Išduoda tik raidė

Įprastiniai eilės tvarka išduodami transporto priemonės registracijos numeriai kainuoja vos daugiau kaip 7 eurus už komplektą. Tai kaina už priekinę ir galinę numerio lentelę, neskaičiuojant automobilio registracijos ir kitų mokesčių.

Norint pasirinkti iš „Regitros“ sąrašo įsimintinesnę skaičių ar raidžių kombinaciją, jau reikia pakloti nuo 75 ir 150 eurų iki 250 ar net 500 eurų. Plačiausiai piniginę tenka praverti vardinių numerių savininkams, kuriems šis malonumas kainuoja 1,5 tūkst. eurų už komplektą.

Istorines transporto priemones pakanka parodyti TA specialistams kas penkerius metus.

Prie išskirtinių numerių galima priskirti ir dar vieną rūšį – istorinius. Tiesa, paprastai transporto priemonei jų gauti nepavyks, net jei tam skirtumėte keturženklę sumą. Pasak autoplius.lt specialistų, istorinio automobilio statusą pirmiausia lemia griežtų techninių ir kitų formalių reikalavimų atitikimas. Kas gi tie istoriniai automobiliai, kokie jų privalumai ir trūkumai, kokie pagrindiniai reikalavimai jiems taikomi?

Nuo 2014 m. liepos išduodami istoriniai automobilių numeriai buvo rudos spalvos. Dabar jų fonas tapo įprastas baltas, kaip ir daugumos transporto priemonių. Vienintelis būdas atpažinti, kad transporto priemonė paženklinta istoriniu numeriu, – H raidė skaičių kombinacijos priekyje, jei tai automobilis. Jei – motociklas, analogiška raidė rašoma skaičių sekos gale.

Nesiskiria: istoriniai automobilių numeriai, buvę rudos spalvos, dabar tapo balti, tad vienintelis būdas juos atpažinti – H raidė priekyje./ Evaldo Šemioto nuotr.

Cenzas – 30 metų

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą istorinė motorinė transporto priemonė – pagaminta prieš 30 metų ir anksčiau, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai penkiolika metų. Ji yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

Tiesa, teorija yra viena, o praktikoje istorinio statuso suteikimas painesnis. Pavyzdžiui, 1990 m. gamybos „Audi 80 B3“, arba liaudyje vadinama bulka. Šiam kadaise Lietuvoje itin populiariam vokiškam modeliui jau 33 metai. Jis nebegaminamas nuo 1996-ųjų, kai pasirodė paskutinieji „Audi 80 B4“. Atrodytų, jei šio automobilio savininkas įsipareigos jo nenaudoti kasdienėms reikmėms, istoriniai numeriai bus ranka pasiekiami. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į žodį „originalus“. Dėl šio apibrėžimo atsiranda daugybė reikalavimų, kuriuos turi atitikti motorinė transporto priemonė.

3 464 – tik tiek automobilių Lietuvoje turi istorinės transporto priemonės statusą.

Kad atitiktų originaliam keliamus reikalavimus, automobilis turi būti išlaikytos pirminės autentiškos būklės. Vadinasi, neturi būti jokių esminių motorinės transporto priemonės išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų. Laikančiosios konstrukcijos, kabinos, kėbulo, vidaus įrangos, variklio, transmisijos, apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai turi atitikti motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį.

Skirtumas: vardiniai numeriai Lietuvoje kainuoja 1,5 tūkst. eurų, o įsimintinesnei kombinacijai gali užtekti ir 75 eurų./ R. Medonio / BNS nuotr.

Lietuvoje – vos saujelė

Anot specialistų, ne visi reikalavimai tokie kategoriški. Tarkime, variklio ir jo įrangos keitimas į tos pačios ar kitos markės komponentus, atitinkančius motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį, degalų rūšį ir parametrus, yra leistini.

Leidžiama keisti ir ašių, greičių dėžės, atskirų vairo pavaros ir pakabos, stabdžių sistemos komponentus į tos pačios ar kitos markės komponentus, atitinkančius motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį. Tačiau laikančiosios konstrukcijos ir kėbulo pakeitimai, siekiant pritaikyti keičiamas dalis konkrečiai motorinei transporto priemonei, neleidžiami. Tai tik keletas pagrindinių reikalavimų, taikomų norint savo seną automobilį paversti istoriniu.

Istoriniai registracijos numeriai turi ir privalumų. Kai kurie jų gana ženklūs, palyginti su kitomis transporto priemonėmis. Vienas svarbiausių skirtumų – privalomoji techninė apžiūra. Įprastiems automobiliams ši procedūra privaloma kas dveji metai. Istorines transporto priemones pakanka parodyti TA specialistams kas penkerius metus.

Skiriasi ir pati techninės apžiūros procedūra. Automobilių apžiūra atliekama tik vizualiai. Nenaudojamas nei stabdžių stendas, nei važiuoklės „purtytuvas“. Automobilio išmetamųjų dalelių kiekis taip pat netikrinamas.

Istorinio automobilio statusas suteikia išskirtinumo, pabrėžia jo vertę ir atspindi tam tikrą istorinį laikotarpį. Iš šiuo metu Lietuvoje registruotų daugiau nei 1 mln. automobilių istorinės transporto priemonės statusą turi tik 3 464 vienetai. Tai atrodo itin aktualu ir vertinga kolekcininkams ir transporto priemonių entuziastams.

Kaina: transporto priemonės pripažinimas istorine kainuoja apie 100–150 eurų, tačiau jų restauracija – tūkstančius./ Evaldo Šemioto nuotr.

Riboto naudojimo

Istorinio statusas turi ir tam tikrų trūkumų. Pirmiausia, jų registracijos kaina yra gerokai didesnė. Transporto priemonės pripažinimas istorine kainuoja apie 100–150 eurų. Be to, ir pats numerių išdavimo procesas užtrunka ilgiau nei įprasta.

Visų pirma transporto priemonės savininkas turi užpildyti daugybę dokumentų ir kreiptis į istorinių transporto priemonių vertintojus, kad gautų vertinimo dokumentą. Tik tada galima kreiptis dėl registracijos. Procesas gali užtrukti iki mėnesio ar net ilgiau.

Dar vienas, kiek neįprastas trūkumas – apribojamas transporto priemonės naudojimas. Savininkas įsipareigoja istorine pripažintos transporto priemonės nenaudoti kasdienėms reikmėms. Tačiau, kaip teigia Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas, realiai to niekas nekontroliuoja.

Istorinėms transporto priemonėms privalomoji techninė apžiūra atliekama toli gražu ne visose techninės apžiūros stotyse ir tik pagal išankstinę rezervaciją. Tad, norint ją atlikti, gali tekti nukeliauti ne vieną dešimtį kilometrų. Visos stotys, kuriose galima atlikti istorinių automobilių atlikti techninę apžiūrą, nurodytos portale vta.lt.

Draudimas – prabanga

Atskira tema – gerokai didesnė nei įprastai kasko draudimo kaina. Kelių šimtų eurų tam tikrai neužteks.

Avarijos atveju istorinių automobilių dalis reikia pakeisti originaliomis. Jos dažnai yra ne tik brangios, bet tokių sunku ir rasti. Tai sugula į didelę remonto kainą, kuri ir lemia brangesnį draudimą. Žinovų nuomone, sudaužius istorinį automobilį, atgauti pinigus, kurie siektų realią jo vertę, sunkiai įmanoma misija.

Kiekviena sistema turi savo spragų. Ne išimtis ir ši. Dėl besikeičiančios tvarkos istoriniai numeriai supanašėjo su įprastais ir mažai ką pasako apie konkretų automobilį. Anksčiau numerių fonas buvo rudas, iškart išskirdamas transporto priemonę iš daugybės kitų. Skaičiai numeryje reikšdavo pagaminimo metus ir tokių modelių skaičių registre.

Anot R. Gabarto, dabar istorinio automobilio statusą be didesnių problemų gali gauti bet kokia formalius kriterijus atitinkanti seniena, realiai neturinti jokios išliekamosios vertės.

Taisyklės: teoriškai į istorinio statusą galėtų pretenduoti net ir Lietuvoje itin populiarus buvęs „Audi“ modelis, pramintas bulka./Elijaus Kniežausko nuotr. 

Eksponatai – unikalūs

Lietuvoje vyksta ne vienas istorinių automobilių renginys. Didžiausias jų – senovinių automobilių festivalis „Nesenstanti klasika 2023“ šiemet tradiciškai vyko Biržuose. Jame dalyvavo 121 senovinė transporto priemonė. Iš jų – septyni motociklai, 112 lengvieji automobiliai, vienas autobusas ir vienas sunkvežimis. Dalyviai atvyko iš septynių šalių: Estijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Sakartvelo ir Lietuvos. Automobiliai ir motociklai kovojo dėl devynių apdovanojimų. Seniausio automobilio prizas atiteko „Minerva BB Tourer“, pagamintam 1912 m. Šio 111 metų šedevro savininkas – Albinas Monstavičius. Rinkoje tokie seni ir profesionaliai restauruoti modeliai yra itin vertinami. Pavyzdžiui, neseniai panašus automobilis aukcione Jungtinėse Valstijose buvo parduotas daugiau kaip už 200 tūkst. JAV dolerių. Panašia suma gali būti vertinamas ir „Mercedes Benz 290 Cabrio D“ modelis, Biržuose išrinktas geriausiu senoviniu renginio automobiliu. Stanislovo Bartkevičiaus kruopščiai prižiūrėtam istoriniam automobiliui greit sukaks 90 metų. Dar vienas mersedesas – „Mercedes Benz 300 SC“, pagamintas 1959 m., buvo pripažintas geriausiu klasikiniu automobiliu, pagamintu po 1945 m. Na, ir kaipgi be gražiausiojo titulo. Šis vardas atiteko Sigito Zajarsko 1932 m. gamybos „Chrysler CP8 Convertible Coupe“. Didįjį renginio prizą („Grand Prix“) į Latviją išsivežė Janis Oskerka – „Fiat 519“, pagaminto 1924 m., savininkas.

Atvyko net iš Norvegijos

Renginio lygis buvo toks aukštas, kad net tarptautinei ekspertų komisijai kilo problemų vertinant automobilius ir atrenkant juos vienai ar kitai nominacijai.

Be jau pernai praktikuoto senovinių automobilių ir jų savininkų pristatymo ant podiumo, festivalio lankytojai galėjo apžiūrėti Karaliaus Mindaugo husarų bataliono technikos ir ginkluotės parodą, įsigyti katalogą su „Nesenstančios klasikos“ eksponatais.

Dalyvauti Biržuose ketino 107 istorinės transporto priemonės, tačiau atvažiavo 100 senovinių automobilių ir motociklų.

Praeitą mėnesį Lietuvoje įregistruota 160 tikrųjų elektromobilių (EV) – 116,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Šventiniame parade buvo 34 amerikietiški automobiliai, 30 sovietinių transporto priemonių ir 36, pagamintos Europos šalyse. Iš jų – septynios dviratės ir triratės transporto priemonės. Užfiksuotas rekordinis tarpukario automobilių skaičius – 21.

Senoviniai automobiliai ir motociklai į festivalį atriedėjo iš Norvegijos (1 dalyvis), Estijos (4), Latvijos (31) ir Lietuvos (64).

„Mūsų misija nesikeičia: norime supažindinti su įdomiausiais technikos evoliuciją iliustruojančiais klasikiniais automobiliais“, – teigė klubo „Klasika“ vadovas Egidijus Einoris.

Senutė: sovietinė GAZ-M20 „Pobeda“ šįkart prizo nepelnė. / T. Zakrio nuotr.

W.Bentley šedevras

Apdovanoti šešių nominacijų laureatai, tačiau pagrindinio trofėjaus – Didžiojo prizo – nutarta neskirti.

Geriausiu senoviniu automobiliu, pagamintu iki 1946 m, pripažintas 1931-ųjų „Bentley Speed 8“ (savininkas – Albinas Monstavičius).

„Bentley Speed 8“ – vienas rečiausių inžinerinės minties šedevrų ir automobilių sporto istorijos legendų, kokius tik įmanoma pamatyti Lietuvoje.

Į Didįjį prizą pretendavo „Bentley Speed 8“, „Horch 780“ ir „Horch 830 BL“.

Istorijos metraščiuose teigiama, kad sumanymas pagaminti geresnį ir greitesnį lenktyninį bolidą Walterį Bentley apsėdo po vieno vizito į Prancūzijoje dirbusią kompaniją, kurios automobiliais nutrūktgalvis britas prekiavo ir dalyvaudavo varžybose.

Pavartęs rankose vieną kėbulo detalių tąkart W.Bentley nusistebėjo, koks lengvas yra aliuminio lakštas ir svarstė apie šios medžiagos naudojimą varikliuose. Tad W.Bentley sumanė į aliuminio lydinį įmaišyti vario ir taip sukūrė naują produktą – lengvą, tvirtą ir patikimą detalę, leidusią kardinaliai pakeisti variklį.

Prisiminimai: čekiška „Jawa 350“ – jau irgi klasika. / T. Zakrio nuotr.

1930-ieji – šedevro „Bentley 8 Litre“ metai. Tai buvo galingi, išskirtinai greiti (konstruktoriai garantavo maksimalų beveik 170 km/val. greitį) ir labai komfortiški automobiliai, jų pagaminta tik 100.

Tarp laureatų – „Volga“

Šiemet festivalio seniausio automobilio prizą pelnė 1926-aisiais pagamintas „Morris Cowley“ (savininkas – Mindaugas Jokubauskas).

Geriausio klasikinio automobilio (nuo 1946 m.) titulas suteiktas 1954-ųjų „Jaguar XK 12“ (savininkas – Markas Mejerovas, Latvija).

Gražiausiu festivalio automobiliu išrinktas 1937-ųjų „Horch 830 BL“ (savininkas – Janis Oskerko, Latvija).

Geriausiu sovietiniu automobiliu pripažintas 1964 m. GAZ-22 „Volga“ (savininkas – Edgaras Cielavas, Latvija).

Geriausiai restauruota transporto priemone tapo 1934-ųjų „Horch 780“ (savininkas – Aleksandras Obymacha, Lietuva).

Į Didįjį prizą pretendavo „Bentley Speed 8“, „Horch 780“ ir „Horch 830 BL“. Įvertinusi visų trijų kandidatų lygiavertiškumą, tarptautinė ekspertų komisija nutarė pagrindinio „Nesenstančios klasikos“ trofėjaus neskirti.

Senovinių automobilių klubo „Klasika“ vadovas Egidijus Einoris tikisi, kad šiemet bus pasiektas dalyvių rekordas, o lankytojai galės išvysti unikalių modelių.

„Sunku pasakyti, kas tai lemia – per pandemiją sutaupytų pinigų investavimas į oldtimerius ar tiesiog sprendimas pagaliau išvažiuoti pasižmonėti, – bet turėsime tikrai labai daug automobilių, kurie čia pasirodys pirmą kartą“, – atviravo E.Einoris.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis (šiai asociacijai buvo deleguotos istorinės technikos vertinimo funkcijos), per pastaruosius metus istorinių statusą gavo 375 automobiliai.

Organizatorių nuotr.

„Kadaise patys buvome naujokai senovinių automobilių pasaulyje, todėl puikiai suprantu, kiek daug pačių įvairiausių klausimų kyla. Ir tikrai žinau, kiek daug atsakymų galima gauti tokiame renginyje, kaip „Nesenstanti klasika“, nes čia iš visų Baltijos šalių susirenka vieni geriausių šios srities ekspertų. Labai nuoširdžiai rekomenduoju pasinaudoti tokia proga, registruotis į parodą ir atvykti į Biržus“, – kvietė klubo „Klasika“ vadovas.

Šiųmetėje parodos programoje numatyti susitikimai su Estijos senovinių automobilių ekspertais, legendines „Rallye Monte-Carlo Historique“ lenktynes laimėjusiu ralio meistru Karoliu Raišiu, karinės technikos ekspozicija ir netgi Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas.

Būtent taip technikos istorija besidomintieji apibūdina kasmet nuo 2008-ųjų Biržuose rengiamą bene didžiausią rytinėje Baltijos pakrantėje organizuojamą senovinių automobilių suvažiavimą „Nesenstanti Klasika“.

Čia įsikūręs senovinės technikos klubas „Klasika“ sugebėjo taip sėkmingai užpildyti tokio pobūdžio renginių nišą, kad jei pirmaisiais metais tradiciškai pirmąjį rugpjūčio savaitgalį vykstantį forumą atriedėdavo svečiai iš Širvintų, Pasvalio, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Pasvalio ar Klaipėdos, tai dabar atvyksta delegacijos ne tik iš mūsų šalies, bet ir Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos.

Šįkart susirinks daugiau nei 130 ratuotų įdomybių, nuo 1931-aisiais pagaminto kabrioleto „Chrysler CD8“ iki 1913-aisiais sukonstruoto garo traktoriaus „Case“.

„Nesenstanti Klasika“ tapo savotiškomis daugybės vadinamųjų oldtimerių savininkų, restauratorių bei kolekcininkų Kalėdomis. Dar nebuvo renginio, kad susirinkę šios srities aukščiausios prabos profesionalai nepraturtintų vienas kito naudingais dalykiniais patarimais ar smagiomis kelionių istorijomis.

Žinoma, tiek patiems suvažiavimo dalyviams, tiek besidomintiems senovine technika svarbiausia yra tai, ką bus galima išvysti Sodeliškių dvaro sodyboje įkurto muziejaus prieigose, vėliau vyksiančio parado į Biržus ir parodos šio aeroklubo erdvėje metu.

Šįkart susirinks daugiau nei 130 ratuotų įdomybių, nuo 1931-aisiais pagaminto kabrioleto „Chrysler CD8“ iki 1913-aisiais sukonstruoto garo traktoriaus „Case“. Nuo 1933-ųjų „Renault YN2“ iki 1954-ųjų „Plymouth Savoy“. Renginyje bus tik vyresni nei 45 metai (t. y. pagaminti iki 1976-ųjų) automobiliai.

Neginčijamą istorinę vertę turinčių automobilių suvažiavimo architektai visus dalyvius sugrupavo į „senovinius“, „europietiškus“, „amerikietiškus“ ir „rusiškus“. Taip pat nutarta suformuoti atskirą „Mercedes-Benz“ bei specialios paskirties mašinų ir sunkvežimių grupę, kad smalsuoliams būtų lengviau palyginti kokiu metu, kokių šalių konstruktoriai, kokius technikos evoliucijos kelius rinkosi, kas diktavo inžinerines madas, kokie sprendimai išliko iki šių dienų, o kas dabar kelia šypseną.

Be to, šiųmetiniame suvažiavime bus įspūdingas būrys 5-7 dešimtmečio galingų ir didžiulių amerikietiškų automobilių. Jiems nenusileis ir europietiški, bet šiek tiek silpnesnių „raumenų“ klasikiniai eksponatai.

Bus į ką paganyti akis besidomintiems sovietine technika – renginyje bus visų laidų „moskvičiai“, „žiguliai“ ir „volgos“. Paradoksalu, tačiau beveik visi jie kur kas geresnės būklės nei kadaise nuriedėjo nuo konvejerio. Bene egzotiškiausi šios kategorijos eksponatai – vienetinis automobilis „Leningrad“ (Biržuose bus jo debiutas) ir vienas iš vos keleto iki mūsų dienų išlikusio krano „GAZ 51“ sunkvežimio bazėje pasirodymas.

Kaip ir ankstesniais metais visus eksponatus atidžiai apžiūrės ir vertins tarptautinė istorinės technikos ekspertų komisija, kurios verdiktas lems, kam atiteks festivalio „Didysis prizas“ ir kas laimės atskirų nominacijų trofėjus.

Istorinės technikos paradas iš Sodeliškių į Biržus pajudės rugpjūčio1-ąją dieną 15.30 val., o paroda Biržų aeroklube vyks iki 18 val.

Ir tai –  tiesa, nes jau nuo 2008 metų Senovinės technikos klubo „Klasika“ rengiamos istorinių automobilių parodos tapo prestižiniu renginiu Baltijos šalyse. Kaip rašoma žiniasklaidoje, ilgametes tradicijas turinčių festivalių, kurie sėkmingai tęsia savo veiklą ne vienerius metus, Lietuvoje yra tik keletas.

„Nesenstanti klasika“ yra vienas iš jų, nes kiekvienais metais renginyje užsiregistruoja ne tik gausesnis būrys dalyvių, bet ir atvyksta vis didesnis žiūrovų skaičius. Jau dešimti metai, kartu su Biržų miesto šventėmis rengiami istorinės technikos pasirodymai tapo tradicine, bent kiek senovine technika besidominčių žmonių susibūrimo vieta, kur galima išvysti seniausius, įdomiausius, rečiausius Lietuvos ir kaimyninių šalių istorinius automobilius, sutikti žinomiausius senovinės technikos restauratorius, kolekcininkus bei ekspertus.

Kaip jau įprasta nuo seno, senovinių automobilių paroda „Nesenstanti Klasika“ vyksta pirmąjį rugpjūčio savaitgalį. Ne išimtis ir šiųmetinis senovinių automobilių suvažiavimas, kuris įvyks rugpjūčio 4 d. nuo 16 iki 19 val., aikštėje prie Evangelikų reformatų bažnyčios (Reformatų g. 5).

Į Biržus suplūs išpuoselėti senoviniai gražuoliai net iš aštuonių valstybių: Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos ir Lietuvos. Pasak organizatorių, ši paroda ypatinga ne tik tuo, kad joje bus galima pamatyti apie pusantro šimto senovinių automobilių, pagamintų 1920-1974 metais, bet ir tuo, kad Senovinės technikos klubas „Klasika“ šiuo renginiu minės savo veiklos dešimtmetį. Kartu su klubo gimtadienio švente vyks dalyvių ir rėmėjų pristatymas, populiarios muzikos koncertas bei renginio vaizdo transliacija.

Nors, šis senovinės technikos suvažiavimas oficialiai įvardinamas kaip senovinių automobilių renginys, bet beveik visada yra pritaikomos išimtys vienam ar kitam motociklui, įdomesniam sunkvežimiui, senesniam traktoriui ar šiaip besisukančiam retam istorijos eksponatui. Juk kuo daugiau įvairovės – tuo smagiau ir įdomiau žiūrovui.

Tiesą pasakius, šios senovinės technikos klubo „Klasika“ rengiamos šventės seniau buvo vadinamos įvairiai: ir „Biržai Retro“, ir tiesiog „Biržai“, kol nuo 2014 metų buvo pervardintos į „Nesenstančią Klasiką“. Palikę emocijas nuošalyje, Jūsų dėmesiui pateikiame tik „sausą“ renginių statistiką.

2008 m. rugpjūčio 16 d. – „Biržai 2008“

Pirmoji oficiali senovinių automobilių paroda Biržuose. Dalyvavo 12 automobilių iš Rokiškio, Pasvalio, Kauno ir Biržų. Ši paroda paskatino įkurti klubą ir yra laikoma Senovinės technikos klubo „Klasika” gimtadieniu.

2009 m. rugpjūčio 8 d. – „Biržai 2009“

Parodoje dalyvavo 38 transporto priemonės. Seniausiu automobiliu “Ford-T”, kuris pagamintas 1926-ais metais, atvyko pasvalietis Sigitas Zajarskas. Dalyviai atvyko iš Širvintų, Pasvalio, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Klaipėdos ir Bauskės (Latvija).

2010 m. rugpjūčio 7 d. – „Biržai 2010“

Parodoje dalyvavo 53 istorinės transporto priemonės. Iš jų: 11 motociklų, 2 traktoriai, 5 sunkvežimiai ir 35 lengvieji automobiliai.

Seniausia parodoje dalyvavusi transporto priemonė – Daliaus Linkevičiaus 1941 m. gaisrinis automobilis Mercedes Benz. Gražiausia transporto priemone buvo išrinktas 1965 m. automobilis Mercedes Benz W111, savininkas Ričardas Rajunčius. Gražiausiai ir originaliausiai renginyje buvo pasirėdžiusi vilniečių Grigoraičių šeima, atvykusi 1943 m. gamybos visureigiu Jeep Willy. Specialų prizą pelnė Sigitas Truncė, savuoju Moskvich-408 iki Biržų įveikęs 280 km. Paguodos prizas buvo įteiktas Romui Bartkevičiui, vairavusiam 1970 m. motorolerį TURIST T-200.

Pagrindinį parodos prizą laimėjo Roberto Tamulevičiaus Moskvich-401, pagamintas 1954 m.

2011 m. liepos 9 d. – „Su Klasika – į Kernavę!”

Šį vienintelį kartą tradicinis klubo „Klasika“ renginys buvo surengtas ne Biržuose, bet Kernavėje. Parodoje dalyvavo 71 istorinė transporto priemonė. Iš jų: 20 motociklų, 3 sunkvežimiai ir 48 lengvieji automobiliai. Dalyviai į šventę atvyko ne tik iš Lietuvos. Kolegos latviai iš „Old car club“ šiame renginyje dalyvavo su 12 senovinių automobilių ir motociklų.

2012 m. rugpjūčio 4 d. – „Biržai 2012“

Parodoje dalyvavo 35 senovinės transporto priemonės. Iš jų: 28 lengvieji automobiliai, 4 motociklai, 1 traktorius ir 2 sunkvežimiai. Renginyje dalyvavo ir viena ne transporto priemonė – 1921 metais pagaminta garo mašina “Port Huron”.

Seniausia transporto priemonė – latvio Alfredo Zamockio motociklas “Douglas EW 350” pagamintas 1927 metais. Gražiausias automobilis – Klemento Sakalausko 1931 m. “Nash 660”. Įdomiausias automobilis – Leono Lukoševičiaus “Nissan Spartan”, pagamintas 1985 m.

2013 m. rugpjūčio 3 d. – „Biržai Retro 2013“

Parade-parodoje dalyvavo 70 istorinės technikos eksponatų. Iš jų: 58 automobiliai, 7 motociklai, 1 sunkvežimis, 2 traktoriai ir 2 garo mašinos. Devyniolika dalyvavusių eksponatų buvo pagaminti tarpukariu.

Seniausiu parodoje dalyvavusiu motociklu Douglas EW 350, pagamintu 1926 m. atvyko Dainius Petrulis. Seniausio automobilio vardą pelnė Alfreds Zamockis vairavęs 1923 m. Oldsmobile 30A. Įdomiausiu automobiliu buvo pripažintas Gintauto Miškinio Packard 333 Limousine, pagamintas 1925 m., o Jurio Gagainio ekipažas atvykęs 1943 m. automobiliu Willys MB išrinktas stilingiausiu ekipažu, atitinkančiu automobilio laikmetį. Iš Vilkaviškio atvažiavę Algirdas Bušauskas (VW Kaefer, 1970) ir Gintaras Maksimavičius (Moskvich 408, 1966) pelnė iš toliausiai atvykusių svečių apdovanojimus

2014 m. rugpjūčio 2 d. – „Nesenstanti Klasika 2014“

Šios parodos lankytojai galėjo išvysti 63 senovines transporto priemones: 4 motociklus ir 59 automobilius. Į renginį atvyko dvidešimt du automobiliai iš Latvijos, vienas iš Baltarusijos ir keturiasdešimt istorinių transporto priemonių iš Lietuvos. Aštuoniolika parodoje dalyvavusių automobilių buvo pagaminti tarpukariu.

Seniausiu automobiliu į parodą Biržuose atvyko Sigitas Zajarskas, vairavęs Ford T, pagamintą 1926 metais. Geriausiai restauruota istorine transporto priemone pripažintas Jono Rusecko 1939 m. gamybos kabrioletas Opel Admiral. Įdomiausio automobilio pažymėjimas atiteko 1955 m. pagamintam BMW 501 ir jo savininkui Alfredui Zigmantui. Na o Vida ir Gitautas Žičkai, atvykę kabrioletu Mercedes Benz, pagamintu 1937m. pelnė ekipažo, labiausiai atitinkančio automobilio laikmetį, apdovanojimą.

2015 m. rugpjūčio 1 d. – „Nesenstanti Klasika 2015“

Renginyje dalyvavo 73 senovinės transporto priemonės: 4 motociklai ir 69 automobiliai. Penkiolika atvykusių automobilių buvo pagaminti tarpukariu.

Seniausia transporto priemonė – Alfredo Zamockio motociklas Premier, pagamintas 1910-ais metais.

Seniausias automobilis –  Ford T, pagamintas 1926 m., savininkas – Sigitas Zajarskas. Daliaus Linkevičiaus Cadillac 62, pagamintas 1942-ais metais, buvo išrinktas gražiausiu parodos automobiliu. Geriausiai restauruoto automobilio vardą pelnė Alfredo Zigmanto 1946 m. gaisrinis automobilis Volvo LV 127. Didžiausio parodos lankytojų dėmesio sulaukė Romualdo Basijoko automobilis DKW F5 700, pagamintas 1936 m. Įdomiausiu parodos automobiliu buvo išrinktas Mindaugo Kaziūno 1959 m. MGA. Dalyviai į parodą atvyko iš Baltarusijos, Latvijos, Rusijos ir Lietuvos

2016 m. rugpjūčio 6 d. – „Nesenstanti Klasika 2016“

Senovinės technikos parodoje dalyvavo 87 transporto priemonės. Iš jų: 6 motociklai, 3 traktoriai, 1 autobusas, 2 sunkvežimiai ir 75 lengvieji automobiliai. Dalyviai į šventę atvyko iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos.

Seniausiu automobiliu –  Nash 681-7 Touring, pagamintu 1922 m. į renginį atvyko Gintautas Miškinis (Lietuva). Geriausiu senoviniu  automobiliu (iki 1946 m.) buvo išrinktas Buick 116 mod. 29-2, pagamintas 1929 m., savininkas – Gunars Dortans (Latvija). Geriausio  klasikinio automobilio (nuo 1946) vardą pelnė Cadillac De Ville Hardtop Coupe, pagamintas 1959 m.,savininkas – Arno Anier (Estija). Geriausiu sovietiniu automobiliu buvo pripažintas retas Rein Lume (Estija) Moskvich 430, pagamintas 1958 m. Gražiausiu automobiliu buvo išrinktas Aero 30 Sport, pagamintas 1937 m., savininkas – Raivo Hannus (Estija). Geriausiai restauruoto automobilio vardą pelnė Gaz 21, pagamintas 1962 m., savininkas – Edgars Cielavs (Latvija).

Senovinių automobilių suvažiavime „Nesenstanti Klasika 2016“ triumfavo iš Latvijos atvykęs Horch 853, pagamintas 1937 m. Šis automobilis ir jo savininkas Janis Oskerko laimėjo pagrindinį (Grand Prix) renginio prizą.

2017 m. rugpjūčio 5 d. – „Nesenstanti Klasika 2017“

Senovinių automobilių suvažiavime dalyvavo 119 senovinių transporto priemonių. Tame skaičiuje 112 automobilių, 3 motociklai ir 4 sunkvežimiai. JAV pagamintų automobilių skaičius – 45 vnt., Sovietų Sąjungoje – 36 vnt. Likę 38 senovinės technikos eksponatai buvo pagaminti Švedijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Italijoje. Tarpukaryje (iki 1946 m.) pagamintų transporto priemonių skaičius – 20 vnt.

Į renginį atvažiavo dalyviai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Seniausias parodos automobilis – Nash 681-7 Touring, pagamintas 1922 m., savininkas – Gintautas Miškinis (Lietuva). Geriausiu senoviniu automobiliu (iki 1946 m.) pripažintas Opel Admiral, pagamintas 1939 m., savininkas – Jonas Ruseckas (Lietuva). Geriausio klasikinio automobilio (nuo 1946 m.) vardą pelnė Buick Super 8 Model 51, pagamintas 1947 m., savininkas – Raivo Hannus (Estija). Gražiausiu parodos automobiliu išrinktas Mercedes Benz, pagamintas 1935 m., savininkas – Stanislovas Bartkevičius (Lietuva). Geriausios restauracijos laimėtojas – Buick 40, pagamintas 1930 m., savininkas – Aldis Auninš (Latvija). Geriausiu sovietiniu automobiliu buvo pripažintas GAZ M 20 Pobeda, pagamintas 1950 m., savininkas – Guntis Tigeris (Latvija). Mažiausių ratų apdovanojimo laimėtojas – SMZ (automobilis neįgaliesiems), pagamintas 1964 m., savininkas – Virginijus Duderis (Lietuva).

Didįjį parodos prizą – Grand Prix pelnė Buick 40, pagamintas 1930 m., savininkas Aldis Auninš (Latvija).