Ieškovai kaltina „Daily Mail“ leidėją mokant privatiems detektyvams už neteisėtą pasiklausymą namuose ir automobiliuose bei telefoninių pokalbių įrašinėjimą. Tarp ieškovų taip pat yra E. Johno sutuoktinis Davidas Furnishas (Deividas Fernišas), aktorės Liz Hurley (Liz Herli) bei Sadie Frost (Seidi Frost).

Princas Harry pareiškė, kad leidėjas nusitaikė į jį ir jam artimus žmones. Pasak princo, buvo įsilaužta į jo balso paštą, klausomasi jo laidinio telefono, renkama informacija apie jo sąskaitas už telefoną ir tuometinės jo merginos Chelsy Davy (Čelsi Deivi) skrydžius.

Leidėjas „Associated Newspapers Ltd.“ prašė teisėjo atmesti šią bylą.

Kovo mėnesį vykusiuose posėdžiuose leidėjo advokatai teigė, kad ieškiniai, pareikšti dar 1993 metais, buvo pateikti per vėlai. Jie taip pat nurodė, kad ieškovai remiasi konfidencialiais įrodymais, kuriuos laikraščiai 2012-aisiais perdavė viešam tyrimui dėl bulvarinių leidinių padarytų pažeidimų.

Teisėjas Matthew Nicklinas (Metjus Niklinas) nusprendė, kad ieškovai negali remtis dokumentais, perduotais 2012 metų teisėjo Briano Levesono (Brajeno Levesono) tyrimui. Tačiau jis pažymėjo, kad byla gali būti nagrinėjama toliau, nes yra reali tikimybė, kad ieškinys bus patenkintas.

Kiti ieškovai – kovotoja su rasizmu Doreen Lawrence (Dorin Lorens) ir buvęs politikas Simonas Hughesas (Simonas Hjuzas).

Tai vienas iš kelių ieškinių, kuriuos Harry pateikė JK, siekdamas pažaboti šalies bulvarinę spaudą.

Birželio mėnesį jis tapo pirmuoju JK karališkosios šeimos aukšto rango nariu, liudijusiu teisme per daugiau nei šimtmetį, kai davė parodymus telefoninių įsilaužimų byloje prieš „Daily Mirror“ leidėjus.

Haris kartu su aktoriumi Hugh Grantu (Hju Grantu) taip pat padavė į teismą laikraščio „The Sun“ leidėją. Šią bylą teisme planuojama nagrinėti kitų metų pradžioje.

Skaičiai šokiruoja

Registrų centro duomenimis, per daugiau kaip pusantrų metų (nuo 2021-ųjų sausio iki 2022-ųjų rugpjūčio) D. Rodalevičienė ne darbo metu prie minėtos elektroninės sistemos jungėsi daugiau kaip 170 kartų. O savaitgaliais – dar beveik 70 kartų. Kol kažkas iš penkių jos kolegių, turinčių šioje byloje nukentėjusiųjų statusą, apsižiūrėjo, kad kažkas iš pašalies domisi jų vizitais pas tokius specialistus, kaip ginekologai, ir kreipėsi dėl to į savo vadovybę.

Ši, savo ruožtu, pradėjo tarnybinį patikrinimą, o jį baigus, pernai rugsėjį buvo kreiptasi į teisėsaugą dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo. Tačiau teisėsauga įžvelgė šioje situacijoje daugiau ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo.

Pernykštį rugsėjį buvo sustabdytas ir D. Rodalevičienės leidimas be jokių apribojimų jungtis prie e. sveikatos portalo.

Pasiteiravus prieš teismo posėdį vienos nukentėjusiosios, ar teisiamoji dar tebedirba jų tarnyboje, pašnekovė atsakė, kad jau nebe. Tačiau prisipažino, kad nežinanti, ar ji neperkelta į kokią nors kitą tarnybą.

Diana Rodalevičienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gina dvi garsenybės

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja, D. Rodalevičienė teigė, kad neatsimena, jog būtų tikrinusi kolegių siuntimus pas gydytojus bei peržiūrinėjusi specialistų atsakymus. Ir tokių duomenų nerinko bei nekaupė.

Tačiau įtariamoji neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu buvo linkusi akcentuoti, kad turėjo teisę tikrinti tokius šauktinių bei profesinės tarnybos karių duomenis. Be to, ji teigė esą nebuvo oficialiai apmokyta dirbti su e. sveikatos sistema.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, D. Rodalevičienė, nepripažįstanti jai inkriminuojamo nusikaltimo, net pakeitė advokatą, nes pirmasis jos gynėjas bandė ją įkalbinėti pripažinti kaltę, kad būtų galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Antruoju D. Rodalevičienės advokatu tapo Olegas Šibkovas, ginantis ir buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių, kaltinamą seksualiniais nusikaltimais prieš keturis nepilnamečius, dalis kurių tuo metu dar buvo mažamečiai. Dėl didelio šio advokato užimtumo neįvyko prieš pustrečio mėnesio planuotas pirmasis D. Rodalevičienės bylos posėdis.

Tiesa, atvykus į šiandieninį savo bylos posėdį, D. Rodalevičienė sėdėjo tarp dviejų advokatų. Antrasis buvo Saulius Pikturna, prieš septynerius metus pats buvęs padidinto žiniasklaidos susidomėjimo objektu – po to, kai Krašto apsaugos ministerija atšaukė jį iš Lietuvos gynybos atašė Rusijos Federacijoje pareigų, paaiškėjus, kad jis vedė šios šalies pilietę ir bandė tai nuslėpti.

Nukentėjusios nekalbios

Pagal pareikštą kaltinimą – be asmens sutikimo, pasinaudojus savo tarnybine padėtimi, rinkus viešai neskelbiamus duomenis apie privatų jo gyvenimą, D. Rodalevičienei gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba net laisvės atėmimas iki trejų metų. Pagal griežčiausią bausmę, numatytą už šį nusikaltimą, jis priskiriamas nesunkiems.

Šioje byloje liudytojais pripažinti ir nukentėjusiųjų, kurių dauguma – taip pat karo gydytojo padėjėjos ir jaunesnio amžiaus, negu kaltinamoji, kolegos vyrai. Nė viena iš nukentėjusiųjų prieš perduodant bylą teismui nebuvo pareiškusi aukštąjį išsilavinimą turinčiai 36-erių D. Rodalevičienei jokio ieškinio dėl joms padarytos turtinės ar neturtinės žalos.

Pabandžius prieš teismo posėdį pasiteirauti nukentėjusiųjų, ar jos visgi ieškinius buvusiai kolegei reikš, atsakyta tyla. Galiausiai viena iš jų pareiškė, kad visa tai paaiškės teismo posėdžio metu. Tačiau šiam dar neprasidėjus, žiniasklaida buvo iš jo išprašyta.

Niekas nenorėjo viešumo

Tai, kad namų darbus atlikusios ir nukentėjusiosios, kurių oficialiai niekas neatstovauja, ir teisiamoji, jautėsi jau prieš posėdžio pradžią.

D. Rodalevičienė, pasirodžiusi prie teismo posėdžių salės anksčiau už nukentėjusiąsias, dar bandė derėtis su žiniasklaida, kad ši jos nefotografuotų ir nefilmuotų. O jos nurodytos aplinkybės, dėl kurių esą žiniasklaida turėtų atsižvelgti į jos prašymą, priminė jau ne kartą girdėtas spekuliacijas, kuriomis linkę manipuliuoti ir kai kurie Kauno gaujų atstovai.

Nepavykus sugraudinti žiniasklaidos, D. Rodalevičienė skubiai paliko teismo pastatą, į kurį sugrįžo jau su vienu savo advokatu. Ir netrukus ėmė dengti dalį veido skarele.

Diana Rodalevičienė ir Saulius Pikturna/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Į akis krito ir tai, kad teisiamoji net nepažvelgė nukentėjusiųjų pusėn, nors šios ją varstė piktais žvilgsniais.

Deja, šios nebylios dvikovos tęsinio žiniasklaida jau nebematė, nes, vos prasidėjus teismo posėdžiui, prokurorė pasiūlė, kad jis būtų neviešas, todėl, kad neišvengiamai bus garsinami nukentėjusiųjų sveikatos duomenys.

Šiam prokurorės pasiūlymui pritarė ir D. Rodalevičienės advokatas O. Šibkovas, pareiškęs, kad ir jis buvo parengęs teismui tokį patį prašymą. Pritarė prokurorės nuomonei ir teisiamoji bei nukentėjusiosios.

Išklausiusi visas nuomones, bylą nagrinėjanti teisėja Sigita Meškauskienė pareiškė, kad siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų procesines teises, šis teismo procesas bus neviešas.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, nepripažino savo kaltės D. Rodalevičienė ir teisme, o nukentėjusiosios atsisakė savo teisės pareikšti jai kokius nors ieškinius.

Vyras G. U. kaltinamas neteisėtu specialios technikos, skirtos sekti bei rinkti duomenis apie žmogų, įrengimu bei panaudojimu.

„Manoma, jog kaltinamasis nukentėjusiosios automobilyje įrengė GPS įrangą su pasiklausymo funkcija ir tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų gyvenimą“, – nurodo teismas.

Kaunietis taip pat kaltinamas sistemingu persekiojimui ir nukentėjusios moters bauginimu.

Pranešime nurodoma, jog persekiojant nukentėjusiąją, vyras buvo apribojęs šios patekimą į namus, užblokavęs namų duris. Nukentėjusiajai nematant, jis iš automobilio galimai išėmė akumuliatorių, o po poros dienų – numontavo ir galinį automobilio ratą, tokiu būdu apribodamas moters judėjimą.

Be to, vyras galimai pažeidė jam paskirtą įpareigojimą gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos.

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo atvykęs prie nukentėjusiosios namų, galimai nupjovė vartų spyną ir prie namo įrengtų vaizdo filmavimo kamerų laidus bei bandė patekti į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą.

Vyrui pareikšti kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl neteisėto informacijos apie privatų asmenį rinkimo bei dėl neteisėto žmogaus persekiojimo.

Baudžiamasis kodeksas griežčiausią bausmę iš pateiktų kaltinimų numato už neteisėtą informacijos rinkimą – už tai gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštu, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

D. R. kaltinama, jog būdama profesinės karo tarnybos kare ir turėdama oficialų leidimą prisijungti prie elektroninės sveikatos portalo „E-sveikata“, rinko duomenis apie privačių asmenų gyvenimą.

Bylos duomenimis, kaltinamoji D. R. ne pagal įstatymą, neturėdama asmenų sutikimo ir jiems to nežinant, siekdama sužinoti viešai neskelbiamus nukentėjusiųjų privataus gyvenimo faktus, tikrino penkių nukentėjusiųjų sveikatos duomenis.

BNS žiniomis, penkios nukentėjusios yra moterys, jos taip pat eina tarnybą kariuomenėje.

Įtariama, kad kaltinamoji skaitė nukentėjusiųjų siuntimus pas gydytojus ir peržiūrinėjo jų atsakymus, ambulatorinių apsilankymų įrašus ir visą kitą portale „E-sveikata“ pasiekiamą informaciją.

Remiantis „Registrų centro“ duomenimis, kaltinamoji prie sistemos, kuri buvo suteikta darbiniams tikslams, nuo 2021 metų sausio 4 dienos iki 2022 metų rugpjūčio mėnesio, ne darbo metu jungėsi daugiau kaip 170 kartų, o savaitgaliais – dar beveik 70 kartų.

Per ikiteisminį tyrimą D. R. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų veikų nepripažino.

Baudžiamoji byla bus nagrinėjama dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo (Baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalis).

Pirmasis posėdis numatytas liepos 26 dieną.

Trečiadienį paskelbtu Kauno teismo nuosprendžiu P. G. įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

Kaip pranešė teismas, P. G. nuteistas už tai, kad nukentėjusiosios automobilio priekinės dalies, dešinės – keleivio pusės dugno magnetu pritvirtino globalios padėties nustatymo sistemos (GPS) sekiklį. Neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiosios sutikimo ir jai nežinant, siekdamas nuotoliniu būdu sekti nukentėjusios judėjimo automobiliu trajektoriją bei buvimo vietą, iki 2020 metų rugsėjo 26 dienos rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios gyvenimą.

Be to, nuo 2020 metų gruodžio iki 2021 metų gegužės pabaigos sistemingai nukentėjusiajai rašė grasinančio turinio žinutes, paskambinęs grasino nužudyti, sekė jos automobilį, pradūrė dvi galines savo automobilio padangas, grasino palaukti jos laiptinėje ir nužudyti.

„Sakė, kad tai paskutinės jos dienos ir rodydamas savo ketinimų realumą vakare laukė nukentėjusiosios daugiabučio namo laiptinėje, grasino palaukti jos išeinančios iš darbo ir nužudyti, nuo daugiabučio namo sekė nukentėjusiosios automobilį, keldamas avarines situacijas ir siekdamas sustabdyti nukentėjusiosios vairuojamą automobilį, užblokavo jai kelią“, – rašoma teismo pranešime.

Iššokęs iš automobilio, vyras bandė atidaryti nukentėjusios automobilio dureles, o nepavykus grasino suspardyti.

Teismas mano, kad taip nukentėjusiąją baugindamas, tokiais savo tyčiniais veiksmais rašydamas grasinančias žinutes, skambindamas ir grasindamas nužudyti, nuolat stebėdamas nukentėjusios buvimo vietas, ją sekdamas, tyčia grasino padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai veiką ir sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą ir tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąją.

Per teisminį nagrinėjimą P. G. savo kaltę pripažino. Jis teismui paaiškino, jog su nukentėjusiąja gyvena ketveri metai. Jau buvo teistas už smurto panaudojimą, tačiau nukentėjusiosios nemuša, tik pastūmė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Gailisi dėl įvykių.

Skiriant bausmę P. G., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nusikaltimus (nesunkų ir apysunkį), būdamas recidyvistu, teistas, administracine tvarka baustas.

„Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės atėmimą,“ – motyvavo teismas.

Atsižvelgęs, kad vyras prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi, suprato savo neapgalvotų veiksmų pasekmes, padarytos nusikalstamos veikos nepriskirtinos prie sunkių nusikaltimų, teismas rado galimybę kaltinamojo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant P. G. įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Kaip teigiama, vasario 13 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patalpose buvo rastas įrenginys informacijai rinkti.

Kovo mėnesį Šalčininkų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto specialios technikos įrengimo ar panaudojimo informacijai rinkti.

Po intensyvaus ir kruopštaus policijos pareigūnų darbo, įtariant šios nusikalstamos veikos padarymu, gegužės 5 dieną Šalčininkų rajone policijos pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesį-gelbėtoją.

Pasak buvusio šalies vadovo, artėjantys rinkimai duos atsakymą į daugybę kylančių klausimų.

„Aš negalvoju, kad aš turiu pakankamai giluminės informacijos, kad galėčiau komentuoti. Sakyčiau, kad tai gana gili ir sunki, slegianti mūsų visuomenę (problema – ELTA), ir aš nenorėčiau įsileisti į gilesnes diskusijas. Man atrodo, kad visuomenė jaučia tai ir ateinantys Seimo rinkimai duos atsakymą į daugybę problemų“, – Valdovų rūmuose prieš konferenciją, skirtą aptarti kolektyvines traumas, sakė V. Adamkus.

ELTA primena, kad buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigia manąs, jog NSGK turėtų inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl to, kad žvalgyba galimai rinko informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei tuometį diplomatą Vygaudą Ušacką.

Jis ketvirtadienio rytą savo socialinio tinklo paskyroje kreipdamasis į prezidentą teigė, kad VSD vadovai turėtų būti nušalinti bent jau iki tol, kol išaiškės aplinkybės dėl ažiotažą sukėlusios informacijos.

Savo ruožtu Prezidentūra teigia, kad Lietuvos žvalgyba pasitiki, todėl nebus atsižvelgta į V. Bako prašymą. Vyriausiojo prezidento patarėjo Aisčio Zabarausko Eltai atsiųstame komentare užsimenama, kad politinis situacijos eskalavimas turėtų būti traktuojamas kaip kenkimas valstybei.

VSD vadovai taip pat ne kartą griežtai atmetė viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir tuometį diplomatą V. Ušacką.

„Aš su V. Baku artimiausiu metu ketinu pasikalbėti, nežinau, kokią jis informaciją pateikinėjo, tai, kas buvo prieinama iš viešos erdvės, man atsakymų nesuteikė“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Premjeras taip pat užsiminė, kad iš tuo metu jo rinkimų štabui vadovavusio V. Bako buvo gavęs tam tikros informacijos, tačiau jis nežino, ar dėl jos buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas siūlo atlikti tyrimą.

„Tą informaciją, kurią jis prieš metus gaudavo, jis gavo kaip komiteto pirmininkas, ne kaip štabo vadovas, ir su mano personalija ar mano rinkimų kampanija tai nieko bendro neturi, jeigu tai yra ta informacija, kuri buvo pasakyta (Seime – BNS)“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.

„Aš negaliu pasakyti, nes nežinau, apie kokią informaciją V. Bakas kalbėjo (siūlydamas atlikti tyrimą Seime – BNS), kai jis pakalbės, galėsiu pasakyti, ar tai buvo ta informacija, ar ne ta, ir ką jis su ja darė“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo valdybą su prašymu inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“.

Aš negaliu pasakyti, nes nežinau, apie kokią informaciją V. Bakas kalbėjo.

Seimo valdyba trečiadienį nutarė, kad pagrindo pradėti tyrimą nėra, remdamasi NSGK uždaro posėdžio protokolu bei komiteto vadovo Dainiaus Gaižausko raštu, kad pranešimas apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą nepasitvirtino.

Prieš Seimo valdybos posėdį Seimo NSGK aptarė situaciją dalyvaujant STT vadovui Žydrūnui Bartkui ir generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui.

NSGK pirmininko Seimo valdybai pateiktame rašte teigiama, kad komiteto posėdyje dalyvavę teisėsaugos institucijų vadovai pranešė, jog jiems perduota informacija apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą buvo patikrinta, ji nepasitvirtino, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

V. Bakas po Seimo valdybos posėdžio BNS teigė, kad sprendimas – nepagrįstas.

Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje jis tvirtino, kad praėjusių metų pradžioje jo gauta informacija buvo susijusi su kišimusi į nemažos dalies niekuo dėtų piliečių privatų gyvenimą, neteisėta įtaka rinkimams ir aukštų pareigūnų neutralumo pažeidimu.

„Buvau ir esu įsitikinęs, kad tam tikrų periodu buvo kištasi į nemažos dalies niekuo dėtų šalies piliečių privatų gyvenimą. Taip pat atskiri asmenys stengėsi daryti įtaką, mano nuomone, neteisėtą įtaką, demokratinių rinkimų procesui“, – sakė Seimo narys.

V. Bako duomenimis, jo gautoje informacijoje buvo duomenų apie galbūt pareigūnų per rinkimus suteiktą pirmenybę konkrečiam politikui ar politikams.

V. Bakas teigia, kad dar 2019 metų pradžioje jam einant komiteto vadovo pareigas pranešta, jog „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.

Politikas tvirtino, kad gavęs šią informaciją, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei STT dėl galbūt padarytos nusikalstamos veiklos ir tik šių metų sausio 29 dieną iš STT gavo atsakymą, jog ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Generalinė prokuratūra ir STT atsisakė išsamiau komentuoti V. Bakui teiktus atsakymus dėl jo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto duomenų rinkimo vienoje iš valstybės institucijų.

Politikai ir teisėsauga neatskleidžia, nei kokioje institucijoje galėjo būti padaryti pažeidimai, nei apie ką galbūt rinkti duomenys. Šis slaptumas aiškinamas Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Prezidentas tvirtina situaciją aptaręs su Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Generalinės prokuratūros vadovais ir įsitikinęs, kad „nusikaltimo sudėties tikrai nėra“.

„Aš susitikau tiek su STT direktoriumi, tiek su generaliniu prokuroru, išsiaiškinau situaciją iš esmės, esu gerai informuotas apie jos pobūdį ir mano išvada tokia, kad tie sprendimai, kurie padaryti, yra teisingi, aš turiu galvoje tiek sprendimą komitete, tiek šiandieninį valdybos spendimą“, – trečiadienį žurnalistams Kazlų Rūdoje sakė G. Nausėda.

„Tikrai nėra nusikaltimo sudėties ir aitrinti situacijos ten, kur nėra priežasčių to daryti, nereikia, juo labiau to nereikia daryti dėl kažkokių politinių priežasčių“, – pažymėjo šalies vadovas.

Tikrai nėra nusikaltimo sudėties ir aitrinti situacijos ten, kur nėra priežasčių to daryti, nereikia.

Seimo valdyba trečiadienį nutarė, kad nėra pagrindo pradėti parlamentinį tyrimą pagal parlamentaro Vytauto Bako pateiktą informaciją dėl galbūt neteisėtai rinktos informacijos vienoje iš saugumą užtikrinančių institucijų.

Bendru sutarimu priimdama tokį sprendimą parlamento vadovybė rėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) uždaro posėdžio protokolu bei komiteto vadovo Dainiaus Gaižausko raštu, kad pranešimas apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą nepasitvirtino.

Prezidentas G. Nausėda komentuodamas žurnalistams situaciją pabrėžė, kad ji neskelbtina viešai.

„Buvo tam tikri nuogąstavimai, tam tikri informacijos pateikimai, kurie neparodo ir neįrodo nusikaltimo sudėties, nes nėra pagrindinių nusikaltimų sudėties elementų. Aš manau, kad jau yra sprendimai padaryti, ir visos tarnybos gali toliau ramiai dirbti, nes visos savo pareigą jau yra atlikusios“, – kalbėjo prezidentas.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo valdybą su prašymu inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“.

Prieš Seimo valdybai priimant sprendimą, antradienį dalyvaujant STT vadovui Žydrūnui Bartkui ir generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui situaciją uždarame posėdyje aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Jo vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas po posėdžio žurnalistams teigė, kad pranešimas dėl galbūt neteisėtai rinktos informacijos vienoje iš saugumą užtikrinančių institucijų nepasitvirtino.

NSGK pirmininko Seimo valdybai pateiktame rašte teigiama, kad komiteto posėdyje dalyvavę teisėsaugos institucijų vadovai pranešė, jog jiems perduota informacija apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą buvo patikrinta, ji nepasitvirtino, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Trečiadienį V. Bakas BNS teigė, kad valdybos sprendimas – nepagrįstas.

„Seimo valdybos sprendimas buvo grįstas NSGK rekomendacija, kaip sakė Seimo pirmininkas. Iš tiesų, tai visiška netiesa, nes komitetas tokio klausimo nenagrinėjo – komitetas tokios rekomendacijos, kaip visi nariai nesvarstė, sprendimo tokio nepriėmė ir tokios rekomendacijos neteikė“, – pabrėžė jis.

V. Bakas teigia, kad dar 2019 metų pradžioje jam einant komiteto vadovo pareigas pranešta, jog „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.

Politikas tvirtino, kad gavęs šią informaciją, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei STT dėl galbūt padarytos nusikalstamos veiklos ir tik šių metų sausio 29 dieną gavo iš minėtų institucijų atsakymą, jog ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Generalinė prokuratūra ir STT atsisakė išsamiau komentuoti V. Bakui teiktus atsakymus dėl jo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto duomenų rinkimo vienoje iš valstybės institucijų.

Politikai ir teisėsauga neatskleidžia, nei kokioje institucijoje galėjo būti padaryti pažeidimai, nei apie ką galbūt rinkti duomenys. Šis slaptumas aiškinamas Pranešėjų apsaugos įstatymu.

„NSGK siūlė neplėtoti (...) pritarėme bendru sutarimu“, – teigė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo pirmininkas po posėdžio teigė, kad valdyba atsižvelgė į NSGK perduotą protokolą dėl V. Bako siūlomo parlamentino tyrimo.

„Tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kompetencija, jie nusprendė, kad tyrimo pradėti neverta. Kitaip sakant, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prisiėmė sprendimo atsakomybę“, – sakė V. Pranckietis.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prisiėmė sprendimo atsakomybę.

V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.

V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.

„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.

Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.

„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.