Moteris sulaikyta praėjus maždaug parai po to, kai buvo paskelbta apie Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ( Kim Čen Uno) vyresnio brolio Kim Jong Namo (Kim Čen Namo) nužudymą.
Pranešimuose buvo teigiama, kad Kvala Lumpūro tarptautiniame oro uoste užpuolikės Kim Jong Namui į veidą papurškė toksiškos medžiagos.
Pareigūnai stengiasi išnarplioti į Šaltojo karo laikų detektyvą panašų nužudymą, kurį, pasak Pietų Korėjos, įvykdė Pchenjano agentės.
Malaizijos žiniasklaida paviešino stebėjimo kamerų užfiksuotus vaizdus, kuriuose, kaip teigiama, matoma viena iš įtariamųjų – azijietė moteris, vilkinti baltą palaidinę su užrašu „LOL“.
Generalinis inspektorius Khalidas Abu Bakaras (Chalidas Abu Bakaras) savo pranešime nurodė, kad įtariamoji buvo sulaikyta Kvala Lumpūro tarptautiniame oro uoste.
Pasak Khalido Abu Bakro, suimta moteris turėjo Vietnamo pasą, išduotą Doan Thi Huong (Doan Ti Huong), gimusiai 1988 metų gegužės 31 dieną. Ji buvo suimta po nužudymo praėjus dviem dienoms.
Įtariamoji buvo „atpažinta pagal oro uosto apsaugos kamerų įrašą ir arešto metu buvo viena", pridūrė policijos vadas.
Tuo tarpu patologai Malaizijos sostinėje tiria Kim Jong Namo palaikus, siekdami nustatyti jo mirties priežastį.
Analitikai sako, kad Kim Jong Namas galėjo būti nužudytas dėl pranešimų, kad jis rengėsi palikti tėvynę.
Bus atliktas skrodimas
Nužudytam Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) netikram broliui trečiadienį bus atliktas skrodimas, o policija vis dar aiškinasi, kaip Malaizijos oro uoste įvyko Šaltojo karo laikus primenantis nužudymas.
Manoma, kad dvi neatpažintos agentės per užpuolimą panaudojo kažkokius nuodus, o Malaizijos ir Pietų Korėjos žiniasklaida tvirtina, kad Kim Jong Namas (Kim Čen Namas) buvo nužudytas užnuodytomis adatomis arba papurškus jam į veidą chemikalų.
Šis nužudymas įvyko Šiaurės Korėjai besirengiant švęsti dabartinio lyderio ir nužudyto jo brolio tėvo Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro) gimtadienį. Šis incidentas iliustruoja „brutalų ir nehumanišką“ Pchenjano režimo būdą, teigia Seulas.
Malaizijos policija tikrina stebėjimo kamerų įrašus iš Kvala Lumpūro tarptautinio oro uosto ir bando išsiaiškinti, kas nutiko per pirmadienio ryto užpuolimą.
„Jis pasakė išvykimo salės registratorei, kad kažkas sugriebė jo veidą iš už nugaros ir šliūkštelėjo ant jo kažkokio skysčio“, – Selangoro valstijos nusikaltimų tyrimų skyriaus vadą Fadzilą Ahmatą citavo Malaizijos laikraštis „The Star“.
„Jis paprašė pagalbos ir buvo nedelsiant nugabentas į oro uosto kliniką. Tuo metu jam skaudėjo galvą ir jis buvo benualpstąs“, – sakė jis.
„Klinikoje nukentėjusysis patyrė nesmarkų priepuolį. Jis greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Putradžajos ligoninę, tačiau (pakeliui) mirė“, – nurodė F.Ahmatas.
Pietų Korėjos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad 45 metų Kim Jong Namas buvo nunuodytas dviejų neatpažintų agenčių, panaudojusių užnuodytas adatas, o po šio išpuolio įtariamosios susistabdė taksi ir paspruko.
Trečiadienį nužudytojo kūnas su policijos palyda buvo nuvežtas į Kvala Lumpūro ligoninę. Patologai tikisi per skrodimą išsiaiškinti tikslią jo mirties priežastį.
Patekęs į nemalonę
Kim Jong Namas anksčiau buvo laikomas potencialiu pretendentu perimti valdžią Šiaurės Korėjoje iš savo velionio tėvo Kim Jong Ilo. Tačiau jųdviejų santykiai pašlijo 2001 metais, kai lyderio sūnus mėgino patekti į Japoniją su suklastotu pasu ir apsilankyti pramogų parke „Disneyland“.
Nuo to laiko jis gyveno faktinėje tremtyje – daugiausiai lošėjų rojuje Makao, tačiau būdavo matomas ir kitose Azijos šalyse. Be kita ko, Kim Jong Namas pagarsėjo laisvu gyvenimo būdu.
Kaip pranešė Pietų Korėjos žiniasklaida, 45 metų vyriškis Malaizijoje veikiausiai lankėsi turėdamas Kim Cholo (Kim Čolo) slapyvardžiu išduotą pasą.
Visgi Seulas trečiadienį patvirtino, kad nužudytas vyras buvo iš Kimų šeimos dinastijos.
„Mūsų vyriausybė yra įsitikinusi, kad nužudytas vyras yra Kim Jong Namas“, – sakė Pietų Korėjos Suvienijimo ministerijos, atsakingos už abiejų Korėjų reikalus, atstovas Chung Joon-hee (Čung Čunhi).
„Jei informacija apie Kim Jong Namo nužudymą bus patvirtinta, tai būtų pavyzdys, liudijantis apie brutalų ir nehumanišką Šiaurės Korėjos režimo būdą“, – per susitikimą su saugumo pareigūnais sakė Pietų Korėjai laikinai vadovaujantis premjeras Hwang Kyo-ahnas (Vang Kjoanas), nurodė jo atstovas.
Tuo tarpu Pchenjane prasidėjo Kim Jong Ilo gimimo metinių minėjimas, o apie Kim Jong Namo nužudymą ten nekalbama.
Ledo arenoje susirinko apie 3 tūkst. neuniformuotų vyriausybės pareigūnų ir moterų, pasipuošusių tradiciniais rūbais. Šventėje be jų dalyvauja ir Šiaurės Korėjos bei užsienio čiuožėjų. Arenoje iškabinti plakatai su užrašais „taika“, „nepriklausomybė“ ir „draugystė“.
Kim Jong Namas yra iki šiol iškiliausias veikėjas, nužudytas nuo Kim Jong Uno režimo įsigalėjimo. 2013 metų gruodį egzekucija buvo įvykdyta jaunojo lyderio dėdei Jang Song Thaekui (Čan Son Tekui).
Dabartinis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stengiasi sustiprinti savo valdžią augant tarptautiniam spaudimui dėl jo šalies branduolinės ir raketų programų, be to, nuolat pranešama apie ten vykdomus valymus ir egzekucijas.
Kim Jong Namas, laikytas reformų Šiaurės Korėjoje šalininku, anksčiau yra sakęs vienam Japonijos laikraščiui, kad nepritaria dinastiniam valdžios perdavimui savo šalyje.
2012 metais per interviu savo mokykloje Bosnijoje 17-metis Kim Jong Namo sūnus Kim Han Solas sakė, kad jo tėvui neleista perimti valdžios, nes jis „iš tikrųjų nesidomėjo politika“.
„Net nežinau, kodėl jis tapo diktatoriumi, – sakė jis apie savo dėdę Kim Jong Uną. – Tai buvo jo ir mano senelio reikalas.“
Trečiadienį paaiškėjo, kad Kim Jong Namas po ankstesnio pasikėsinimo į jo gyvybę prašė savo jaunesniojo brolio pasigailėjimo.
„2012 metų balandį Kim Jong Namas išsiuntė Kim Jong Unui laišką, kuriame rašė: „Prašau pasigailėti manęs ir mano šeimos“, – žurnalistams sakė Pietų Korėjos parlamento žvalgybos komiteto narys Kim Byung-kee (Kim Bjungki).
„Jame taip pat buvo sakoma: „Neturime, kur eiti... Žinome, kad vienintelis kelias pabėgti yra savižudybė“, – sakė jis po uždaro pasitarimo su Seulo žvalgybos vadu.
Cheong Seong-Changas (Čeong Seong-Čangas) iš Pietų Korėjos privačios nepelno organizacijos „Sejong Institute“ sakė, kad šis nužudymas buvo „neįmanomas be tiesioginio paties Kim Jong Uno įsakymo ar pritarimo“.
Pasak jo, Kim Jong Namo nužudymas veikiausiai buvo motyvuotas neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusio pranešimo, kad 2012 metais jis siekė pasitraukti į Europos Sąjungą, JAV ar Pietų Korėją.
