Siekdama suvaldyti COVID-19 plitimą, dar prieš savaitę Vyriausybė pritarė griežtesniems ribojimams, kurie jau nuo šio pirmadienio taikomi šalies mastu.

Laisvalaikio ir pramogų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktuose privaloma užtikrinti klientų registraciją.

Pradėjus taikyti registraciją, pastebėti šio reikalavimo trūkumai.

Ši prievolė ir vykdoma. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, registruojami visi lankytojai, pasižymint jų vardą, pavardę ir telefono numerį, kad infekcijos atveju juos būtų galima lengviau surasti ir išsiaiškinti židinio plitimą.

Tačiau, tik pradėjus taikyti registraciją, pastebėti šio reikalavimo trūkumai.

Klaipėdietis Nerijus Čapas mano, kad privaloma fiksuoti tikslią valandą, kada klientas apsilankė bare, kavinėje ar kitur.

"Pavyzdžiui, šįryt nuėjau į kavinę atsigerti kavos. Mane užregistravo, bet neužrašė valandos, kada apsilankiau. Po kokių 10 valandų į tą pačią kavinę galbūt ateis asmuo, užsikrėtęs COVID-19. Tuomet teks izoliuotis visiems tą dieną čia apsilankiusiems klientams, nors kai kurie ten buvo užsukę gerokai prieš tai? Kokia prasmė rinkti informaciją, jei neįrašoma kliento apsilankymo valanda?" – klausė gyventojas.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė teigė, kad niekas nedraudžia barams ar kavinėms užsirašyti ir klientų apsilankymo laiką, ne tik asmens duomenis.

"Remiantis logika, tai turėtų būti įrašyta. Turint papildomų duomenų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams sumažėtų krūvis, atsekant infekcijos židinį, nereikėtų apdoroti daugybės betikslės informacijos", – pažymėjo R. Perminienė.

Tačiau, kas viešojo maitinimo ar kitoms įstaigoms turėtų tai akcentuoti, neaišku, nes sveikatos apsaugos ministro įsakyme tokio reikalavimo nėra.

Centrinis Klaipėdos stadionas prieš pat savaitgalį buvo neįprastai judrus, tiek žmonių jame seniai bebuvo.

Tai buvo 443 vaikinai ir 22 merginos.

Į aikštę buvo įleidžiami tik tie, kurie registravosi iš anksto. Stadiono tribūnos buvo pilnutėlės.

Nors iškilmės vyko didžiulėje futbolo aikštėje, visi panorusieji dalyvauti privalėjo dėvėti kaukes.

Rikiuotėje stovėjo kiek mažiau nei pusė tūkstančio Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Tai buvo 443 vaikinai ir 22 merginos.

Visi jie devynis mėnesius truksiančią tarnybą pradėjo šiemet rugsėjo 28-ąją.

Kario priesaika įprastai duodama po trijų tarnybos savaičių. Daugelis sveikintojų minėjo, kad tai – svarbiausias įvykis kiekvieno kario gyvenime.

Pagal kariuomenės tradicijas karius palaimino Klaipėdos įgulos ir Karinių jūrų pajėgų kapelionatų diakonas Nerijus Čapas.

Sveikinimo žodžius tarė Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys, karo vadai, motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" vadas, statutinių organizacijų vadovai, karinių vienetų vadai, kiti garbingi svečiai.

Palaikymas: stadiono tribūnos buvo pilnos jaunųjų karių artimųjų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kalbėjusieji kreipėsi ir į jaunųjų karių tėvus, prašydami palaikyti ir drąsinti sūnus ir dukras nelengvoje, kupinoje išbandymų tarnyboje.

Netradicinė vieta renginiui – Klaipėdos centrinis stadionas pasirinktas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.

Kadenciją baigiančių Klaipėdos miesto tarybos narių išmokoms per ketverius metus buvo skirta beveik milijonas litų. Tačiau kai kurios jų išlaidos šiandien atrodo absurdiškos, o šokiruojantis netaupumas sukelia dviprasmiškų minčių. Pasirodo, politikus išlaidauti vertė ir įstatymai.

4 metus nuomojosi kompiuterį

Kadenciją baigiančios Klaipėdos tarybos narys Nerijus Čapas, kad galėtų deramai darbuotis miesto ir miestiečių labui, visus ketverius darbo metus buvo priverstas nuomotis kompiuterį.

Ta nuoma 2011 metais uostamiesčio biudžetui kainavo 2 tūkst. litų, o 2013-aisiais – jau 3 tūkst. litų. Žinant, kad nešiojamasis kompiuteris su programine įranga vertas perpus mažesnės sumos, kilo pagrįstos abejonės, kodėl taip išlaidaujama.

"Iš tikrųjų pirkti būtų buvę pigiau, bet kadangi įstatymas neleido pirkti, tai teko nuomotis. Pagal įstatymą tomis išmokomis mes galime apmokėti tik už paslaugas, už degalus, galime įsigyti smulkias kanceliarines prekes. Pavyzdžiui, automobilio remonto paslaugas pirkti galiu, o detalių – jau ne. Kompiuterį nuomojau ne aš vienas, buvo ir daugiau tarybos narių, kurie tai darė", – tvirtino N.Čapas.

Politikas pripažino, jog situacija kvaila. Esą įstatymo leidėjai, bijodami, kad išmokomis nebūtų piktnaudžiaujama, priėmė būtent tokį keistą sprendimą.

"Dar kadencijos pradžioje šį klausimą kėlė kolega Vidmantas Plečkaitis dėl spausdintuvų, kurie kainuoja 200 litų, bet jų įsigyti už tarybos nario išmokas negalima. Reikia nuomotis, o nuoma kainuoja 500 litų. Štai kur situacijos absurdas", – teigė N.Čapas.

Stulbina telefonų sąskaitos

Beje, N.Čapas – vienintelis iš visų 30 Klaipėdos miesto politikų, kuris kasmet detaliai atsiskaitydavo, kur panaudojo tuos politikams skiriamus pinigus. Kiti tarybos nariai to nedarė. Akivaizdu, kad politikai nenori viešinti to, kam jie išleidžia biudžeto lėšas.

2013 metais degalams N.Čapas panaudojo 2 952 litus, telefoniniams pokalbiams – 1 407 litus, mobiliajam internetui – 311 litų. Ne itin taupu, bet esą panašiai išleidžia ir kiti politikai.

Tiesa, yra galimybių sudaryti sutartis su telekomunikacijų bendrovėmis už paslaugas, siekiančias 4–5 kartus mažesnę sumą.

Audrius Vaišvila teigė, kad visą tarybos nario išmokų sumą išleisdavo tik automobilio degalams. Esą tie 700 litų mėnesiui nėra taip ir daug.

"Tarybos nariai labai skirtingai panaudoja tuos pinigus. Vieni nuomoja kompiuterius, kiti pinigus išleidžia degalams ar prisiperka rašiklių visai kadencijai, bet jei tarybos narys savo politinei veiklai išleidžia daugiau, nei numatyta pagal reglamentą, tie pereikvoti pinigai neišmokami", – dėstė Klaipėdos tarybos sekretorius Modestas Vitkus.

Viešumo nepanoręs kitas tarybos narys neslėpė, kad tarp kolegų pastebėjo tokių, kurie stengėsi išleisti visus iki paskutinio cento skirtus pinigus.

"Pats esu įpratęs išnaudoti tiek, kiek realiai reikia, tačiau susidūriau su tokiais tarybos nariais, kurie nesikuklina valdiškus pinigus išleisti iki cento. Gal kai kuriems yra toks poreikis. Bet esu matęs ir tokių, kurie paskutinėmis mėnesio dienomis galvoja, ką čia dar nusipirkus. Man toks požiūris nepriimtinas", – tvirtino politikas.

Pavyzdys politikų neįkvėpė

Politikas Rimantas Cibauskas, Klaipėdos taryboje dirbęs dvi kadencijas, yra vienintelis, kuris atsisakė tarybos nariams skirtos išmokos ir biudžetui per 8 metus sutaupė maždaug 67 tūkst. litų.

Dar 2008-aisiais R.Cibauskas šia pilietine akcija bandė sudominti ir kitus kolegas, bet liko vienišas karys kovos lauke, tarybos nario pareigas vykdantis už savo lėšas.

"Juk visi politikai, eidami į miesto tarybą, deklaruoja, kad nori padaryti kažką gero klaipėdiečiams ir Klaipėdai. Tad atlygis už tą darbą turėtų būti net nediskutuotinas. Naudoju savo asmeninį kompiuterį, automobilį, telefoną, susimoku visas išlaidas pats. Manau, kad tokios išmokos turėtų priklausyti tik merui ar jo pavaduotojams, bet ne visiems tarybos nariams", – dėstė R.Cibauskas.

Skolas teks grąžinti

Čekius, pagrindžiančius tarybos nario išmokas, Klaipėdos savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui kadenciją baigiantys politikai privalėjo pateikti iki balandžio 10 d.

Paaiškėjo, kad 9 iš 30 tarybos narių skirtas išmokas apskaitė idealiai. Likusiems tam tikras sumas teks grąžinti į miesto iždą.

Didžiausia skola – 2 100 litų – susidarė Maksimui Rusakovui, kuris įpusėjus kadencijai taryboje pakeitė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju tapusį Aleksandrą Michailovą.

M.Rusakovas nepagrindė dalies jam skirtų tarybos nario išmokų, todėl šią sumą jam teks atiduoti į biudžetą.

"Jis buvo skolingas ir šiais metais tą skolą jau grąžino. Jam, kaip ir visiems tarybos nariams, buvo pervedama išmoka, paskui paaiškėjo, kad jis neturi dokumentų, pagrindžiančių išlaidas. Jis atsisakė tos išmokos ir pinigus sugrąžino", – patvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Avgustionok.

Išmokos bus dar didesnės

2014 m. Klaipėdos tarybos narių išmokoms iš miesto biudžeto buvo skirta beveik 250 tūkst. litų, per kadenciją, tai yra per ketverius metus, – bemaž milijonas.

Vieno mėnesio išmokos suma vienam politikui siekė apie 700 litų, per metus vienas tarybos narys gaudavo 8 400 litų kanceliarinėms prekėms įsigyti ir paslaugoms apmokėti.

"Taip, jie nesutaupė, o kodėl jie turi taupyti? Jeigu skirta ta išmoka, jie ja ir naudojasi", – mano J.Avgustionok.

Naujos kadencijos politikams gera naujiena yra ta, kad nuo šių metų sausio 1 d. tarybos nario išmoka siekia nebe 202 eurus ir 73 centus per mėnesį, o – 300 eurų.

"Yra atstatomas tas išmokų dydis, kuris buvo iki 2008 m., tai yra 300 eurų. Mes norėjome diferencijuoti tas išmokas. Kitaip tariant, tarybos nariams skirti po 290 eurų išmoką per mėnesį, komitetų pirmininkų pavaduotojams bei frakcijų vadovams – po 320 eurų, o komitetų pirmininkams, kadangi jų darbo krūvis didžiausias, skirti po 350 eurų per mėnesį", – teigė M.Vitkus.

Tačiau remiantis teismo sprendimu, diferencijuoti išmokų negalima, jos visos turi būti vienodos visiems tarybos nariams. Tad visi ir toliau gaus po 300 eurų kas mėnesį visą kadenciją, nebent atsiras tokių, kurie šių išmokų visai atsisakys.

Ketvirtadienį Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo netikėtu pareiškimu – iš opozicijos pasitraukti nusprendė Nerijus Čapas. Politiko teigimu, tokį žingsnį nusprendė žengti dėl kito opozicijos nario kalbų bei tautinės nesantaikos kurstymo. Pasitraukęs iš opozicijos tarybos N. Čapas planuoja politines atostogas.

Ketvirtadienį prieš prasidedant Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdžiui paaiškėjo, jog opozicijos gretos mažės. Opozicijai priklausęs Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams Nerijus Čapas skėlė, jog pasitraukia iš opozicijos.

Politikas lakoniškai paaiškino, jog negali ir nenori priklausyti vienam dariniui su žmogumi aktyviai palaikančiu didžiąją kaimynę iš rytų ir savo kalbomis aktyviai skatinančiu politinę nesantaiką.

Telefonu N.Čapas patvirtino, jog tokį sprendimą priėmė dėl savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo.

„Manau, kad visi suprato dėl kokio asmens priėmiau tokį sprendimą“, – neslėpė N.Čapas.

Pašnekovo teigimu, jau anksčiau buvę V. Titovo pasisakymai sukėlė pasipiktinimą, tačiau tuomet tokių drastiškų veiksmų dar buvo nusprendęs nesiimti.

N. Čapo kantrybės taurę esą perpildė nesenas kolegos pasisakymas dėl Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo.

„Aš nematau galimybių sėdėti su juo vienoje opozicijoje ir man su juo nepakeliui. Matosi, kad žmogus jokių išvadų nedaro ir nenorėčiau būti tapatinamas su tokiais žmonėmis“, – tikino pašnekovas.

Aštrių žodžių bei raginimų susimąstyti V. Titovas jau buvo susilaukęs ir iš kitų Klaipėdos savivaldybės tarybos narių posėdžių metu.

Arūnas Barbštys vieno posėdžio metu netgi siūlė V.Titovui apsvarstyti galimybę atsisakyti savivaldybės tarybos nario pareigų, tačiau šiam tokie raginimai, politikų teigimu, nė motais.

„Jis nesureagavo, tai pasitrauksiu aš“, – nukirto dabar jau buvęs opozicijos tarybos narys.

N. Čapas tikina jokių politinių simpatijų šiuo veiksmu nesiekęs ir rimtai svarsto politinių atostogų galimybę. Tiesa, tvirto apsisprendimo dėl to kol kas dar neturi.

Baigiantis pirmajai Klaipėdos seniūnaičių kadencijai, kai kurie politikai ėmė viešai svarstyti, kad jų antrą kartą rinkti nebereikia, nes esą bendruomenių atstovai pridaro daugiau žalos nei naudos.

Nori duoti į galvą

Socialinių reikalų komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomos naujos seniūnaitijų ribos, nes gegužę turės vykti seniūnaičių rinkimai, miesto tarybos narys Nerijus Čapas sunkiai valdė emocijas.

"Toks institutas, kaip seniūnaitis, Klaipėdoje visiškai nereikalingas. Dabar jais yra žmonės, kurie seniūnaičiais tapo surinkę vos vieną gyventojo parašą, nes tokia galiojo tvarka. Turi vieną parašą, o įsivaizduoja, kad atstovauja visai bendruomenei ir reiškiasi jos vardu, taip darydamas žalą", – rėžė N.Čapas.

Nors jis neįvardijo apie kokį bendruomenės atstovą kalba, tačiau porindamas apie problemą išsidavė, kad omenyje turi Prekybos uosto, apimančios ir Sportininkų gatvę, seniūnaitijos seniūnaitį Ruslaną Schneiderat.

Pastarasis dar pernai spalį kreipėsi į Saugaus eismo komisiją ir paprašė, kad būtų uždrausta statyti automobilius Sportininkų gatvėje tarp 22 ir 28 namų. Komisija tokiam prašymui pritarė.

"Atėjo į komisiją, paaiškino, kad yra seniūnaitis, jog kalba daugelio žmonių vardu, nors pats vienas galbūt viską sugalvojo. Tie žmonės dabar jį sutikę į galvą nori duoti, nes nebėra, kur statyti automobilių", – aiškino N.Čapas.

Pavydi, todėl kalba?

Jam skolingas neliko dienraščio "Klaipėda" pakalbintas pats R.Schneiderat. "Mes, gyventojai, net nejaučiame, kad mūsų rajone gyvena miesto tarybos narys. Matyt, pavydi, kad gana efektyviai dirbu, užtat taip ir kalba, nes pats nieko nedaro", – teigė seniūnaitis.

Jis aiškino, kad į Saugaus eismo komisiją tikrai kreipėsi ne asmeniškai, o įpareigotas žmonių. "Tas miesto tarybos narys galėtų pasidomėti, jog reguliariai rengiu susitikimus su gyventojais.

Viename tų susitikimų ir buvo nuspręsta prašyti valdžios, kad uždraustų statyti automobilius Sportininkų gatvės ruože, nes jis siauras. Galėtų tas miesto tarybos narys dalyvauti susitikimuose su gyventojais, nes pats gyvena mano seniūnaitijos teritorijoje. Tada jam viskas būtų aišku", – dėstė R.Schneiderat.

Keis tvarką

Klaipėdoje yra 54 seniūnaitijos, tačiau kai kuriose jų seniūnaičių nėra, nes nebuvo kandidatų, kiti pasitraukė iš visuomeninių pareigų.

Seniūnaičių kadencija baigsis gegužę ir tada vyks nauji rinkimai. Numatoma, kad kiekvienoje seniūnaitijoje seniūnaičiais galės būti tik tie asmenys, kurie jos teritorijoje yra deklaravę gyvenamąją vietą. Jei kandidatų kurioje nors seniūnaitijoje neatsiras, bus skelbiami pakartotiniai rinkimai. Taip pat numatoma, jog norint tapti seniūnaičiu reikės surinkti tam tikrą skaičių gyventojų parašų – vieno nebeužteks.

Klaipėdiečių gyvenimą apkartina tušti ir nešildomi būstai. Tokią kaimynystę kenčiantiems gyventojams už vieno kambario buto apšildymą tenka pakloti ir 800 litų. Kita klaipėdiečių šeima dėl tos pačios priežasties praėjusią žiemą turėjo gyventi be kanalizacijos.

Šalta kaimynystė

I.Kanto gatvės 21 name vieno kambario palėpėje įrengtame bute, kurio plotas 34 kv. m, su draugu gyvenanti klaipėdietė Laima Juršienė su nerimu laukia šalčių.

Moteris baiminasi, kad teks daug išleisti būsto šildymui, nes kaimynystėje butai nešildomi. Vienas jų yra po moters būstu, dar du – kitoje laiptinėje. Su vienu pastarųjų ribojasi bendra siena.

Šie butai priklauso miesto savivaldybei.

"Į šį butą atsikraustėme pernai balandį. Kaimynystėje esančiuose savivaldybei priklausančiuose butuose niekas negyvena, o ten yra krosnys. Jie pernai žiemą nebuvo šildomi. Tušti ir dabar.

Panašu, kad artėjančią žiemą jie taip pat nebus šildomi", – nuogąstavo moteris.

Už šilumą – 800 litų per mėnesį

Pasak L.Juršienės, kadangi apačioje ir šone yra nešildomi butai, nuolat būna šaltos grindys ir siena. Į jos būstą skverbiasi šaltis. Tad tenka dvigubai daugiau jį šildyti.

"Pernai šildėmės elektra. Tikrai trumpomis rankovėmis nevaikščiojome, tačiau už buto apšildymą teko mokėti 600–800 litų. Namas yra senas, bet tai vis tiek nenormalu", – teigė moteris.

L.Juršienė pasakojo, kad dabar bute įsirengė naują šildymo būdą. Tai atsiėjo apie 10 tūkst. litų. Moteris vylėsi, kad šildymui reikės išleisti mažiau pinigų, bet piktinosi, jog vis tiek turės šildyti lauką.

"Į butą apačioje buvo atėjęs kažkoks administratorius. Sakė, atliks remontą, bet buvo pakeistos tik durys. Kodėl neleidžia šiuose būstuose gyventi žmonėms? Juk tiek yra laukiančių", – stebėjosi klaipėdietė.

Kaimynai – be kanalizacijos

Į dar sudėtingesnę situaciją yra patekusi Baltikalnio gatvės 7 namo antrajame aukšte gyvenanti šeima. Vyras pasakojo, kad žiemą nė vienas laiptinėje esantis butas nėra šildomas.

"Laiptinę šildome vieni. Šaltis iš greta esančių nešildomų butų skverbiasi ir per grindis, ir per sienas. Keisčiausia, kad ne visi būstai tušti", – tvirtino vyras.

Anot klaipėdiečio, pirmame aukšte yra du butai. Vienas jų – tuščias ir priklauso savivaldybei. Negyvenamas šis būstas buvo ir praėjusią žiemą.

Kitame pirmame aukšte esančiame bute gyvena garbaus amžiaus moteris. Ji pati nesišildo. Klaipėdietis gyvena antrajame aukšte. Šalia jo esančiame bute praėjusią žiemą gyveno mergina, bet ji išsikraustė.

Trečiajame pastato aukšte virš klaipėdiečio buto gyvena asocialūs asmenys. Pasak vyro, jie net kanalizacijos neturi. Gamtinius reikalus atlieka lauke.

"Apie šildymą ten net nėra kalbos", – tvirtino vyras.

Tikėjosi sumažinti išlaidas

Pasak klaipėdiečio, dėl nešildomų kaimyninių butų praėjusią žiemą buvo net užšalusi kanalizacija.

"Nuotekos nebenubėgdavo. Tai baisiau net už vandens nebuvimą. Administratorius turėjo išpjauti vamzdį, iš jo iškratė ledus. Visas vamzdis buvo užšalęs. Šis buvo apšiltintas, bet nežinia, ar žiemą vėl neužšals kanalizacija", – svarstė vyras.

Anot klaipėdiečio, problemų kelia ir laiptinėje besikaupianti drėgmė. Buto medinės durys tiek išbrinksta, kad vaikas jų nebegali atidaryti.

Vyras prisiminė, jog į butą su autonominiu dujiniu šildymu kraustėsi, nes manė, kad sumažės išlaidos. Tačiau jos išliko panašios, kaip ir gyvenant būste, kuris šildomas centralizuotai.

Už dviejų kambarių buto, kurio plotas apie 50 kv. m, šildymą šeima moka apie 400 litų.

Su savininku nesusitarė

Dėl nešildomo kaimyninio buto rūpesčių turėjo ir miesto tarybos narys Nerijus Čapas.

"Už sienos esančio buto savininkas gyvena Kaune. Čia jis atvažiuoja tik vasarą ir per didžiąsias metų šventes. Realiai nešildomą butą šildo kaimyniniai", – tvirtino tarybos narys.

N.Čapas pasakojo, kad bandė kalbėti su nešildomo buto savininku, tačiau iš to naudos nebuvo.

"Uždarė duris, ir viskas tuo baigėsi. Supratau, kad nepriversiu jo šildyti buto atvažiuoti iš Kauno", – prisiminė politikas.

Sieną teko užsandarinti

Supratęs, kad nepavyks susitarti, N.Čapas izoliavo savo buto sieną, kuri ribojasi su nešildomu kaimyniniu.

"Tai buvo vienintelė išeitis. Kadangi siena labai plona – tik "per vieną plytą", tai buvo visada šalta. Žiemą lauke 25 laipsniai šalčio, mano bute – 20 laipsnių šilumos, o nešildomame – tik 12.

Temperatūrų skirtumas labai jautėsi", – pasakojo politikas.

Pasak N.Čapo, dauguma name esančių butų šildomi dujomis. Kauniečiui priklausantis būstas yra vienintelis, kuriame tebėra krosnis.

Politikas tvirtino, kad pagalbos į administratorių ar savivaldybę dėl šios problemos nesikreipė.

Netinkamas naudoti

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė patikino, kad problema I.Kanto gatvės 21 name turėtų būti artimiausiu metu išspręsta.

"Kai būstų savininkai pastate įrenginėjo dujinį šildymą, savivaldybės būsto nuomininkai buvo palikti nuošaly. Ten liko šildymas krosnimi", – pasakojo vedėja.

Anot D.Netikšienės, butai I.Kanto gatvės 21 name bus suremontuoti. Dar liepą buvo skelbtas konkursas rangovams, tačiau jis neįvyko, nes buvo pasiūlyta nereali – per didelė kaina.

Spalį vėl buvo paskelbtas konkursas šiems darbams. Dar tebevyksta procedūros.

"Viena problemų – savivaldybės butų tuštėjimas. Nors turime pakankamą finansavimą, nespėjame visko įgyvendinti. Organizuodami pirkimus turime laikytis procedūrų. Jos užtrunka, bet įstatymų reikia laikytis. Vis dėlto šiems žmonėms reikės kentėti neilgai", – pabrėžė vedėja.

Baltikalnio gatvės 7 name savivaldybei priklauso butas pirmame aukšte. Jis yra tuščias, tačiau nebus remontuojamas. Jį siūloma pripažinti netinkamu naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

"Šis butas bus parduotas kaip savivaldybės turtas. Jo neapsimoka remontuoti", – teigė vedėja.

Malkas pakeis dujos

Pasak D.Netikšienės, savivaldybė neturi labai daug butų, kurie yra nešildomi. Daugiausia tokių būstų yra senuose mažuose daugiabučiuose namuose.

Tokių pastatų yra Baltikalnio, Butsargių, Laukų, Gėlių, Šturmanų, Turistų, Molo gatvėse. Į juos šiluma netiekiama centralizuotai.

"Šiuose namuose problemų kyla ne tik dėl šildymo. Jie yra be rūsių. Grindys – vos ne ant žemės. Dėl to patalpose atsiranda pelėsis, kaupiasi drėgmė, ima pūti. I.Kanto gatvėje esantis namas nepatenka tarp šių – jis techniškai tvarkingas", – komentavo vedėja.

D.Netikšienės teigimu, šiuose pastatuose bus įrengiamas dujinis šildymas. Tai vienintelė išeitis.

"Anksčiau buvo galvojama įrengti naujo tipo kieto kuro katilus, bet jų eksploatacija sudėtinga. Nuomininkai su jais nemoka tinkamai elgtis. Pradeda mesti bet ką, užsikemša filtrai. Be to, miesto centre sudėtinga ir su malkų ar kito kieto kuro laikymu. Sandėliukų nėra", – pasakojo vedėja.

Už šaltį gresia bauda

Anot D.Netikšienės, savivaldybės butų nuomininkai taip pat susiduria su problema, kai nėra šildomi privatūs butai. Tokia situacija Klevų gatvės 6 name. Virš nuomojamo buto yra privatus, kuriame niekas negyvena ir jis nešildomas.

"Tokių pavyzdžių yra ne vienas. O savivaldybė negali priversti šildytis privačių butų savininkus", – dėstė vedėja.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė pabrėžė, kad savininkai privalo laikytis higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos privalomųjų reikalavimų.

"Į nusiskundimus apie nešildomus butus reaguojama. Atliekami patikrinimai, surašomi aktai, įpareigojimai pradėti šildyti. Aišku, savininkai nelabai nori įsileisti į tokius butus", – tvirtino vedėja.

Pasak V.Gembutienės, už patalpų nešildymą gali savininkui grėsti net bauda.

Vedėja prisiminė, kad praėjusią žiemą žmonės kreipėsi dėl pastato, kurio pirmajame aukšte buvo parduotuvė. Įstaiga buvo uždaryta, o patalpos nebešildomos. Žmonės, gyvenantys virš jos, šalo.

"Ši problema buvo išspręsta", – teigė vedėja.

Naudinga informacija

Pagal higienos normas šaltuoju metų laiku temperatūra gyvenamosiose patalpose turi būti 18–22 laipsniai šilumos.

Pagal teisės aktus gyventojai, kurie įtaria, kad šalia yra nešildomas butas, pirmiausiai turi kreiptis į namo administratorių ar bendriją.

Dėl tokios problemos gali kreiptis ir į savivaldybę, nes ši pagal Šilumos ūkio įstatymą turi nagrinėti ginčus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, kontroliuoti namų administratorius.

Jei problema nesprendžiama, vartotojas gali kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją.

Pagal Šilumos ūkio įstatymą ji nagrinėja ginčus, kylančius tarp vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, šilumos ūkio prižiūrėtojų, energijos kokybės reikalavimų.

Gyventojai, kurių interesai pažeidžiami kaimynams nešildant buto, dėl patirtos žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą.