumo neliks

– Problemų ir skandalų užteko ir kiekvienai iš atskirų į NŠA sujungtų šešių įstaigų – Nacionaliniam egzaminų, Ugdymo plėtotės, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos, Švietimo aprūpinimo, Švietimo informacinių technologijų centrams, Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai. Ar jaučiatės pakankamai stipri vadovauti tokiai sudėtingai organizacijai kaip NŠA? Juk, nors turite ilgametę vadovavimo patirtį, bet tik vienai įstaigai.

– Jei nesijausčiau stipri ir netikėčiau savo jėgomis, būčiau nėjusi. Laikas parodys, ar pavyks. Labai norėčiau, nes daug žmonių lūkesčių susiję su manimi. Tai labai didelis ir įpareigojantis iššūkis.

– Beje, ar, vadovaujant gimnazijai, per beveik septyniolika metų pavyko išvengti skandalų, kokie drebino į NŠA sujungtas įstaigas?

– Pavyko, nes visų pirma labai gerbiu kiekvieną žmogų, su kuriuo dirbu. Ar tai būtų mano kolega mokytojas, ar mokinys, ar mokinio tėveliai, į kiekvieną žiūriu kaip į lygiavertį partnerį.

– Kas, jūsų nuomone, kaltas dėl korupcijos ir nepotizmo apraiškų į NŠA sujungtose įstaigose – nesąžiningi žmonės ar ydinga sistema?

– Atidžiai susipažinsiu su šiose organizacijose vykdytų auditų rezultatais. Žinau, kad kai kurie žmonės, kurie galimai buvo susiję su tuo neskaidrumu ir skandalais, jau nebedirba šioje įstaigoje.

Bet aš kiek kitaip į tai žiūriu: mano pagrindinis darbas bus sutelkti norinčius ir galinčius gerai dirbti, siekiančius puikaus rezultato, sąžiningus žmones, o tokių NŠA, tikiu, yra dauguma. Juk niekas nenori kenkti savo organizacijai, visi norime dirbti tokioje, kurios rezultatais galėtume didžiuotis.

– Tačiau bent jau kai kuriose iš šių įstaigų taip nebuvo.

– Be abejo, žinau ir puikiai suvokiu, kur einu. Bet labai nenorėčiau, kad šią organizaciją žmonės įsivaizduotų kaip kažkokius valstybės kenkėjus.

– Ar jums neatrodo, kad situacija kai kur tokia ir buvo?

– Buvo, bet, tikėkimės, nebus. Aš visada vadovaujuosi skaidrumo ir nešališkumo principais.

– Šį vasarį iš NŠA pasigirdo signalų, kad, nors įstaiga nauju pavadinimu, nuo to blogybės nedingo – viešieji konkursai vyksta neskaidriai, klesti mobingas. Tiesa, ŠMSM ministerijos auditas esminių pažeidimų neįžvelgė. Ministras Algirdas Monkevičius sakė: dabartiniai departamentų vadovai keisis, kai agentūra ras vadovą. Rado jus. Ar keisite žmones?

– Visų pirma, keisis visa agentūra. Mano tikslas – formuoti visai naują darinį. Keisis agentūros struktūra, be abejo, keisis ir padalinių vadovai, ir kai kurie darbuotojai. Labai tikiuosi, kad pavyks pritraukti ir mokslo, ir kitų žmonių, kurie suinteresuoti, kad ši organizacija veiktų efektyviai. Tikiuosi, pavyks bendradarbiauti su švietimo centrais, aukštosiomis mokyklomis, o tai taip pat prisidės prie šios organizacijos sėkmės.

– Norisi palinkėti sėkmės ieškant tokių specialistų, tačiau net įstaigos vadovo postas nebuvo geidžiamas, jį surado tik iš trečio karto ir tik iš dviejų kandidatų. Kaip jūs sumanėte dalyvauti konkurse?

– Aš irgi ilgai svarsčiau prieš ryždamasi. Negatyvios informacijos apie šią organizaciją žiniasklaidoje daug daugiau nei pozityvios. O man visuomet labai skauda širdį, kai neigiamai atsiliepiama apie Lietuvos švietimo organizacijas, tarp jų – ir mokyklas.

Kur klesti nepotizmas, be abejo, geri specialistai nenori ateiti.

Tokia agentūra turi dirbti nuosekliai, kaip tai daro analogiškos institucijos kitose Europos šalyse. Teko lankytis Suomijos, Kipro, Airijos švietimo agentūrose, susipažinti su jų veikla, bendrauti su jų vadovais. Štai airiai ją kūrė apie septynerius metus, labai daug mokytojų ir mokyklų vadovų prisidėjo savanorišku darbu, kad sukurtų tokią instituciją, kuri tarnautų mokykloms, nes patys ir buvo iniciatoriai, kad tokia organizacija atsirastų.

Prireikia ne vienų metų, kad tokios institucijos veiktų efektyviai ir padėtų įgyvendinti savo šalies švietimo politiką. Noriu, kad ir Lietuvoje tai pasiektume.

– Vis dėlto mūsų švietimo bendruomenė didelė, tačiau švietimo srities viešuosiuose pirkimuose paslaugos perkamos vis iš tų pačių, dažnai tarpusavyje susijusių asmenų, net savų darbuotojų. Ko trūksta – specialistų ar gebėjimo juos įtraukti į sistemą?

– Kur klesti nepotizmas, be abejo, geri specialistai nenori ateiti.

Įstaigos laukia reforma

– NŠA veiklos specifika jums gerai žinoma. Juk buvote ne tik gimnazijos direktorė, bet ir Lietuvos švietimo tarybos narė, Gimnazijų asociacijos vicepirmininkė, Mokyklų vadovų asociacijos vadovo pavaduotoja, daug metų dirbote įvairiose švietimo srities darbo grupėse. Tad kokie bus pirmieji konkretūs jūsų sprendimai? Nuo ko pradėsite savo pirmą darbo dieną NŠA?

– Pradžia bus kitokia, nei įsivaizdavau, nes negalėsiu tiesiogiai bendrauti su darbuotojais. Be abejo, pirma diena prasidės nuo vaizdo konferencijų, nuo tų darbų, kuriuos reikia įgyvendinti, apžvalgos. Jų laukia labai daug. Nebus paprasta ir lengva, bet bandysiu susidoroti.

– Ką konkretaus įrašėte į savo programą, kad padidintumėte šios organizacijos efektyvumą?

– Pagrindiniai tikslai – parengti agentūros viziją ir vystymo strategiją, kad agentūra taptų jos darbuotojus, mokslininkus ir konsultantus telkiančiu kompetencijų centru, diegiančiu inovatyvius švietimo politikos sprendimus, nukreiptus į švietimo kokybės gerinimą, gebančiu ne tik tirti ir analizuoti, bet ir prognozuoti pokyčius švietimo srityje, kurti ugdymo turinį ir sudaryti geriausias sąlygas mokymuisi kiekvienam asmeniui. Skatinsiu ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Žinoma, sieksiu užtikrinti efektyvų finansavimą ir lėšų panaudojimą, skaidrumą vykdant ES struktūrinių fondų ir valstybės finansuojamus projektus. Reikės padaryti didelę reviziją ir pasižiūrėti, kiek efektyviai lėšos panaudojamos ir koks tų projektų naudingumas valstybei.

Naudosiu "Lean" vadybos principus, sieksiu, kad bendradarbiavimas būtų ne tik vertikalus, bet ir horizontalus – kad darbuotojai ir patys priimtų sprendimus. Labai svarbūs ryšiai tarp padalinių, nes organizacija, sudaryta iš kelių, o atskirų respublikų, negali būti. Dabar įstaiga net įsikūrusi trijose vietose, bet labai norėčiau ją sujungti po vienu stogu, nes tai padėtų ją suvienyti į visumą.

– O kokie bus konkretūs žingsniai siekiant šių tikslų?

– Kiekvieno punkto dar nenorėčiau įvardyti. Bet pirmiausia – labai didelė ir efektyvi komunikacija.

Egzaminų iššūkiai

– Tam tikra prasme iš kitos barikadų pusės daug metų praktiškai matėte, kaip savo funkcijas atlieka institucija, kuriai dabar vadovausite. Pavyzdžiui, ką manote apie švietimo aprūpinimą? Dabar dėl karantino perėjus prie nuotolinio mokymo atsiskleidė jo spragos.

– Didžiausias stygius – ne mokyklose, o šeimose. Mokyklos, mano žiniomis, neblogai aprūpintos moderniomis technologijomis, nors, tiesa, kompiuteriu mokykloje dalijasi ne vienas ir ne du moksleiviai.

Kitas dalykas – kaip mokytojai geba efektyviai tas modernias technologijas panaudoti savo pamokose. Lietuvos mokyklos gana sėkmingai startavo nuotolinėmis pamokomis, nors ir buvo tam tikrų trikdžių. Problemų neturėjo tie mokytojai, kurie interaktyvias programėles naudojo pamokose ir iki karantino. Mūsų gimnazijoje mačiau labai gražią praktiką, kai kolegos mokėsi iš kolegų, moksleiviai taip pat talkino mokytojams. Manau, reikia šiek tiek kantrybės, geranoriškumo, laiko, ir tai pavyks visose mokyklose, nes mokytojai, nė kiek neabejoju, linkę mokytis, įdeda labai daug darbo. Bet, kaip ir visų profesijų atstovų, yra labai gerų ir ne tokių gerų specialistų.

– Sakote, mokyklų aprūpinimas geras. Bet, pavyzdžiui, gamtamokslinių disciplinų laboratorijų labai trūksta. Ar įmanomas modernus mokyklų aprūpinimas, neoptimizavus jų tinklo?

– Optimizavus lėšos būtų panaudojamos efektyviau. Bet technologijos keičiasi, kiekvieną dieną atsiranda vis naujesnių ir 100 proc. jomis visų mokyklų neįmanoma aprūpinti. Todėl mobiliosios laboratorijos turi labai didelį pranašumą. Mūsų gimnazija, nors ir didmiestyje, taip pat kvietėsi tokią laboratoriją, ir ji sulaukė labai didelio pasisekimo, nes dabartinei mokinių kartai įdomu sužinoti, kam reikalingos teorinės žinios ir kaip jas galima pritaikyti.

– NŠA funkcija – organizuoti egzaminus. Kokia jūsų nuomonė dėl šiemetinių brandos egzaminų?

– Lietuvos švietimo taryba, kurios narė esu, palaikė idėją, kad brandos egzaminai turėtų būti laikomi per atidėtą sesiją. Gal kiek kitokiais variantais, tad reikėtų pagalvoti – kokiais, kad jie būtų maksimaliai efektyvūs ir skaidrūs.

Ir aš asmeniškai esu už tai, kad brandos egzaminai vyktų. Šįsyk tai bus didelis iššūkis, tačiau jei skubotai imsime keisti nuostatas ir tvarkas, galų gale nieko gero nebus. Aukštasis mokslas taip pat turi išgyventi, o jei būtume atsisakę egzaminų ir rėmęsi tik mokinių mokymosi vidurkiais, nebūtų teisinga, nes situacija skirtingose mokyklose labai įvairi ir vidurkiai sunkiai koreliuoja su egzaminų įvertinimais. Tad buvo pasirinktas optimaliai teisingas sprendimas, kurį, kiek suprantu, palaiko ir dauguma mokytojų, ir abiturientų. Nors baimių ir nuogąstavimų daug, bet reikėtų į tai pažiūrėti ramiau ir pasvarstyti, kaip tai galima padaryti geriausiai.

– Siūlyta aukštosioms mokyklos rengti stojamuosius egzaminus, kaip kad buvo sovietmečiu.

– Neturėtume griauti sistemos, kuri lig šiol funkcionavo gana efektyviai. O po tiek metų aukštosioms mokykloms organizuoti stojamųjų egzaminų sesiją būtų buvęs didelis iššūkis.

– Sakote, kad egzaminus reikia organizuoti kiek kitaip. Ką siūlote?

– Egzaminų sesija pavėlinta, reikia tikėtis, kad karantinas pasibaigs, ir galėsime ją vykdyti. Kol kas dar nėra aiškios pozicijos dėl menų ir technologijų egzamino. Juose yra mokinių pristatymo dalis, neapsispręsta, kaip ji bus vykdoma. Tarsimės su mokytojais dalykininkais, ekspertais, ministerijos specialistais.

– Dar viena NŠA funkcija – ugdymo turinio tobulinimas. Ką tik pasibaigė viešieji pirkimai, atrinktos ir specialistų, ir mokytojų komandos pokyčiams parengti. Tačiau visi turi savo nuomonę. Kaip ją suderinti?

– Džiaugiuosi, kad išgirstos mokytojų dalykininkų asociacijos ir mokyklų vadovai – į ugdymo programų kūrimą įtraukti būtent tie specialistai, kurie su tomis programomis ir dirbs. Dabar svarbiausia – nepaskubėti, nepradėti jų diegti neišbandžius bandomuosiuose projektuose. Skuboti eksperimentai padaro tik daugiau žalos.

Man pačiai teko dalyvauti 2003 m. rengiant bendrojo ugdymo programas ir išsilavinimo standartus. Metus važinėjome po mokyklas, pristatėme projektus mokytojams dalykininkams, galvojome, ką galima keisti. Labai svarbu, kad mokytojai iš tikrųjų susipažintų su tomis programomis, kad būtų jas perskaitę, įsigilinę. Kritikuoti neįsigilinus, nepasiūlant geresnio varianto – pats paprasčiausias dalykas.

Pirmiausia turės būti išgyvendintos visos tos ydos ir blogybės, su kuriomis šiandien siejama ši agentūra.

– O ką jūs pati siūlote?

– Turėtų būti peržiūrėtos mokinių kompetencijos, kad programos nebūtų perkrautos, nes, kiek teko dalyvauti diskusijose, kiekvieno dalyko mokytojas, vertindamas jį kaip reikšmingą, nori savo dalyko programą dar papildyti.

Labai svarbu ugdymo programose išsaugoti tarpdalykinius ryšius, nes pastebime, kad dabartinei kartai ypač svarbu dalykų integracija ir praktinis panaudojimas.

Programos turi kuo labiau atitikti šiuolaikinius reikalavimus ir pasaulines tendencijas.

Mano tikslas – sutelkti visus, kurie tuo suinteresuoti, kad kiek įmanoma daugiau žmonių įsitrauktų ir teiktų konstruktyvius siūlymus, kad keičiant būtų į ką keisti.

Štai suomiai kas penkerius ar dešimt metų keičia savo bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, bet iki pokyčių vyksta nemažai diskusijų, parengiamųjų darbų ir tik po to startuojama.

– Ar, jūsų nuomone, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vykdomame moksleivių pasiekimų PISA tyrime esame įstrigę tarp vidutiniokų, nes mokome ne to, ko moko pažangiausios šalys?

– Žinoma, visiems norėtųsi kuo aukštesnių rezultatų. Reikėtų atsižvelgti į rekomendacijas, kurias EBPO pateikia po tyrimo kiekvienai valstybei. Manau, reikalinga ir tolesnė giluminė analizė, kuriai būtų galima panaudoti Lietuvos tyrėjus, aukštąsias mokyklas, aiškinantis rezultatų priežastis ir ieškant, kaip juos pagerinti. Bet svarbiausia, kad rekomendacijos būtų ne tik parašytos, bet ir įgyvendintos. Jei siekiame tikslo pagerinti penkiolikamečių gamtamokslinio, skaitymo ar matematikos rezultatus, tai turi atsispindėti ir ugdymo programose, kurias rengiame.

– Tad kokiais pasiekimais NŠA turėtų skirtis nuo dabartinės, pasibaigus jūsų penkerių metų kadencijai jos vadovo poste, kad pasakytumėte, jog ne veltui ėmėtės šio iššūkio?

– Pirmiausia turės būti išgyvendintos visos tos ydos ir blogybės, su kuriomis šiandien siejama ši agentūra. Noriu, kad žmonės, kurie joje dirba, eitų į darbą su malonumu, žinodami, kokią naudą jie neša visai Lietuvai. Kad visi padaliniai funkcionuotų ir skaidriai, ir efektyviai. Kad pagaliau pradėtume kalbėti, kad ne toks jau prastas tas mūsų švietimas, nors, kiek tenka bendrauti su kolegomis kitose šalyse, visur skundžiamasi, kokia baisi jų švietimo sistema. Reikia daug dirbti, kad pajudėtume iš dabartinio taško.

– Neabejoju, kad prireiks daug stiprybės.

– Žinau, bet jos reikia visur.

Tai parodė gruodį paskelbta Eurobarometro apklausa.

Į klausimą, kurios iš nurodytų praktikų yra labiausiai paplitusios Lietuvoje, 46 proc. šalies verslininkų nurodė, jog tai yra palankumas draugams ar šeimos nariams viešosiose institucijose. Tai yra kiek daugiau nei visose ES šalyse apklaustų verslininkų vidurkis.

Kaip vieną labiausiai paplitusių praktikų 32 proc. verslininkų nurodė politinių partijų finansavimą mainais už viešojo pirkimo sutartis arba įtaką formuojant politiką.

Kaip mažiau paplitusias atsakiusieji nurodė kyšius, savanoriškos dovanos ar kelionės siūlymą mainais už paslaugą, dėkingumo mokesčius bei mokestinį sukčiavimą arba PVM nemokėjimą.

68 proc. respondentų atsakė, kad korupcijos problema yra paplitusi Lietuvoje. 27 proc. nurodė, kad tai reta problema.

Lenkijos verslininkai kaip labiausiai šalyje paplitusią korupcijos praktiką nurodė nepotizmą valstybės institucijose, latviai – nesąžiningą partijų finansavimą, estai – nepotizmą versle.

Netiki griežtomis bausmėmis

Apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos verslininkai nesitiki, jog už korupciją šalyje įmanoma sulaukti griežtos bausmės.

71 proc. verslo atstovų nurodė, kad jiems atrodo neįtikėtina, jog korupcine praktika užsiimantys žmonės ar verslai būtų griežtai nubausti ar įkalinti teismo sprendimu. Tokiu scenarijumi tikėjo 26 proc. respondentų.

Šie skaičiai reikšmingai skiriasi nuo ES šalių vidurkio. Visose ES valstybės apklausti verslininkai 39 proc. teigė tikintys bausme už korupciją, 55 proc. nurodė tuo netikintys.

Taip pat daugiau lietuvių nurodė netikintys, kad užsiimančiuosius korupcija sulaikytų ar praneštų apie juos teisėsaugai.

Kita vertus, daugiau lietuvių nei ES vidurkis nurodė sutinkantys, kad Lietuvoje yra tinkamai baudžiami sugautieji dėl kyšio davimo vadovaujančiam ar atsakingam pareigūnui.

ES šalių verslininkų apklausa buvo atlikta šių metų rugsėjo – spalio mėnesiais. Lietuvoje buvo apklausti 300 verslininkų, visoje ES – 7722 žmonės.

STT trečiadienį pranešė, jog lyginant lapkritį atlikto tyrimo 60-yje savivaldybių rezultatus su ankstesniais, vasario duomenimis, nepotizmo rizikos intensyvumo rodiklis sumažėjo 0,7 proc. punkto ir siekia 16,9 procento.

Šis rodiklis žymi, kokia dalis nuo visų savivaldybės darbuotojų yra susijusi giminystės ryšiais, yra susituokę ar turi bendrų vaikų.

Didžiausias nepotizmo rizikos intensyvumas nustatytas Pagėgiuose (34 proc.), Šalčinininkų rajone (27 proc.) ir Šakių rajone (26 proc.), mažiausias – Šilalės, Pakruojo rajonuose ir Birštone (po septynis procentus). Visose šiose savivaldybėse rizika, lyginant su vasariu, mažėjo arba iš esmės nesikeitė.

Iš viso giminaičių dalis sumažėjo 34 savivaldybių administracijose, padidėjo – 25, nepasikeitė – 1 savivaldybės administracijoje.

Tarnyba nurodo, kad labiausiai, t.y. beveik dešimtadaliu nepotizmo rizikos intensyvumas sumažėjo Šilalės rajone, penkiais procentiniais punktais – Neringos ir Kėdainių rajono savivaldybių administracijose. Labiausiai, t.y. po daugiau nei tris procentinius punktus, rizika augo Akmenės ir Rokiškio rajono savivaldybėse.

STT Strateginės analizės skyriaus viršininkė dr. Margarita Švedkauskienė pabrėžia, kad pats giminystės ryšys institucijoje, kuomet giminaičiai nėra susiję tiesioginio pavaldumo ryšiais, nėra problema.

„Tačiau kuo didesnis nepotizmo rizikos intensyvumas, tuo labiau didėja tikimybė naudotis tarnybine padėtimi giminių įdarbinimui, paaukštinimui pareigose, atlyginimo didinimui, darbo sąlygų gerinimui ir panašiai“, – sako M. Švedkauskienė.

Anot jos, tyrimu siekiama, kad sprendimus priimantys asmenys, savivaldybių administracijų vadovai būtų informuoti apie galimas nepotizmo rizikas jų institucijose bei „skirtų deramą dėmesį jų valdymui“.

Nepotizmu laikomas reiškinys, kai tarnybinė padėtis naudojama giminėms proteguoti, t.y. jų įdarbinimui, paaukštinimui pareigose, atlyginimo didinimui, darbo sąlygų gerinimui.

Giminaičių – gausu

STT analitinės antikorupcinės žvalgybos valdyba, tęsdama nepotizmo rizikos stebėseną savivaldoje, atliko visų 246 Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių nepotizmo rizikos intensyvumo analizę. Tyrimo metu siekta nustatyti, kokią dalį įmonėse sudaro giminystės, santuokos ar svainystės ryšiais susiję darbuotojai (vidinio nepotizmo rizika). Taip pat buvo analizuojama, kiek įmonių darbuotojų turi giminaičių, dirbančių savivaldybių administracijose (išorinio nepotizmo rizika).

Pagal šių metų birželį atliktą tyrimą, Lietuvos savivaldybės valdomose įmonėse dirbo 21 991 darbuotojas, iš kurių daugiau kaip 4 tūkst. – susiję giminystės ryšiais. Apskaičiuota, kad vidutiniškai savivaldybių įmonėse giminaičiai sudaro 19 proc. visų darbuotojų, o atskirose įmonėse giminaičių dalis gali siekti ir iki 50 proc. darbuotojų.

Didžiausia dalis darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, buvo nustatyta Druskininkų (35 proc.), Neringos (34 proc.) ir Vilniaus rajono (23 proc.) savivaldybių valdomose įmonėse.

Kalbant apie išorinio nepotizmo rizikos intensyvumą, nustatyta, kad vidutiniškai 6 proc. savivaldybių įmonių darbuotojų turi giminaičių tas įmones valdančių savivaldybių administracijose. Tačiau pažymėtina, kad atskirose įmonėse šis skaičius siekia iki 31 proc., t. y. beveik kas trečias darbuotojas turi giminių savivaldybės administracijoje.

Didesnė išorinio nepotizmo rizika nustatyta Klaipėdos r. (25 proc.), Lazdijų r. (23 proc. ) ir Varėnos r. (22 proc.) savivaldybių valdomose įmonėse.

Sostinė – ne išimtis

Politikai, komentuodami nepotizmo rodiklius savivaldybių įmonėse, pastebi, kad šio reiškinio, net ir norint, ypač sunku išvengti mažose savivaldybėse. Mat ten, kur bendruomenė mažesnė, daugelis susiję giminystės ryšiais, o žmonių iš kitur, vien siekdamas išvengti nepotizmo, juk neatveši.

Atrodytų, kad didmiesčiams ši problema lyg ir negresia. Tačiau. Nors Vilniaus savivaldybės įmonės nepotizmo lygiu nėra tarp pirmaujančiųjų, giminystės ryšiai įsidarbinant sostinėje reiškia nemažai. Kaip "Vilniaus dieną" informavo STT, vidinio nepotizmo lygis Vilniaus miesto savivaldybės valdomose įmonėse šiek tiek atsilieka nuo pirmaujančios Druskininkų savivaldybės ir siekia 22 proc. Tačiau galima pasidžiaugti, kad išorinio nepotizmo lygis Vilniaus savivaldybės valdomose įmonėse tesiekia 3 proc.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

STT pateiktais duomenimis, Vilniuje veikia 12 savivaldybės valdomų įmonių. Tarp šių įmonių, didžiausia dalis darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, buvo nustatyta įmonėje UAB "Vilniaus viešasis transportas" – 29 proc. Taip pat aukštesni nei vidutiniai vidinio nepotizmo rizikos intensyvumo rodikliai buvo nustatyti įmonėse UAB "Vilniaus apšvietimas" (24 proc.), UAB "VAATC" (21 proc.), UAB "Grinda" (20 proc.).

Kitose įmonėse vidinis nepotizmo rizikos intensyvumas yra toks: UAB "Vilniaus vandenys" – 18 proc., SĮ "Vilniaus planas" – 15 proc., SĮ "Vilniaus miesto būstas" – 15 proc., AB "Vilniaus šilumos tinklai" – 10 proc., UAB "Vilniaus parkai" – 7 proc., SĮ "Susisiekimo paslaugos" – 6 proc., UAB "Vilniaus vystymo kompanija" – 6 proc., o SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" giminystės ryšiais susijusių darbuotojų nebuvo nustatyta.

Didžiausia dalis darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, buvo nustatyta įmonėje UAB "Vilniaus viešasis transportas" – 29 proc.

Taip pat tyrime buvo analizuota, kokia dalis savivaldybių valdomų įmonių darbuotojų turi giminaičių tas įmones valdančių savivaldybių administracijose. Pagal šį rodiklį didžiausia dalis ryšių buvo nustatyta įmonėje UAB "Vilniaus vystymo kompanija" – 13 proc., taip pat didesnis nei vidutinis rodiklis nustatytas SĮ "Vilniaus planas" – 7 proc.

Kitose įmonėse išorinis nepotizmo rizikos intensyvumas yra toks: SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" – 6 proc., SĮ "Susisiekimo paslaugos" – 5 proc., UAB "Vilniaus apšvietimas" – 4 proc., UAB "Vilniaus parkai" – 4 proc., UAB "Grinda" – 3 proc., UAB "VAATC" – 3 proc., UAB "Vilniaus vandenys" – 3 proc., SĮ "Vilniaus miesto būstas" – 3 proc., UAB "Vilniaus viešasis transportas" – 2 proc., AB "Vilniaus šilumos tinklai" – 2 proc.

Aktuali problema

STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo Jovito Raškevičiaus teigimu, nepotizmas yra viena iš pagrindinių korupcijos priežasčių savivaldoje.

"Tęsdami nepotizmo rizikos stebėseną matome, kad ši problema yra aktuali ne tik savivaldybių administracijose, bet ir jų valdymo srityse. Svarbu užtikrinti, kad ši korupcijos rizika būtų valdoma, giminaičiai nebūtų susiję pavaldumo ryšiais, nebūtų bandoma naudotis pareigomis, būtų užtikrinamas priimamų sprendimų skaidrumas", – sakė J.Raškevičius.

Nepotizmo problematikos aktualumas akcentuojamas ir sociologinių tyrimų rezultatuose. 2018 m. tyrimo "Lietuvos korupcijos žemėlapis" duomenimis, gyventojai nepotizmą suvokia kaip labiausiai Lietuvoje paplitusią korupcijos formą.

Vienas iš trijų Lietuvos gyventojų, turėdamas galimybę, pasinaudotų giminystės ryšiais, darbinantis į viešąjį sektorių.

Valstybė yra žmonės

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, politinės psichologijos specialistas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis, nepotizmą dažniausiai mėginama paaiškinti ar pateisinti tuo, jog žmonėms būdinga rūpintis savais.

Apie dėmesį saviems jau turėtume kalbėti šiek tiek kitaip ir klausti, kiek jis mums visiems kainuoja.

"Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į vieną "smulkmeną" – viena iš išorinio nepotizmo lygiu pirmaujančių savivaldybių, pavyzdžiui, yra Varėnos rajono, – sakė G.Navaitis. – Ši savivaldybė yra artimų Eligijui Masiuliui (kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, eksparlamentaras – red. past.) žmonių įtakoje. Prisimindami, kas konkrečiai yra tos savivaldybės meras (Liberalų sąjūdžio atstovas Algis Kašėta – red. past.), matome nuoseklią tam tikro politinio elgesio seką. Negana to, verta prisiminti, kad panašūs kaltinimai tiems patiems politikams buvo pareikšti ir anksčiau. Kai nešnekame atskirai apie kokį nors vieną įvykį, o kalbame apie jo kontekstą, matome tam tikrą elgesio ir sprendimų priėmimo būdą. Tad apie dėmesį saviems jau turėtume kalbėti šiek tiek kitaip ir klausti, kiek jis mums visiems kainuoja."

Pasakymas, jog, įdarbinus savus savivaldybės įmonėse, jiems "mokama iš valstybės, o ne iš savo kišenės", profesoriaus teigimu, tik patvirtina vis dar gajų pastarųjų kelių šimtų metų požiūrį, jog valstybė yra kažkas kitas, o ne mes. Kuo labiau žmonės supras, kad jie ir yra valstybė, tuo mažiau bus tokių reiškinių kaip nepotizmas, o taip besielgiantys politikai susilauks kitokių vertinimų nei šiandien.

"Jeigu žmonės suvoktų, kad tai yra jų – valstybė, kraštas, gamta, žmonės aplinkui, – tada sunku manyti, kad daug žmonių elgtųsi taip, kaip elgiasi dabar, – sakė G.Navaitis. – Pavyzdžiui, matome visokiais užrašais nuterliotas namų sienas. Esu tikras, kad tas, kuris jas terlioja, savo buto sienų taip neaprašinėja, nes tai yra jo butas, o namas ar net architektūros paminklas senamiestyje, jo suvokimu, yra niekieno. Jo aplinka sako: šaunuolis, išreiški save, menininkas. Jie nepastebi, kad į tokį namą keistai pažiūrės turistas, galvojantis, kodėl toks gražus pastatas taip apleistas. Panašių pavyzdžių gausu. Ir vienas iš jų – nepotizmas, kai žmonės nesuvokia, o gal dar blogiau – nenori suvokti, kad Lietuvos valstybė – tai jie. Galbūt todėl, kad jie taip nesijaučia."

STT duomenimis, birželį iš beveik 22 tūkst. savivaldybių valdomų įmonių darbuotojų giminystė siejo 4 tūkstančius.

Vidutiniškai savivaldybių įmonėse giminaičiai sudaro 19 proc. visų darbuotojų, o atskirose įmonėse giminaičių dalis gali siekti ir iki 50 proc. darbuotojų.

Didžiausia dalis darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, nustatyta Druskininkų (35 proc.), Neringos (34%) ir Vilniaus rajono (23 proc.) savivaldybių valdomose įmonėse.

Svarbu užtikrinti, kad ši korupcijos rizika būtų valdoma, giminaičiai nebūtų susiję pavaldumo ryšiais, nebūtų bandoma naudotis pareigomis.

Didžiausia dalis giminystės ryšiais susijusių darbuotojų – pusė – buvo Šilalės rajono savivaldybės uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gedmina“, teikiančioje laidojimo paslaugas. 42 proc. giminių dirba „Neringos komunalininke“, po 41 proc. – „Kelmės komunalininke“ ir Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centrą „Aqua“ valdančioje bendrovėje.

STT nuotr.

Taip pat nustatyta, kad vidutiniškai 6 proc. savivaldybių įmonių darbuotojų turi giminaičių tas įmones valdančių savivaldybių administracijose. Atskirose įmonėse tokių darbuotojų – 30 procentų.

Didesnė išorinio nepotizmo rizika nustatyta Klaipėdos rajono (25 proc.), Lazdijų rajono (23 proc.) ir Varėnos rajono (22 proc.) savivaldybių valdomose įmonėse.

Savivaldybių valdomos įmonės, turinčios didžiausią dalį giminystės ryšių savivaldybių administracijose yra „Varėnos vandenys“ (31 proc.), „Lazdijų vanduo“ (31 proc.), „Varėnos komunalinis ūkis“ (29 proc.) ir „Šilutės šilumos tinklai“ (28 proc.).

„Nepotizmas yra viena iš pagrindinių korupcijos priežasčių savivaldoje. Tęsdami nepotizmo rizikos stebėseną, matome, kad ši problematika yra aktuali ne tik savivaldybių administracijose, bet ir jų valdymo srityse. Svarbu užtikrinti, kad ši korupcijos rizika būtų valdoma, giminaičiai nebūtų susiję pavaldumo ryšiais, nebūtų bandoma naudotis pareigomis, būtų užtikrinamas priimamų sprendimų skaidrumas“, – pranešime sako STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, pajamų skirtumas Lietuvoje tarp penktadalio didžiausias ir penktadalio mažiausias pajamas gaunančių gyventojų siekia 7,5 karto. Tai vienas iš didžiausių rodiklių ES, kurios vidurkis yra 5,2 karto. Palyginimui, Skandinavijos šalyse skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų siekia apie 4 kartus. Tiesa, yra ir turtingų valstybių, pavyzdžiui, JAV, kur pajamų nelygybė yra gerokai didesnė nei Lietuvoje. Kokios yra pajamų nelygybės Lietuvoje priežastys ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, siekiant parinkti efektyviausias jos mažinimo priemones?

Visų pirma, pajamų nelygybės statistiką reikėtų vertinti atsargiai, nes ją gali iškraipyti gajus Lietuvos gyventojų polinkis nedeklaruoti savo pajamų. Ir tai yra ne tik atlyginimai „vokeliuose“, kurie pastaraisiais metais praretėjo ir suplonėjo. Lietuvoje paplitusi ir legali veikla pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, leidžianti gana laisvai deklaruoti gautas pajamas.

Tai, kad lietuvių pajamos gali būti gerokai didesnės, nei skelbiama oficialiai, rodo ir vartojimo statistika. Pernai pagal faktines individualias vartojimo išlaidas (įvertinus kainų skirtumus ir tai, kiek paslaugų gyventojai iš valstybės gauna nemokamai) lietuviai pasiekė 90 proc. ES vidurkio, pralenkė visas Vidurio ir Rytų Europos šalis ir pasivijo Ispaniją.

Skeptikai kartais teigia, kad pajamų nelygybė yra natūrali ir jos dirbtinai mažinti nereikia, o dėmesį ir pastangas geriau tiesiog sutelkti į skurdžiausiai gyvenančiųjų pajamų didinimą. Vis tik pajamų nelygybė svarbi bent dėl kelių priežasčių. Pirma, ji dažnai atsiranda dėl korupcijos ar diskriminacijos, todėl nėra natūrali. Antra, itin nelygias ir apribotas galimybes turintys gyventojai savo nepasitenkinimą išreiškia balsuodami už populistines idėjas siūlančius politikus. Deja, populizmas – siūlymas sudėtingas problemas spręsti paprastomis priemonėmis – dažniausiai turi neigiamų pasekmių visai valstybei ir visuomenės gerovei, ypač ilguoju laikotarpiu.

Žalingiausia ir nemaloniausia nenatūrali pajamų nelygybė atsiranda dėl korupcijos, nepotizmo bei kitokių neskaidrių ryšių su politikais ar valstybinėmis institucijomis.

Negalima ignoruoti, kad egzistuoja natūralios ir nenatūralios pajamų nelygybės priežastys. Natūralu, kad dešimt metų universitete prasimokęs ir daug pinigų bei pastangų į išsilavinimą investavęs specialistas gaus didesnes pajamas už baigusį devynias klases ir nusprendusį, kad ne trigonometrinėse lygtyse slypi laimė. Tačiau nenatūralu, kai galimybė įgyti kokybišką išsilavinimą priklauso nuo tėvų pajamų ar gimimo vietos. Deja, moksleivių pasiekimų skirtumai tarp besimokančių pažangiausiose ir nuo didmiesčių nutolusiose provincijos mokyklose yra nedovanotinai dideli, dažnai gana anksti užkertantys kelią pastarųjų abiturientams įgyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą.

Žalingiausia ir nemaloniausia nenatūrali pajamų nelygybė atsiranda dėl korupcijos, nepotizmo bei kitokių neskaidrių ryšių su politikais ar valstybinėmis institucijomis. Galima aptikti ir ne su korupcija susijusių pajamų nelygybės priežasčių, kurias taip pat reikėtų ravėti su dideliu entuziazmu. Moterų pajamos Lietuvoje pernai buvo 13 proc. mažesnės nei vyrų, ir šį skirtumą ne visiškai paaiškina skirtingos profesijos, išsilavinimas ar užimamos pareigos. Diskriminavimas dėl lyties, tautybės ar amžiaus yra opi problema, kurios, kaip ir kitų nenatūralios pajamų nelygybės priežasčių, turbūt nepanaikinsime nei mokesčių politika nei didesniu perskirstymu per biudžetą.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastarąjį dešimtmetį pajamų nelygybė buvo mažiausia netrukus po krizės – 2011-2012 metais, kuomet nedarbo lygis buvo aukštas, o vidutinė perkamoji galia gana skurdi. Pajamų nelygybės matematika kartais yra neintuityvi ir nemaloniai nustebinanti. Jau ne kartą stebėjome situaciją, kurioje pajamų nelygybė mažėja, bet visi be išimties gyvena blogiau ir, priešingai, situaciją kai pajamų nelygybė auga, bet visų be išimties gyventojų perkamoji galia didėja.

Dar svarbiau yra tai, ko jums greičiausiai neteko girdėti – pajamų nelygybė tarp dirbančiųjų Lietuvoje pastaraisiais metais pastebimai sumažėjo. Nuo 2011 metų ketvirtadalio daugiausiai uždirbančių atlyginimai išaugo 49 proc., o ketvirtadalio mažiausiai uždirbančių atlyginimai padidėjo net 80 proc. Prie šios tendencijos prisidėjo minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamo pajamų dydžio kėlimas bei pagerėjęs darbo rinkos funkcionavimas – didesnis darbuotojų mobilumas, kompetencijos ir derybinė galia.

Šio dešimtmečio pradžioje 35 proc. Lietuvos dirbančiųjų gavo žemas pajamas, nesiekiančias 75 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Dabar tokių darbuotojų dalis nukrito iki 31 proc. Per tą patį laikotarpį viduriniosios klasės dalis išaugo nuo 53 proc. iki 59 proc., o gaunančių daugiau nei du vidutinius atlyginimus dalis sumažėjo nuo 13 proc. iki 11 proc. dirbančiųjų.

Tad kaip atsiranda ta statistika apie didėjančią pajamų nelygybę Lietuvoje? Nacionaliniu mastu vertinant ne tik dirbančiuosius, pajamų nelygybė padidėjo dėl to, kad atlyginimus gaunantys asmenys atitrūko nuo socialines išmokas gaunančių asmenų. Socialinės atskirties ir skurdo problemas spręsti būtina, bet neužtenka butaforinio ar abstraktaus susirūpinimo pajamų nelygybe. Daugeliui žmonių pagrindinis rūpestis yra ne nelygios, o mažos pajamos, kurias pakelti geriau ne gaunant socialines išmokas, o siūlant geresnes darbo vietas ir efektyvesnes perkvalifikavimo programas.

Galiausiai turime paklausti savęs, kokią žinutę mes siunčiame ateities kartoms kasdien kartodami, kad gyvename negerovės valstybėje, kurioje pajamų nelygybė yra nuo mūsų asmeninių pastangų nepriklausantis reiškinys? Stenkis nesistengęs, bus blogai, nebent prasisuksi naudodamasis ryšiais arba prabalsuosi už visagalius pajamų lygintojus? Taip nėra – gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, kurioje tokių didelių galimybių save realizuoti neturėjo nė viena ankstesnė karta.

Pajamų nelygybė yra įsisenėjusių problemų pasekmė, o ne problemų priežastis. Išnaikinus nenatūralias pajamų nelygybės priežastis – korupciją, nepotizmą, diskriminaciją, nevienodas galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą – sumažėtų ir perteklinė pajamų nelygybė.