Didžiausias automatinių degalinių tinklas „Neste Oil“ į plėtrą investavo beveik 0,8 mln. eurų – rugsėjį vairuotojams strategiškai svarbiose Vilniaus vietose atidarytos dvi naujos degalinės. Jos pritaikytos ne tik lengvajam, bet ir sunkiajam transportui.

Viena degalinė įrengta judrioje Žirnių g., prie Vilniaus pietinio apvažiavimo, netoli IKEA ir naujo prekybos centro „Nordika“. Šiuo apvažiavimu naudojasi ir ateityje naudosis vis daugiau vilniečių ir miesto svečių. Vilniaus savivaldybės duomenimis, aktyviuoju paros metu Žirnių g. pravažiuoja apie 19 tūkst. transporto priemonių. Kita degalinė įrengta Trakų Vokėje – J. Tiškevičiaus g., prie išvažiavimo iš Vilniaus poilsiautojų pamėgtų Trakų ir Druskininkų kryptimi.

„Naujos „Neste Oil“ degalinės pritaikytos tiek lengvajam, tiek sunkiajam transportui. Degalinėje, esančioje Žirnių g., įrengta atskira salelė sunkiajam transportui, o Trakų Vokės degalinėje – jam skirti specialūs greitieji pistoletai. Šiose degalinėse prekiaujama 95 oktaninio skaičiaus benzinu „Neste Futura“, dyzelinu „Neste Futura“ ir „Neste Pro Diesel“, – sako Audrius Miežys, „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas.

Pasak A. Miežio, atidarius dvi naujas „Neste Oil“ degalines, jų skaičius Vilniuje pasiekė 24. Investuoti į plėtrą ir atidaryti naujas degalines judriose sostinės gatvėse bendrovė nusprendė atsižvelgusi į savo klientų poreikius.

Sparčiausiai „Neste Oil“ plėtrą vykdė 1999 m., kai buvo atidaryta ir pirmoji automatinė degalinė – iš viso tais metais Lietuvoje pradėjo veikti net 13 naujų automatinių degalinių, palaipsniui visos įprastos „Neste“ degalinės buvo rekonstruotos į automatines. Tinklo plėtra yra toliau vykdoma nuosekliai – kasmet „Neste Oil“ atidaro po kelias degalines.

Vienas iš trijų didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje „Neste Oil“ nuo šiol nebepirks kuro iš naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“.
Suomijos kompanija nusprendė benziną ir dyzeliną tiekti tiesiai iš Suomijos. Naftos produktų prekybos įmonių asociacija sako, kad taip didinama konkurencija ne tik kainos, bet ir kokybės srityje.

Bendrovė „Neste“ veiklos Lietuvoje pradžioje kurą į degalines veždavo benzonvežiais tiesiai iš Suomijos. Plečiantis tinklui, ėmė pirkti iš gamyklos Mažeikiuose. Tačiau nuo šiol „Neste“ nutraukia bendradarbiavimą su „Orlen Lietuva“ ir visą kurą į degalines pristatys iš savo gamyklų Suomijoje.

Anot bendrovės atstovų, tai daroma siekiant būti nepriklausomiems nuo trečiųjų šalių ir patiems kontroliuoti tiekimą, logistiką ir pardavimą. Bendrovė orientuojasi į Europos Sąjungos direktyvas, kad kuo didesnė dalis degaluose sudarytų kuras, pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių, o ne iš naftos. Taip siekiama mažinti šiltnamio efektą ir aplinkos taršą.

Ekonomistai sako, kad šalies biudžetui toks pasikeitimas įtakos neturės, nes mokesčius už degalus sumoka vartotojai juo pildamiesi degalinėse, o ne įmonės, todėl nėra svarbu, iš kur kuras atkeliauja į šalį.

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos vairuotojai į automobilių bakus pylėsi daugiau degalų. Vieno užsukimo į „Neste Oil“ degalinę metu vairuotojai vidutiniškai įsipildavo penktadaliu daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Atitinkamai 20 proc. išaugo „Neste Oil“ degalų pardavimai, o dyzelino – net 23 proc.

Augo klientų skaičius

„Nuo metų pradžios pastebime tendenciją, kad vairuotojai pilasi daugiau degalų – tokius įpročių pokyčius daugiausiai lėmė 20 proc., lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, mažėjusios degalų kainos. Aukšta degalų kokybė ir sėkmingai pristatytos naujovės taip pat turėjo įtakos tam, kad net 26 proc. augo ir privačių klientų skaičius“, – sako Audrius Miežys, „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas.

Praėjusių metų pabaigoje „Neste Oil“ šalies vairuotojams pristatė naujos kartos dyzeliną „Neste Pro Diesel“. Nuo pristatymo Lietuvoje jo pardavimai nuosekliai augo ir 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 10 proc. viso dyzelino, kurį privatūs klientai įsigijo „Neste Oil“ degalinėse.

Pasak A. Miežio, Lietuvos vairuotojai – vieni pirmųjų pasaulyje, turintys galimybę įvertinti naujos kartos dyzelino privalumus. „Ne mažiau 15 proc. „Neste Pro Diesel“ sudaro iš atsinaujinančių išteklių pagaminti degalai NEXBTL. Tai pirmasis ir kol kas vienintelis pasaulyje dyzelinas, gaminamas iš biomasės, tinkantis visiems dyzeliniams automobiliams. Unikali gamybos technologija lemia mažesnes degalų sąnaudas, didesnę automobilio galią ir mažesnį teršalų kiekį“, – teigia jis.

Dažnai atsiskaito kortelėmis

Pirmojo šių metų ketvirčio tendencijos taip pat rodo, kad pirkdami daugiau degalų vairuotojai ir toliau linkę už juos atsiskaityti banko kortelėmis. Jei 2013 m. 41 proc. privačių klientų už degalus mokėjo kortele, tai 2014 m. tokių buvo 43 proc., o 2015 m. – jau 45 proc. Vieno atsiskaitymo kortele metu pirmąjį šių metų ketvirtį privatūs klientai vidutiniškai išleisdavo 25 eurus.

A. Miežio nuomone, didesnis aktyvumas atsiskaitant kortelėmis siejamas su bendromis atsiskaitymų tendencijomis šalyje, taip pat augančiu pasitikėjimu automatinėmis degalinėmis, patogumu – klientui nuo banko kortelės nuskaitoma būtent tokia suma iš karto po degalų pylimo, už kurią buvo įsipilta degalų.

Atsiskaitymų kortelėmis lyderis yra Vilnius – čia daugiau nei 55 proc. klientų atsiskaito banko mokėjimo kortelėmis. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje kortelėmis atsiskaito 40–45 proc. vairuotojų, o kituose miestuose 30–35 proc.

„Klaipėdos nafta“ ir „Neste Lietuva“, atstovaujanti Suomijos korporacijai „Neste Oil“, pasirašė sutartį, kuria užtikrinama šviesiųjų naftos produktų krova per naftos terminalą Klaipėdos uoste dar dvejus metus.

2015 m. pradžioje pratęstas bendradarbiavimas su UAB „Neste Lietuva“ dėl benzino ir dyzelino krovos per bendrovės naftos terminalą iki 2016 m. pabaigos.   

„Tai, jog bendrovės klientai yra linkę su AB „Klaipėdos nafta“ sudaryti ilgalaikes paslaugų sutartis, mums yra puikus indikatorius, jog mūsų bendrovės teikiamos paslaugos ir jų kokybė atitinka rinkos poreikius. Nors esamų pajėgumų pakanka, visada esame pasirengę svarstyti investicijas ir plėtros galimybes, jei klientų poreikiai ilgainiui augtų“, - sako Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Pasak jo, ilgalaikių sutarčių reikšmė diversifikuojant užsakymų portfelį labai svarbi, ir leidžia bendrovei planuoti gautinas pajamas ilguoju laikotarpiu.

Automatinių degalinių tinklą valdanti UAB „Neste Lietuva“ per AB „Klaipėdos nafta“ talpyklas kas mėnesį perkrauna vidutiniškai 5.000 tonų šviesiųjų naftos produktų.

Lietuvoje, kaip kitose šalyse, kur nacionalinė valiuta pakeista į eurą, pirmosiomis euro įvedimo savaitėmis gyventojai stengsis degalinėse išleisti likusius litų banknotus, automatinėse degalinėse pirkėjų sausį išaugs apie 20 proc., prognozuoja „Neste Lietuva“.

„Pirmosiomis savaitėmis po euro įvedimo vairuotojai ne tik daugiau perka degalų už nacionalinę valiutą, bet ir pilasi gerokai didesnius kiekius benzino, dyzelino. Numatome, kad ir lietuviai aktyviai naudosis litų keitimo į degalus galimybe, vairuotojų srautas ir pardavimai irgi padidės apie penktadalį, lyginant su ankstesniu mėnesiu“, – teigė bendrovės „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Audrius Miežys.

Pasak jo, litų keitimas į degalus populiarus todėl, kad žmonėms, turintiems keliasdešimt litų kupiūrų, patogiau jas panaudoti automatinėje degalinėje, nei stovėti ilgoje eilėje banke, kol galės išsikeisti į eurus.

Po euro įvedimo nacionaline valiuta atsiskaitoma dvigubai dažniau, nei euru, tačiau banga nuslūgsta apie 10 dieną. Pirmąją savaitę gyventojai automatinėse degalinėse taip pat bando atsikratyti įplyšusių, nutrintų ar kitaip apgadintų, įtartinų banknotų – padaugėja atmestų ir pakartotinų apmokėjimų.

Laukiant neįprastai didesnio klientų antplūdžio, dažniau bus papildomi degalinių rezervuarai bei kelis kartus per dieną tuštinamos automatuose prisikaupiančių litų talpyklos. Visos 62 „Neste Oil“ degalinės jau parengtos priimti abi valiutas – įrengtuose mokėjimo automatuose pereinamuoju 15 dienų laikotarpiu bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, tiek mokant grynaisiais, tiek kortele, o nuo sausio 16 d. – tik euro banknotais arba kortele.

„Degalines atsiskaitymui eurais pradėjome rengti dar vasaros pradžioje. Vienos degalinės pritaikymas priimti ir litus, ir eurus kainavo apie 10 tūkst. litų, iš viso į programinės įrangos keitimą, sistemų adaptavimą investavome daugiau nei 1 mln. litų. Sausio mėnesį dėl dviejų valiutų ir padidėjusios paklausos degalinėse daugiau kainuos ir grynųjų pinigų inkasavimo paslaugos. Tikimasi, kad padidėjęs klientų srautas ir pardavimai leis iš dalies padengti dėl euro įvedimo investuotas lėšas, papildomos investicijos degalų kainai įtakos neturės“, – sakė A.Miežys.