1. „Dvynys“ – vienas ilgiausiai Holivude vystytų projektų – prodiuseris Tony Scott ir režisierius Curtis Hanson ketino imtis jo ankstyvais 90-aisiais, tačiau dėl ribotų kompiuterinės grafikos galimybių kino studija „Disney“ projektą atidėjo neribotam laikui. Režisieriaus kėdė išbuvo tuščia kone du dešimtmečius – dauguma kūrėjų bijojo ribotų techninių galimybių keliamo iššūkio. Galiausiai projekto ėmėsi Oskaru apdovanotas režisierius Ang Lee.

2. Vertinant kino pramonės vystymąsi ir naujas galimybes atveriančius technologinius šuolius, filmo „Dvynys“ svarba ir indėlis kino pramonei prilyginamas 2009-ųjų filmo „Įsikūnijimas“ (angl. „Avatar“) pasirodymui kino ekranuose.

3. Kūrėjai filmą vadina technologiniu proveržiu kine – čia panaudotos technologijos vos prieš trejus metus atrodė neįmanomomis įgyvendinti! „Dvynys“ pristatomas naujiena rinkoje laikomu 3D+ HFR formatu. Jis nufilmuotas 4K raiška, 120 kadrų per sekundę greičiu (rinkos standartas – 24 kadrai per sekundę). Režisierius Ang Lee, Holivude vadinamas labiausiai 3D formatu tikinčiu asmeniu, teigia savo darbais norintis pakeisti žiūrovų patirtį žiūrint 3D filmus ir išsklaidyti kino kūrėjų baimes imantis šio formato. Režisierius „Dvynį“ pavertė technologiniu šedevru – net 3D+ HFR formatui nesimpatizuojantys žiūrovai nepraleidžia progos pagirti čia matomų specialiųjų efektų!

4. Aktorius Will Smith filme atlieka net du vaidmenis – 51-erių žudiko Henrio ir jį medžiojančio 23-ejų Jaunėlio. 

5. 90-aisiais į pagrindinį vaidmenį pretendavo aktoriai Harrison Ford ir Sean Connery. 2003-aisiais pagrindiniam vaidmeniui filmo kūrėjai patvirtino aktorių Nicolas Cage. 2008-aisiais vyras atsisakė jo dėl negalėjimo suderinti darbo grafiko filmuojantis juostoje „Burtininko mokinys“ (angl. „The Sorcerer's Apprentice“, 2010). Aktoriui atsisakius šio projekto, juostos kūrėjai svarstė Johnny Depp kandidatūrą, kurią šis vėliau atmetė.

6. Tai – vos antras kartas, kai tris dešimtmečius aktyviai besifilmuojantis aktorius Will Smith kine atlieka smogiko vaidmenį. Pirmasis bandymas įvyko 2016-ųjų filme „Savižudžių būrys“ (angl. „Suicide Squad“).

7. Filmo anonse skamba kūrinys „Icon“, kurį atlieka Will Smith sūnus Jaden Smith.

8. Filmui „Dvynys“ sukurta speciali kovos menų rūšis „bike-fu“. Tai – kovos, kuriose ginklus keičia motociklai.

9. Ateities tendencijų prognozuotojai spėja, kad filmas Holivude atvers naujos krypties vystymąsi – kiną, kuriame vienas ar keli herojai bus nebe tikrais aktoriais, o kompiuteriniais jų personažais.  

10. Dėl pagrindinio moters vaidmens šiame filme rungėsi aktorės Tatiana Maslany, Elizabeth Debicki ir galiausiai jį gavusi Mary Elizabeth Winstead. Nors pastarąją sunku pavadinti kino pramonės naujoke (moteris aktyviai filmuojasi nuo 1997-ųjų), „Dvynys“ – pirmas filmas, kuriame ją surišo ir užkimšo moteriai burną.

11. 1997-aisiais režisuoti projektą ketino Clint Eastwood – būtent jam parašytas scenarijus, remiantis kuriuo sukurtas 2019-ųjų filmo „Dvynys“ scenarijus.

12. „Dvynys“ filmuotas Vengrijoje, Gruzijoje ir Kolumbijoje.

Anot Lietuvoje jau rodomo filmo „Dvynys“ siužeto, Henris Broganas (akt. Will Smith) – buvęs profesionalus žudikas, krauju suteptą praeitį palikęs užnugaryje. Vyras nė nenutuokia tapęs buvusio vadovo Clay Verris (akt. Clive Owen) auka. Šis klonavo savo srities meistru vadintą Henrį, išgaudamas tobulu žudiku pakrikštytą Jaunėlį (akt. Will Smith) – Henrio savybėmis ir gebėjimais apdovanotą 23-ejų vaikiną.

Clay Verris nusprendus paslėpti praeities darbelius, pirmuoju taikiniu tampa šiandien nebereikalingu laikomas 50-metis Henris, tad Jaunėlis siunčiamas sunaikinti jo. Užduotis ne iš lengvųjų – Henris pasirodo esąs savo srities meistru, o metai – nepajėgūs užmarštin panardinti kadaise įgytų įgūdžių, tad vyras vėl ir vėl išlysta iš jį medžiojančio Jaunėlio gniaužtų. Šiam darosi vis sunkiau suprasti kas yra jo medžiojamas objektas, kol vieną sykį Henris ir jam ant kulnų minantis Jaunėlis susitinka akis į akį...

Ruošdamiesi serialo jubiliejui prisimename su juo susijusius faktus, kurių galbūt nežinojote.

1. Nors „Draugai“ televizijos eterį paliko kone prieš 15 metų, Didžiojoje Britanijoje serialas vis dar laikomas mėgstamiausia jaunimo televizijos laida. Pakito tik serialo peržiūros formatas – galimybe serialą žiūrėti mobiliajame telefone naudojasi vis daugiau žiūrovų.

2. Serialą sudaro 10 sezonų arba 236 serijos, kurių kiekviena trunka apie 25 minutes. Norint peržiūrėti visą kultinį serialą jums prireiks 85 valandų nuolatinio žiūrėjimo be pertraukų. Nusprendus serialą žiūrėti 8 valandas per dieną, jums prireiktų dviejų savaičių atostogų!

3. Seriale vaidinusių aktorių atlygis sparčiai kilo: 3-ajame sezone jie uždirbdavo 75 tūkst. JAV dolerių už vieną seriją, 4-ajame – 85 tūkst., 5-ajame – 100 tūkst., 6-ajame – 125 tūkst., 7-ajame ir 8-ajame – 750 tūkst., 9-ajame ir 10-ajame – 1 mln. JAV dolerių, pagrindinių vaidmenų atlikėjas paversdamas brangiausiai televizijos istorijoje apmokamomis žvaigždėmis.

4. Serialui pasibaigus, aktoriai gavo teisę į procentą nuo „Draugų“ pajamų. Courtney Cox, Jennifer Aniston, David Schwimmer, Lisa Kudrow, Matt LeBlanc ir Matthew Perry iki šiol kasmet gauna 2 proc. serialo pajamų, t.y. kiekvienas jų kasmet uždirba maždaug 20 milijonų JAV dolerių ir uždirbs juos tol, kol serialas bus rodomas, bet kokioje vaizdo transliacijų platformoje.

5. Vaizdo transliacijų platforma „Netflix“ serialo teises turinčiam „Warner Media“ kasmet moka 100 milijonų JAV dolerių už teisę serialą transliuoti savo platformoje. Sutartis pasirašyta iki 2020-ųjų, kuomet serialas pereis į HBO Max rankas.

6. „Draugams“ priklauso nemažai su televizijos reitingais susijusių rekordų. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose paskutinę „Draugų“ seriją žiūrėjo 52,5 mln. televizijos žiūrovų, paversdamas ją žiūrimiausia metų laida.

7. Televizijos eteryje serialą transliavo mažiausiai 56 pasaulio šalys.

8. Keletas šalių (Indija, Didžioji Britanija ir net JAV!) bandė sukurti serialus, atkartojančius siužetinę „Draugų“ liniją, tačiau nei vienam jų nenusišypsojo sėkmė.

9. Seriale „Draugai“ kviestinių svečių pavidalu pasirodė labai daug Holivudo žvaigždžių. Ryškiausios jų – Helen Hunt, Bruce Willis, Robin Williams, Reese Witherspoon, Fergie, Julia Roberts, Brad Pitt, Jean Claude Van Damme, George Clooney, Ben Stiller, Susan Sarandon, Gary Odlman, Winona Ryder, Sean Penn, Alec Baldwin, Christina Applegate, Danny DeVito, Hugh Laurie, Dakota Fanning ir daugelis kitų.

10. „Entertainment Weekly“ sudarytame brangiausių visų laikų JAV televizijoje rodytų serialų sąraše „Draugai“ užėmė 4-ąją vietą.

11. „The Hollywood Reporter“, apklausęs kino pramonės profesionalus ir sudaręs 100 mylimiausių TV serialų sąrašą, pirmą vietą vienbalsiai skyrė serialui „Draugai“.

12. Visi šeši pagrindinius vaidmenis atlikę aktoriai nusifilmavo visose 236 serialo „Draugai“ serijose. Tam nesutrukdė kuriamos šeimos, į pasaulį ateinantys jų vaikai, traumos ir karjeros didžiajame kine – „Draugai“ pasirodo esąs vienu iš nedaugelio pasaulio serialų, kuriame aktorių sudėtis nesikeitė ištisus 10 metų.

1.    Prancūzijos kariuomenė karo pradžioje buvo kur kas stipresnė nei Vokietija.

Kai 1940 metų gegužės 10 dieną vokiečiai užpuolė prancūzus, Europos lemtis galėjo pasisukti visiškai priešinga linkme. Žaibišku staigumu galima vadinti tik netikėtą nacių žygį per Ardėnus. Vos 16 iš 135 vokiečių pasiųstų divizijų buvo mechanizuotos. Visos kitos turėjo kliautis arklių teigiamu greičiu ir tempimo jėga. Prancūzija turėjo 117 divizijų, iš kurių 15 motorizuotos.

Prancūzai taip pat turėjo bemaž 1000 daugiau tankų, kurių dalis buvo modernesni ir galingesni nei vokiečių. Artilerijos skaičių grafoje skirtumas taip pat ne Hitlerio pusėje, 7500 prieš daugiau kaip 11000 vamzdžių. O kur dar faktas, kad Prancūzija gynė savo teritoriją.

2.    Sunkiai suvokiami britų kariniai prioritetai.

Britanija dar prieš karą nusprendė, kad jos karinė galia bus laivynas ir oro pajėgos. Sausumos pajėgos buvo mažos ir jei ne stebuklas prie Diunkerko, jų galėjo tiesiog nebelikti.

Po to buvo priimtas sprendimas plėsti sausumos pajėgas, bet iki pat 1944 metų britai daugiausiai išteklių skyrė savo oro pajėgoms.

1940-ų metų mūšiuose dėl Britanijos dangaus, karališkosios oro pajėgos vienu neturėjo daugiau nei 750 vnt lėktuvų. Bet po to prasidėjo jų gamybos bumas. Viso karo metu įvairios įmonės pagamino daugiau nei 132 tūkst. lėktuvų.

3.    Sąjungininkai prarado tik 1 % prekinių laivų.

Vokiečių povandeninių laivų veikla Atlanto vandenyne šiomis dienomis yra tapę tikra legenda. Daugelis žmonių mano, kad dėl vykdytos blokados Sąjungininkai vos nepralaimėjo karo, bet skaičiai rodo visai kitą padėtį.

4786 laivai, tiek jų atsidūrė vandenyno dugne dėka nacių puldinėjimo, bet karo metais iš viso įvykdyti daugiau nei 323 tūkst. plaukimai per Šiaurės Atlantą. Naciai paveikė tik 1,48% % vykdytų reisų.

Net jei vertintume tai, kad britai viso karo metu prarado 2562 prekinius laivus, tuo metu kasdien po visą pasaulį plaukioji bent 2000 laivų su Britanijos vėliava.

4.    Japonų kamikadzės skraidė raketomis.

Antrojo pasaulinio karo metu ne tik naciai į orą kėlė pilotus raketomis, tą darė ir priešingoje pasaulio dalyje kovoję japonai. Jie, kaip ir naciai, baigiantis karui suprato, kad turimomis technologijomis įveikti sąjungininkų nepavyks. Teko ieškoti netradicinių sprendimų.

1945 metais savo pilotams kamikadzėms pasiūlė lėktuvus-raketas „Ohka“ (liet. Sakura). Motininis lėktuvas juos nuskraidindavo netoli planuojamo užpulti taikinio. Paleistas pilotuojamas objektas išvystydavo iki 700 km/h greitį.

„Griausmo dievais“ vadinti pilotai sugebėjo nuskandinti tik tris laivus, nors tokių avižudžių lėktuvų buvo pagaminta beveik 900 vnt. Daug aukų, bet mažai karinės naudos.

5.    Britai valgė bene geriausiai iš visų kariavusių Europos šalių.

Nors Britanija buvo sala, kuri iki karo savęs neapsirūpindavo vien vietoje pagaminamu maistu, karo metu turėjo laisviausią maisto ribojimo sistemą.

Pirmieji kuponai atsirado 1940 metų sausį, bet tada jais imtas reguliuoti tik sviesto ir cukraus pirkimas. Kitų pirmo būtinumo produktų ribojimai buvo itin laisvi. Tik 1942 metais jie labiau sugriežtėjo, bet net tada duonos ir daržovių reguliacija nebuvo įvesta.

Tuo tarpu naciai kuponus įvedė dar iki karo. Kiekvienas naujai okupuotas kraštas taip pat patirdavo griežtus apribojimus, o daugelis produktų buvo išvežami į Reichą. Tad vietinių gyventojų kasdieninė mityba buvo kur kas prastesnė nei jūrinę blokadą patyrę britai.

6.   Labiausiai patyręs karo lauko vadas.

Tokį skambų titulą galima priskirti britų karininkui Haroldui Aleksanderiui (Harold Alexander). Šis žymus britų karininkas veikė Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metai metais.

Pirmame savo mūšyje sudalyvavo dar 1914 metais britų ekspedicinėse pajėgose Belgijoje.  Po didžiojo karo buvo paskirtas į Lenkiją, kurioje atliko taikos sutarčių priežiūrą. 1919-1920 metais sudalyvavo Latvijos nepriklausomybės kare su bolševikais.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje jis kovėsi Prancūzijoje ir iš jos pasitraukė per Diunkerką. 1942 metais eidamas generolo pareigas priešinosi japonams Birmoje.  1943 metais jau vadovavo britų pajėgoms Tunise iš ten išvejant nacius. Vėliau vadovavo invazijai į Siciliją.

Jei ne sąjungininkų prašymas neperkelti jo iš Italijos, Aleksanderis turėjo vadovauti britų daliniams „D-dienos“ operacijoje 1944 m. (vietoje Bernardo Montgomerio). Bet net likus Italijoje, jis buvo paaukštintas ir tapo atsakingu už visus veiksmus Viduržemio jūroje, o 1945 metais priėmė nacių pasidavimą Italijoje.

Už veiksmus Šiaurės Afrikoje ir Italija 1946 metais Anglijos karalius jam suteikė vikonto titulą.

7.   Mažas, bet svarbus skirtumas tarp sąjungininkų ir ašies pilotų „asų“.

Dažnai apie karo pilotų meistriškumą kalbama vertinant jų laimėjimus, t.y skaičiuojami patvirtinti priešo lėktuvų numušimai. Vis tik vokiečių asų kiekis šiek tiek netikras.

Taip, Liuftvafės pilotai išties buvo meistriški. Taip, jiems pasisekė numušti didelius kiekius priešų Rytų fronte, kur pilotai neretai stipriai atsiliko meistriškumu. Vis tik didžiausias skirtumas tarp britų ir nacių jų „asų“ skaičiavimas.

Britų pilotai skaičiuodavo tik tuos, kuriuos patys numušdavo savo jėgomis. Vokiečių pilotai dažniausiai specialiai padėdavo priešą ant lėkštutės vienam iš saviškių. Tokia papildoma pagalba sukūrė išties išskirtinius skaičius. Jei vokiečių geriausias pilotas Erikas Hartmanas turi 352 numušimus savo sąskaitoje, tai geriausias britų pilotas Džonis Džonsonas tik 38, o visų sąjungininkų lyderis, sovietų pilotas, Ivanas Kožedubas vos 66. Virš jų dešimtys vokiečių pilotų su keliskart didesniais skaičiais.

8.    Užmirštas liuftvafės lėktuvas.

Vokiečių pajėgoms lėktuvus kūrė keli pagrindiniai gamintojai. Du iš jų, „Messerschmitt“ ir „Heinkel“, vienu metu kūrė liuftvafei pilnai metalinio korpuso naikintuvus.

„Me109“ ir „He112“ turėjo praktiškai identiškus greičio ir kopimo į aukštį parametrus. Tačiau kompanijos „Heinkel“ lėktuvas turėjo kur kas mažiau komplikuotą įtraukiamą važiuoklę, su kuria net mažiau patyrę pilotai galėjo lengvai nusileisti.

Maža to, jo maksimalus skrydžio nuotolis siekė daugiau nei 1000 km. Tai ne tik lenkė konkurentus, bet ir to meto pagrindinius vokiečių bombonešius „Messerschmitt Bf 110“. Toks lėktuvas būtų itin pravertęs operacijoje prieš britus.

Kodėl šių lėktuvų buvo pagaminta itin nedaug? Įmonės įkūrėjas Vilis Meseršmitas (Willy Messerschmitt) buvo nacių partijos narys, oro pajėgų įkūrėjo Hermano Gėringo (Hermann Göring) paramą. O ir konkurentas uvo įtartas turys žydiško kraujo. Taip kur kas pranašesnis „He112“ buvo nepelnytai apleistas.

9.    Amerikiečių karo lauko striukė „Parsons jacket“ kurta galvojant apie praktiškumą ir madą.

Kalbant apie karių uniformų madas, ne tik vokiečiai galėjo pasigirti jiems sukurtomis madingomis uniformomis. Amerikiečiai 1941 metais pristatė savo garsiąsias „M1941“ uniformines striukes.

1940-aisiais Generolas Majoras Džeimsas K. Parsonsas vadovavo divizijai, kuri JAV vidurio vakaruose ir Aliaskoje išbandė šias uniformas. Būtent todėl ji visuomenėje prigijo „Parsonso striukės“ pavadinimu. Ją sukurti padėjo madų žurnalo „Esquire“ dizaineriai.

Itin paprasto dizaino striukė buvo lengva, patogi, taupanti medžiagas. Be to jos dizainas apsiskolintas iš tuo metu populiarėjusio tokio stiliaus rūbų, kuriuos mėgo praktiški amerikiečiai. Jiems išvykus į karą nereikėjo pratintis prie tradicinės įpareigojančios uniformos.

10.    Vokiečiai nebuvo automobilizuota šalis.

Tiek to meto nacių propaganda tiek šiomis dienomis kuriamuose filmuose vokiečiai dažnai vaizduojami kaip itin modernios kariuomenės atstovais. Vis tik realybėje ši kariuomenė daugiausiai kliovėsi arklių traukiamomis gurguolėmis bei žygiavimu pėsčiomis. Iš nukariautų šalių kariuomenių bei gyventojų imdavo kone viską kas važiuodavo.

Taip, dar iki karo vokiečių „Mercedes“ skriejo rekordiniais greičiais trasoje. Vokietija atidarė autobamus. Vis tik 1 automobilis teko 47 vokiečiams. Tuo tarpu Britanijoje 1 su 14, Prancūzijoje 1 su 8, JAV vienas automobilis teko keturiems žmonėms. Statistiškai.

Toks didelis disbalansas lėmė, kad kur kas mažiau vokiečių gebėjo vairuoti mašimas. Buvo dar mažiau gamyklų ir žmonių išmanančių apie jas. Galiausiai teko perimti svetimų šalių automobilius, kas jų priežiūrą darė kone nepakeliama, nes kam nors sugedus tiesiog nebuvo kuo remontuoti

Šiandien vis dar yra besidominčių socialiniu tinklu „Twitter“ bei klausiančių, kodėl mūsų šalyje jis ne toks populiarus. Todėl 13-ojo „Twitter“ gimtadienio proga mobiliųjų telefonų specialistai palengvina šią naštą: ne tik atsako į klausimą, kodėl šis socialinis tinklas neprigijo Lietuvoje, bet ir pristato 10 įdomių faktų, kurie padės geriau susipažinti su „Twitter“.

„Kodėl „Twitter“ Lietuvoje neišpopuliarėjo? Nuomonių yra įvairių, o tikslios priežastys nėra aiškios. Garsiausiai skamba du požiūriai. Vienas jų teigia, kad kai Lietuvoje atsirado „Twitter“, nebuvo tiek garsių žmonių, kuriuos norėtųsi sekti. Todėl prie šio socialinio tinklo neprisijungė pakankamai aktyvių vartotojų. Kitas požiūris – „Twitter“ žinutės ženklų apribojimas lietuvių kalbai yra kiek per sudėtingas iššūkis, todėl naudotis šiuo socialiniu tinklu nepatogu. Kitaip tariant, sunku aiškias mintis lietuvių kalba suformuluoti trumpai, nes mūsų kalbos žodžiai ir konstrukcijos ilgesnės, nei anglų kalboje“ – sako specialistė Agnė Adomaitytė ir dalinasi 10 faktų apie Lietuvoje taip ir neišpopuliarėjusį, bet pasaulyje puikiai žinomą socialinį tinklą „Twitter“.

1. „Twitter“ galėjo būti pavadintas „Friendstalker“ (angl. draugų persekiotojas)

Vienas iš „Twitter“ įkūrėjų, Evanas Williamsas, pasiūlė tokį pavadinimą naujam socialiniam tinklui, tačiau idėja buvo atmesta, nes skambėjo pernelyg keistai ir nejaukiai. Vėliau žodyne netyčia radę žodžio „twitter“ (liet. čiulbėjimas) apibūdinimą, kūrėjai nusprendė, kad toks pavadinimas puikiai atitinka norimą socialinio tinklo idėją ir pasirinko būtent jį.

2. Pirmoji „Twitter“ žinutė

„Twitter“ įkūrėjas Jackas Dorsey pirmąją žinutę socialiniame tinkle parašė 2006 kovo 21 d. 21:50. Ji skambėjo taip: „Tiesiog kuriuosi savo twttr.“

3. „Twitter“ paukštukas turi vardą

Kaip atrodo „Twitter“ logotipe pavaizduotas mielas mėlynas paukštukas aiškinti nereikia – tai vienas atpažįstamiausių logotipų pasaulyje. Tačiau ar žinojote, kad šis paukštukas turi vardą? Ir ne, tai nėra Cypsius ar Tweety, kaip kartais manoma. Paukštelio vardas... Laris (Larry). Taip paukštukas pavadintas krepšininko Larry Birdo garbei.

4. Grotažymes sukūrė ne „Twitter“

Grotažymes, padedančias sujungti mintis tomis pačiomis temomis į vieną vietą „Twitter“ pradėjo naudoti dar 2007 metais. Vėliau jas perėmė ir kiti socialiniai tinklai, todėl gali pasirodyti, kad „Twitter“ sukūrė grotažymes. Tačiau toks būdas buvo naudojamas dar praeitame amžiuje, bendraujant interneto kambariuose IRC ir iš ten perkeltas į „Twitter“.

5. Kodėl „Twitter“ žinutės apribotos iki 140 simbolių?

Šis formatas pasiskolintas iš SMS žinučių. Telefonuose jos turi 160 simbolių. Ilgesnės yra skaidomos ir siunčiamos per kelis kartus. Kompanijos kūrėjai nusprendė pasiskolinti šį apribojimą, kad esant reikalui, „Twitter“ žinutės nebūtų skaidomos. Kodėl jos apribotos iki 140, o ne 160 ženklų? 20 ženklų kūrėjai paliko siuntėjo vardui arba slapyvardžiui, o likusius – žinutės turiniui. Praėjusiais metais kompanija galimų ženklų skaičių padvigubino – dabar jis siekia 280 simbolių.

6. „Twitter“ – greičiau nei žiniasklaida

2009 m. sausio 15 d. nutiko laimingai pasibaigęs nelaimingas atsitikimas – „US Airways“ orlaivis avariniu būdu sėkmingai nusileido ant Hadsono upės Niujorke. Socialiniame tinkle „Twitter“ šios istorijos nuotrauka atsirado pirmiau nei tradicinėje žiniasklaidoje, todėl kompanija gavo daug dėmesio ir pripažinimo dėl to, jog yra puikus įrankis greitai ir efektyviai perduodant svarbias žinutes.

7. „Twitter“ ilgą laiką buvo nuostolingas

Sunku patikėti, kad vienas populiariausių socialinių tinklų gali būti nepelningas, tačiau iki pat 2017 metų pabaigos „Twitter“ buvo būtent toks. Kompanija pranešė, kad 2017 ketvirtasis ketvirtis pirmą kartą verslui atnešė pelno.

8. Kas turi daugiausiai sekėjų?

Tai – JAV dainininkė Katy Perry, kuri turi 108 milijonus sekėjų. Ji lenkia tokias įžymybes kaip Barakas Obama, Donaldas Trumpas ar LeBronas Jamesas.

9. Kokia žinutė turi daugiausiai pasidalinimų?

Šis titulas priklauso Japonijos verslininkui Yusaku Maezawa. Jis 2019 metų pradžioje pranešė, kad per 2018 metų žiemos švenčių laikotarpį jo elektroninė parduotuvė pardavė prekių už 10 milijardų Japonijos jenų (virš 80 milijonų eurų). Todėl ta proga nusprendė padovanoti 100 milijonų Japonijos jenų (apie 8 milijonus eurų) dešimčiai atsitiktine tvarka pasirinktų žmonių, kurie pasidalins jo įrašu. Žinute pasidalino daugiau nei 4,5 milijono žmonių.

10. Kiek vartotojų naudojasi „Twitter“?

2019 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, kas mėnesį „Twitter“ susilaukia 330 milijonų aktyvių vartotojų.

Didžiuosiuose kino ekranuose šįkart vėl atgyja neįtikėtinas iš LEGO kaladėlių sukonstruotas pasaulis, kuriame netrūks spalvingų personažų, nutrūktgalviškų nuotykių ir puikaus humoro.

Nuolat viskuo patenkinto Emeto puikiai nuotaikai ateina galas, kuomet iš kosmoso tolybių atkeliavęs paslaptingas įsibrovėlis pagrobia jo merginą ir draugus: Betmeną, Metalbarzdį, princesę Vienakitę ir Benį. Pasitelkęs visą savo išmonę ir įgūdžius, Emetas susikonstruoja kosminį laivą ir išsirengia į tolimą kelionę – kad nugalėtų paslaptingą priešą, išgelbėtų draugus ir į savo gimtąjį miestą sugrąžintų taiką ir ramybę.

O kol laukiame nuotaikingų „LEGO filmas 2“ nuotykių, kviečiame sužinoti netikėčiausius faktus iš LEGO kaladėlių istorijos:

– LEGO pavadinimas, kitaip nei daugelis galvoja ir taria pavadinimą, neturi daugiskaitos.

– Žodis LEGO nėra daiktavardis. Tai daugiau būdvardis, apibūdinantis LEGO žaidimą, LEGO kaladėles, LEGO visatą.

– 1932 metais Ole Kirkas Kristiansenas įkūrė įmonę LEGO group, kaladėlių gamybai panaudodamas tai, kas liko iš jo nenusisekusio dailidės verslo. Pirmosios kaladėlės buvo pagamintos iš medžio likučių.

– Tačiau minėtasis žmogus pats LEGO kaladėlių neišrado, būtent todėl kartais sakoma, jog šis verslas prasidėjo nuo nusikaltimo. Tikrasis šių kaladėlių išradėjas yra britas, vardu Hilary Fisher Page, tačiau jis mirė taip ir nesužinojęs, jog jo išradimą panaudojo kitas asmuo.

– Kiekvienais metais yra parduodama tiek LEGO kaladėlių, kad sudėjus jas vieną prie kitos į vieną liniją, galėtum ja apjuosti Žemės rutulį net penkis kartus.

– Paskaičiuota, kad kiekvienam pasaulio gyventojui tenka 86 LEGO kaladėlės.

– LEGO savo modeliukams parduoda maždaug 400 milijonų padangų, o toks skaičius kompaniją paverčia daugiausiai padangų parduodančia kompanija pasaulyje.

– Pasaulyje yra daugiau kaip 400 milijardų LEGO kaladėlių. Sudėjus jas visas į vieną liniją, gautųsi toks pat atstumas, kaip 10 kartų didesnis, nei iki Mėnulio.

– LEGO įdomus tuo, kad nuo pat kompanijos įkūrimo kuria LEGO visatą. Tai reiškia, kad 1958 metais pagaminta kaladėlė tiktų ir šių dienų konstruktoriui.

– LEGO yra viena iš nedaugelio žaislų, kurie negaminami Kinijoje. Šios kompanijos gamyklos įkurtos Danijoje, Vengrijoje ir Čekijoje.

– Šiuo metu yra sukurta apie 3500 skirtingų kaladėlių, jos yra net 60-ties skirtingų atsplavių.

– Suaugusieji, kurie yra prisiekę LEGO gerbėjai, turi savo pavadinimą – jie vadinami „Afols“.

– Maždaug 86 procentai LEGO žmogeliukų yra vyriškos giminės.

– Pagrindinėje LEGO gamykloje Danijoje kiekvieną valandą pagaminama 2 milijonai LEGO elementų.

– Paskaičiuota, kad vaikai visame pasaulyje kasmet praleidžia 5 milijardus valandų žaisdami su LEGO.

– Jei sugalvotumėte atkurti pirmąjį „LEGO filmą“, jums prireiktų net 15 080 330 kaladėlių.

Na, o filmo kūrėjai teigia, jog „LEGO filmas 2“ bus dar įspūdingesnis. Tuo galėsime įsitikinti jau nuo šio penktadienio, vasario 8  dienos.