Dabar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, kad į valdybas turi būti skiriami ne tik valstybės tarnautojai – nepriklausomi nariai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę valdybos. 

Valdantieji siekia, kad nepriklausomų narių turi būti tik penktadalis.

Seimas antradienį atmetė Ekonomikos komiteto išvadą, kuria siūlyta pataisas grąžinti  iniciatoriams tobulinti: už komiteto siūlymą balsavo 23 Seimo nariai, prieš – 26, o susilaikė 18.

Po šio balsavimo Seimas pataisas svarstyti perdavė Biudžeto ir finansų komitetui. Pataisos bus svarstomos skubos tvarka, sprendimą numatoma priimti iki liepos.  

„Jeigu prastumsite, prezidentas vetuos. Be reikalo vargstate“, – įspėjo konservatorius Sergejus Jovaiša.

Seimas antradienį palaikė prezidento Gitano Nausėdos vetuotas Kelių direkcijos pertvarką į valstybės įmonę numatančias pataisas. Tai reiškia, kad po pertvarkos pusė valdybos narių liks nepriklausomi, tačiau jeigu Seimas priims Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimus, kitaip bus formuojama ir direkcijos valdyba – joje bus valstybės tarnautojų dauguma.

G. Nausėda, vetuodamas Kelių direkcijos pertvarką, pasisakė prieš nuostatą, kad dauguma jos valdybos narių būtų valstybės tarnautojai.

Valdantieji sako, kad Kelių direkcija įgyvendins Vyriausybės programas, todėl tuo turi rūpinti valstybės tarnautojai.

Opozicijos atstovai įsitikinę, kad iš valstybės atstovų sudarytos valdybos ne tik prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), bet ir netenkintų valstybės institucijų, nes nėra norinčių valdybose dirbti darbuotojų.  

Parlamento Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, kad nepriklausomi valdybų nariai turėtų sudaryti ne mažiau kaip penktadalį narių skaičiaus. Šiuo metu įstatymas numato, kad nepriklausomų narių turi būti bent pusė.

Priėmus įstatymą, valstybės ir savivaldybės įmonėse būtų galima užtikrinti, jog trys penktadaliai įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus būtų valstybės tarnautojai.

Pataisų iniciatoriai sako, kad tai užtikrintų didesnę institucijų atsakomybę už įmonės valdymą.

„Praktika jau ir parodė, kad absoliučiai nepriklausomų valdybos narių nėra. Nuo kažko ir kažkiek yra visi priklausomi“, – kalbėjo vienas iš įstatymo iniciatorių „valstietis“ Viktoras Rinkevičius.

Ekspremjeras Algirdas Butkevičius sakė pasigedęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos atsakomybės dėl strigusio elektrifikacijos konkurso. Pasak jo, dėl to „arba valdyba turėjo atsistatydinti, arba pareikalauti tų, kurie įgyvendina projektą, kad vadovai keistųsi“.

Opozicijos atstovas konservatorius Mykolas Majauskas naują įmonių valdybų formavimo tvarką pavadino grįžimu prie sovietinio įmonių valdymo. Jo teigimu, profesionalumą įmonių valdyme pakeistų politikavimas.

„Bus daugiau biurokratijos ir daugiau politikavimo“, –  teigė jis.

Pataisas pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas socialdarbietis Rimantas Sinkevičius, „valstiečiai“ Zenonas Streikus, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas ir Jonas Jarutis bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Bartkevičius.

Dabar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, kad valdybos nariais turi būti skiriami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir nepriklausomi nariai – jie turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę narių, o ne mažiau kaip penktadalį – darbuotojų atstovai.

Parlamentarai ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas: už balsavo 49 Seimo nariai, prieš – keturi, o susilaikė septyni. Toliau pakeitimai Seime bus svarstomi birželio pabaigoje. 

Pataisos numato, kad nepriklausomi valdybų nariai valstybės ir savivaldybės įmonių valdybose turėtų sudaryti ne mažiau kaip penktadalį narių, o ne pusę, kaip yra dabar.

Tai reikštų, kad šiose įmonėse 3/5 valdybos narių būtų valstybės ar savivaldybių tarnautojai. 

Ekonomikos komiteto pirmininkas, socialdarbiečių atstovas Rimantas Sinkevičius sakė Lietuvoje nežinantis nė vienos įmonės, kurios savininkai valdybos daugumą sudarytų iš nepriklausomų  asmenų.

„Deleguojame atsakomybę vieniems, o sprendimus priima kiti. Daug kur pasaulyje gerąja valdysenos praktika remiamasi privataus verslo praktika“, – teigė R. Sinkevičius, pripažinęs, kad tokių bandymų buvo, bet nepasiteisino.  

Jis pabrėžė, kad nauja tvarka būtų taikoma tik tada, kai baigtųsi dabar veikiančių valdybų  kadencijos. 

Pataisomis taip pat siūloma neleisti valdybos nariu skirti įmonės vadovą.

„Geriau, kad nebūtų valdybos nariu vadovas. Aišku, jis ir taip įtaką turės“, – sakė pataisas pristatęs R. Sinkevičius.

Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas klausė, ko tokiomis pataisomis siekiama – daugiau kompetencijos ir profesionalumo ar politikos ir biurokratijos.

Pataisas pateikė R. Sinkevičius, „valstiečiai“ Zenonas Streikus, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas ir Jonas Jarutis bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Bartkevičius.

Dabar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, kad valdybos nariais turi būti skiriami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir nepriklausomi nariai – jie turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę narių, o ne mažiau kaip penktadalį – darbuotojų atstovai. 

Seime ketvirtadienį jau buvo priimtos pataisos, įteisinančios kitą įmonių valdybų formavimo tvarką. Seimas leido pertvarkyti Kelių direkciją daugiau nei pusę jos valdybos narių skiriant iš valstybės atstovų.