Advokatas interviu BNS sakė, kad STT vadovui negrasino ir neturėjo tokios minties, o informaciją – STT pareigūnų susirašinėjimą – gavęs iš Nacionalinio kraujo centro byloje įtariamo verslininko Antano Petrošiaus, su kuriuo jį supažindino kitas iš sulaikytų advokatų Dainius Baronas.
Informaciją Ž. Bartkui jis sako perdavęs kaip buvęs kursiokas, nes su Nacionalinio kraujo centro byla neturi nieko bendro, o verslininkas informaciją gavo tiesiai iš STT pareigūno Renato Martišiaus.
– Kokiu būdu perdavėte informaciją Žydrūnui Bartkui?
– Kalbant telefonu jis paprašė persiųsti jam per „Viber“. Aš tuos duomenis ir persiunčiau jam. Po to jam kilo klausimų, tai aš papildomai atėjau jam paaiškinti, nes ten buvo perduoti ir pareiškimai rašyti būtent to verslininko advokato Giedriaus Danėliaus dėl galimai neteisėtų veiksmų su konkurentais, su įmone.
Aš labai nesigilinau. Iš esmės aš jam persiunčiau, kaip jis pats paprašė, nurodė, tai aš jam ir perdaviau. O atėjus pas jį, tai aš pamačiau, kad jis turi atsispausdinęs, aš galvojau, kad jis susiregistravęs ir atlieka kažkokius patikrinimo veiksmus.
– O kada buvote susitikę? Ir kur?
– Aš pas jį kabinete buvau, jis paprašė pas jį atvažiuoti. Aš atvažiavau pas jį kaip pažįstamas – kursiokas. Ne kažkur kavinėje, ne namuose, o pas jį darbo vietoje.
– Galbūt pamenat, kurią dieną vyko susitikimas?
– Žinokit, pirmadienį kažkurį. Balandžio pirmą aš jam persiunčiau, čia trečiadienis buvo, tai pirmadienį jis paprašė „gal galėtum užsukt ir pakalbėt“.
– Balandžio šeštą dieną?
– Jo, pirmadienį. Kažkur apie 12 valandą ar pusę 12 aš buvau pas jį atvažiavęs.
– Ar gerai suprantu, kad jūs, visų pirma, įspėjote ir informavote poną Bartkų apie tą informaciją telefonu, o paskui jis pats jus pasikvietė?
– Taip, aš jam perdaviau telefonu visus tuos duomenis, jis pats paprašė perduoti ir aš jam perdaviau. Aš jam net pokalbio metu kelis kartus aiškinau, kad čia aš iš viso nesu suinteresuotas, o būtent, kad įvertintų savo pareigūnų veiksmus.
Bet kažkodėl ponas Bartkus suprato, kad čia kaip grasinimas, nes aš paaiškinau, kad tame ikiteisminiame tyrime nedalyvauju, atėjau kaip paprastas pilietis, o visus procesinius veiksmus atlieka kolega advokatas G. Danėlius.
Aš nežinau, kokių gynybos priemonių jis imsis ir ką atlikinės, bet paprašiau, draugiškai įspėjau, nežinau, kur kitur galėčiau kreiptis.
– O sakykite, nuo kada asmeniškai pažįstate poną Bartkų?
– Nuo studijų laikų.
– Kartu mokėtės?
– Taip, kursiokas buvo. Ne grupiokas, bet kursiokas, vis tiek bendraujam.
– Dažnai ryšį palaikote su ponu Bartkum?
– Nesakyčiau, kad labai dažnai, bet esame pažįstami, pasisveikiname, pasikalbam. Ir to pokalbio metu mes kavą gėrėme ir kalbėjome ne tik apie tuos reikalus, bet ir šiaip asmeninius, kaip sekasi, kaip tas, kaip tas. Nemačiau aš ten kažko blogo.
– O su dar daugiau STT pareigūnų palaikote ryšius? Ar pažįstat daugiau pareigūnų?
– Pažįstu tiek ir esamų, tiek ir buvusių.
– O kokių? Ar tas pats Renatas Martišius jums pažįstamas?
– Ne, šitų pareigūnų aš nepažįstu ir nesu matęs, nebendravęs.
– O kodėl nusprendėt tą informaciją perduoti ponui Bartkui, o ne policijai ar prokuratūrai?
– Aš labai abejoju, ar policija galėtų imtis. Aš perdaviau būtent dėl to, kad įvertintų, ar tai yra pažeidimas, ar nusikaltimas, ar dar kažkas. Tai aš manau, kad vadovas turėtų vertinti, vis tiek tokia institucija. Aš abejoju, kad policija galėtų imtis tirti būtent tokių pareigūnų, pakankamai aukštų.
Tokie tarnybos metodai teisinėje valstybėje man yra visiškai nesuprantami.
– Ar aš gerai suprantu, kad jis pats su jumis susisiekė, jus susirado ir paprašė tos informacijos?
– Ne, pirmas aš skambinau jam iš pradžių. Pasakiau, kad turiu informacijos apie galimai jūsų pareigūnų neteisėtus veiksmus, aš sakau, kad nežinau, teisėti jie ar neteisėti, sakau – norėčiau atiduoti. Jis tada pasakė – „atsiųsk man tuos duomenis“ ir po to paskambino dėl susitikimo pirmadienį.
– Bet ponas Bartkus užsiminė, kad buvo vos ne šantažuotas, kad jam vos ne grasinama buvo, ar grasinote jam susitikimo metu?
– Žiūrėkit, ką reiškia grasinimas? Man net įtarimuose nurodoma, kad aš neva tai pasakiau, kad bus perduoti duomenys teismui ar žiniasklaidai. Tai aš nesuprantu, kas čia per grasinimas, jeigu tarnyba mano, kad čia viskas yra gerai.
Nei aš grasinau, nei turėjau tokios minties, čia gal tik ponas Bartkus taip supranta kaip grasinimus, ar pas jį tokie metodai darbo. Aš jį iš esmės kaip pilietis informavau apie galimus jo pavaldžių pareigūnų veiksmus ir prašiau, kad įvertintų juos. Ir keletą kartų pasakiau, kad aš nesu suinteresuotas bylos baigtimi ir man visiškai neįdomu, kokį sprendimą būtent Bartkus priims.
– O tiesa, kad advokatas G. Danėlius jūsų prašė informaciją perduoti Ž. Bartkui?
– Ne.
– O kas?
– Aš bendravau dėl informacijos – manęs pasiteiravo, kadangi žinojo, kad aš asmeniškai pažįstu STT vadovą Bartkų, tai manęs prašė būtent Petrošius – verslininkas, toje byloje įtariamasis.
Buvau su juo susitikęs, jis man perdavė duomenis ir paaiškino, kad jie gauti oficialiai – būtent yra užfiksuoti ir pas antstolį, kad tai yra oficialūs duomenys, kadangi pats STT pareigūnas Petrošiui juos persiuntė.
– O koks jūsų ryšys su ponu Petrošium? Jūs jį ginate Nacionalinio kraujo centro byloje?
– Ne, jokio ryšio nėra. Iš esmės, aš kiek supratau, tai būtent buvo perduoti iš pradžių tie duomenys ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir kadangi, kiek supratau iš pokalbio su Petrošium, kad jokių veiksmų nesiimta, tai būtent Petrošius galvojo, kad tie duomenys vadovybės nepasiekė, tai todėl ir paprašė, kad aš informuočiau vadovą, viskas.
Jokių prašymų nei iš Petrošiaus, nei iš Danėliaus dėl kažko, kad nutrauktų ikiteisminį tyrimą, kaip čia traktuojama, tai jokių nebuvo.
– Jūs matėte tą informaciją, koks yra jos turinys?
– Šiaip, nenorėčiau komentuoti, koks turinys, kad po to vėl neapkaltintų. Nežinau net, ką pasakyt, nes mes labai nustebę, kad pareiškė įtarimus ir sulaikė. Advokatą Dainių Baroną sulaikė vien dėlto, kad jis mane supažindino su Petrošium, jokių veiksmų jis daugiau neatliko.
Tokie tarnybos metodai teisinėje valstybėje man yra visiškai nesuprantami.
– Jūs su ponu Petrošium iki šiol nebuvot pažįstami?
– Ne.
– Jus supažindino advokatas Baronas?
– Taip.
– O kas pas poną Baroną prašė jus suvesti?
– Niekas neprašė. Aš nežinau, tai gal jie asmeniškai pažįstami, aš nežinau.
– O kalbant apie tą informaciją, ar tai buvo Renato Martišiaus susirašinėjimas su Vilniaus valdybos viršininko pavaduotoju Robertu Žilinsku?
– Kiek aš pamenu, tai buvo ten minimas ir Žilinskas. Tai yra būtent dėl dviejų pareigūnų, kaip suprantu. O aš teisėti ar neteisėti veiksmai, tai būtent buvo perduota vadovui spręsti.
– Šitą susirašinėjimą jūs gavote iš pono Petrošiaus?
– Taip.
– O neklausėte, iš kur ponas Petrošius jį gavo? Galbūt tiesiai iš STT pareigūnų?
– Tai aš ir sakiau, kad būtent Petrošius tuos duomenis gavo iš STT pareigūno Martišiaus, kuris jam pats asmeniškai persiuntė.
Netgi man ir parodė „Viber“ programėlė, kada buvo persiųsta, kiek supratau. Pirmiausia man buvo klausimas, iš kur duomenys gauti, tai sako – „oficialiai gauti“, yra pas antstolį konstatuotos tos aplinkybės, tai gavimo teisėtumas nekėlė abejonių.
– O grįžtant prie jūsų bendravimo su ponu Bartkum – ar anksčiau esate kreipęsis kitais klausimais?
– Pas poną Bartkų ne.
– O į kitus STT pareigūnus?
– Tai buvo, kad kreipiausi ne vieną kartą. Asmeniškai pažinojau ir buvusį direktorių, ir bendraujam normaliai. Visur būna tokių situacijų, kur ateini patarimo vienu ar kitu klausimu, aš čia nematau nieko blogo.
– Bet dabar, kaip suprantu, šita byla turbūt sugadino jūsų santykius su buvusiu kursioku ponu Bartkum?
– Na, čia jo pasirinkimas. Jeigu jis mano, kad čia yra šantažas, tai čia jo nuomonė. Jeigu tokiais veiksmais bando uždangstyti savo pareigūnų veiksmus neatlikdamas tyrimo ar dar kažką, tai čia ne mes kreipėmės į žiniasklaidą.
Nors manau, kad šiais laikais pirmiausia žiniasklaidai reikia atiduot, o paskui aiškintis. Pateiki duomenis ir nori pagelbėti žmogui, tai gauni kažkaip kitaip – priešingą reakciją.
– O ką jūs apskritai manot apie šitą bylą?
– Reklamą galbūt darosi direktorius. Kadencija baigiasi, tai tik tai taip. Arba jaučia nebaudžiamumą ar dar kažką tokio, nes yra ir įstatymai, ir tvarka, kaip advokatui pareikšt įtarimus. Manau, čia paskutiniai įvykiai rodo, kad tos spec. tarnybos – darbas pas juos pasidaręs toks prieš įstatymus. Čia mano nuomonė tokia.
– O nesvarstot dėl tų veiksmų kreiptis į teismą?
– Kol kas tegul vyksta ikiteisminis tyrimas, o vėliau svarstysim galimybę, nes faktas, kad žala padaryta ne tik man kaip asmeniui, bet ir pačiai Advokatūrai, kad bando tokiais veiksmais susidoroti, aš kitaip nepavadinčiau.
– Dar vienas klausimas – o jūs vienintelis iš tų advokatų, kurie minimi tyrime, buvot susitikęs su ponu Bartkum?
– Taip, aš vienintelis buvau nuėjęs, o G. Danėlius gina Petrošių ikiteisminiame tyrime, bet jis, kiek žinau, net nebuvo nuėjęs, o D. Baronui įtarimai pareikšti, nes jis mane supažindino su Petrošium, o šiaip jis jokių veiksmų neatliko.
– O galbūt pamenat, kada susitikot su ponu Petrošium?
– Gal kovo pabaigoje, labai tiksliai nepamenu. Jis iš pradžių pasiteiravo, ar galėčiau perduoti, tada atnešė tuos duomenis ir aš juos perdaviau.
– Ačiū už pokalbį.
Praėjusią savaitę dėl galimo neteisėto poveikio STT buvo sulaikytas advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ advokatas G. Danėlius bei advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ advokatai V. Rakauskas ir D. Baronas, taip pat bendrovės „Solis Tribus“ akcininkas Antanas Petrošius.
G. Danėlių teisėsauga įtaria neteisėtu poveikiu STT direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje.
BNS gauta teismo nutartis rodo, kad įtarimai G. Danėliui yra susiję su jo ketinimais panaudoti kompromituojančią informaciją apie STT kriminalinės žvalgybos pareigūną Renatą Martišių.
G. Danėlius neigia šantažavęs Ž. Bartkų ir tvirtino, kad STT savo veiksmais „pasitarnavo perpaskirstant tam tikrą rinką – iš vieno verslininko perduoti kitam“, t.y. tuo buvo suinteresuotas Latvijos verslininkas Aleksandras Cesas.
STT laikosi pozicijos, jog prielaidomis apie neteisėtus tarnybos veiksmus siekiama nukreipti dėmesį nuo pagrindinio klausimo – šantažo, kuriuo siekta nutraukti STT vykdomą tyrimą dėl Nacionalinio kraujo centro.
Nacionalinio kraujo centro byloje padėjimu piktnaudžiauti įtariamas verslininkas A. Petrošius, o buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė įtariama piktnaudžiavimo.
J. Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų.
Įtariama, kad ji su bendrininkais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms eliminuojant užsienio konkurentus. Pati J. Bikulčienė šiuos įtarimus neigė.
