Už šį Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės pateiktą projektą antradienį po pateikimo balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 3, susilaikė irgi 50 parlamentarų. Tačiau projektas galutinai nebuvo atmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Pasak L. Nagienės, BK pataisomis siekiama labiau apsaugoti neteisėto persekiojimo aukas, kurios kartais priverstos  keisti gyvenamąją vietą, telefono numerį, ypač po skyrybų.

„Siekiama suteikti ramybę tokiems žmonėms, užtikrinti  saugų gyvenimą savo šalyje“, – pateikdama projektą sakė L. Nagienė.

Teisingumo ministrė Seimo narė Ewelina Dobrowolska kritiškai įvertino projektą, prašydama Seimo narių nedarkyti BK, nes, anot jos, bausmė turi būti proporcinga veikos pavojingumui.

Siekiama suteikti ramybę tokiems žmonėms, užtikrinti  saugų gyvenimą savo šalyje.

„Pasiūlymas numatyti laisvės atėmimą iki 3 metų  reiškia, kad iš esmės mes suvienodiname su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kai asmuo praranda dalinį savo darbingumą. Negalime išdarkyti BK, kurį ką tik pradėjome tvarkyti tam, kad sistema egzistuotų“, – sakė ministrė.

Šiuo metu už sistemingą žmogaus persekiojimą numatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

2021 m. spalio 14 d. Seimas papildė BK straipsniu – „Neteisėtas žmogaus persekiojimas“. Iki tol BK persekiojimo sąvoka nebuvo išskirta, atsakomybę už nusikalstamas veikas, susijusias su persekiojimu, numatė bendrosios baudžiamąją atsakomybę įtvirtinančios nuostatos.

L. Nagienės duomenimis, daugumoje Europos valstybių, pvz. Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje, Olandijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, už neteisėtą persekiojimą yra numatyta alternatyvi laisvės atėmimo bausmė.

Seimo šią savaitę priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos numato, kad persekiojimas būtų laikomas baudžiamuoju nusižengimu ir už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Bausmė grės asmeniui, kuris prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią, neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui, emocinei būsenai.

Už šiame straipsnyje numatytą veiklą bus baudžiama tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.

Už tokius pakeitimus balsavo 101 Seimo narys, prieš buvo trys ir 23 susilaikė.

Šias pataisas dar praėjusią kadenciją parengė Seimo valdybos po konferencijos moterų teisių klausimais sudaryta darbo grupė.

Iniciatoriai pažymi, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje dirbantys visuomenininkai dažnai akcentuoja persekiojimo kaip neužkardomos veikos problemą.

Anot aiškinamojo rašto, Baudžiamasis kodeksas nustato atsakomybę už žmogaus terorizavimą, bet terorizavimo sąvoką patenka ypač didelio intensyvumo, pasižymintys grasinimais ir bauginimais persekiojimo atvejai. Tuo tarpu persekiojimo veiksmai, jeigu juose nėra žmogaus terorizavimo ar sistemingo konkretaus bauginimo požymių, neužkardomi.

Pažymima, kad persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika – persekiojant dažnu atveju yra aktyviai siekiama nepageidaujamo kontakto su persekiojamu žmogumi, sutrikdomas jo privatus gyvenimas, sukuriama nuolatinė įtampa ir nerimas, suvaržoma jo veiksmų laisvė, kenčia profesinis gyvenimas.

Persekiojamam žmogui gali tekti keisti savo kontaktinius duomenis, gyvenamąją vietą, vengti lankytis jam įprastose vietose, vengti bendrauti internete ir socialiniuose tinkluose, taip pat nuolat nerimauti dėl savo ir savo vaikų bei artimųjų saugumo bei darbo vietos išsaugojimo.