N. Farage'as kartu su grupe respublikonų politikų dalyvavo D. Trumpo rinkimų kampanijos renginyje Arizonos valstijoje, likus vos šešioms dienoms iki JAV prezidento rinkimų, kur D. Trumpas susirems su demokratų kandidatu Joe Bidenu.

Renginio metu D. Trumpas pakvietė N. Farage'ą ant scenos ir pavadino jį „vienu galingiausių žmonių Europoje“.

„Jis visiškai neprieštaringai vertinamas žmogus, tiesa? Labai drovus“, – juokavo D. Trumpas.

Savo ruožtu N. Farage'as pareiškė, kad prieš ketverius metus buvo atvykęs į Jungtines Valstijas „atnešti „Brexito“ žinią – kad galima įveikti isteblišmentą, būtent tai padarė Donaldas Trumpas“.

„Čia turime patį Europos karalių“, – po N. Farage'o žodžių pareiškė D. Trumpas.

Pirmadienį N. Farage'as pasitraukė iš Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vadovo posto pareiškęs, kad visą žemyną sukrėtusio referendumo, kuriame britai nubalsavo už pasitraukimą iš ES, rezultatai reiškia, jog „mano politinis tikslas buvo pasiektas“.

52 metų N. Farage'as yra politinis autsaideris, kuriam nė karto nepavyko prasimušti į D. Britanijos parlamentą, tačiau dėl savo vaidmens „Brexit“ kampanijoje jis jau pateko į istoriją.

Siekis pažaboti euroskeptiškos UKIP populiarumo augimą prieš rinkimus buvo viena priežasčių, paskatinusių ministrą pirmininką Davidą Cameroną (Deividą Kameroną) 2013 metais paskelbti apie planus surengti referendumą dėl tolesnės šalies narystės Bendrijoje.

N. Farage’as atliko ryškų vaidmenį „Brexit“ kampanijoje, nors nebuvo įtrauktas į oficialią „Pasitraukimo“ stovyklą, vadovavusią agitacinei kampanijai už išstojimą iš ES. 

N. Farage’as, kuris nuo 1999 metų yra Europos Parlamento narys, uoliai stūmė „Brexit“ darbotvarkę, akcentuodamas būtinybę padaryti galą masinei imigracijai iš kitų ES šalių ir ragindamas visuomenę skelti antausį „politiniam elitui“. 

Buvęs prekybininkas susikūrė ir puoselėjo paprastų žmonių bėdas bei lūkesčius suprantančio politiko įvaizdį. Žiniasklaidoje dažnai mirgėdavo jo nuotraukos, kuriose N. Farage’as būdavo matomas su alaus bokalu rankoje, o jo raginimai „susigrąžinti kontrolę“ sulaukė atgarsio tarp vyresnio amžiaus, baltųjų ir dirbančiųjų klasės rinkėjų. 

Per referendumo kampaniją N. Farage’as nenuilstamai keliavo po D. Britaniją specialiu agitaciniais šūkiais išmargintu autobusu, iš kurio skambėjo kino filmo „Didysis pabėgimas“ (The Great Escape) apie Antrąjį pasaulinį karą garso takelis.

Tačiau jis dažnai buvo kaltinamas perlenkiantis lazdą su savo populistine žinia. Ypač daug kritikos sulaukė N. Farage’o agitacinis plakatas su nutįsusia ilga rudaodžių migrantų eile ir užrašu stambiu raudonos spalvos šriftu „Lūžio taškas“, kurį pasmerkė netgi kiti „Brexit“ aktyvistai.  

Kontroversiškų vertinimų sulaukė ir jo pareiškimai apie tai, kad moterims D. Britanijoje gali grėsti migrantų masiniai seksualiniai išpuoliai. Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby (Džastinas Velbis) pareiškė, kad N. Farage’as „legitimizuoja rasizmą“.

Vis dėlto galiausiai N. Farage’as triumfavo ir jo pergalės džiaugsmas buvo akivaizdus, kai politikas po „Brexit“ referendumo sugrįžo į Europos Parlamentą.

„Kai atėjau čia prieš 17 metų ir pasakiau, kad noriu vadovauti kampanijai už D. Britanijos pasitraukimą iš ES, jūs visi iš manęs juokėtės. Bet dabar jums nebejuokinga“, – pareiškė jis.

„Pamišėliai, psichai ir užsimaskavę rasistai“

Per dešimt metų, kai stovėjo prie UKIP vairo, N. Farage’as praktiškai vienas pavertė šią partiją įtakinga politine jėga Britanijoje, nors ji parlamente teturi vieną savo atstovą.

UKIP, kurią D. Cameronas kartą yra pavadinęs „pamišėlių, psichų ir užsimaskavusių rasistų“ partija, per pastaruosius visuotinius rinkimus surinko beveik 13 proc. balsų. 

N. Farage’as gimė 1964 metais pasiturinčioje šeimoje Kente, Pietryčių Anglijoje. Jo tėvas buvo biržos makleris ir alkoholikas. Kai Nigelui buvo penkeri, jo tėvai išsiskyrė.

Išsilavinimą jis įgijo vienoje prestižiškiausių privačių Anglijos mokyklų – Dalidžo koledže Londone, kurio direktorius, pasak paties N. Farage’o, laikė jį nesukalbamu ir sunkiu mokiniu.

Užuot studijavęs universitete, N. Farage’as nusekė paskui tėvą į Londono Sitį ir tapo žaliavų prekeiviu.

N. Farage’as turi keturis vaikus: dviejų sūnų jis susilaukė su pirmąją žmona, o dviejų dukrų – su antrąja žmona, vokiete Kirsten.

Nuo paauglystės palaikęs konservatorius, N. Farage’as 1993 metais tapo vienu iš UKIP steigėjų, o 1999-aisiais, būdamas 35 metų, buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

UKIP lyderiu N. Farage’as tapo 2006 metais, tačiau po trejų metų atsistatydino iš šių pareigų. Po metų jis buvo perrinktas į šį postą ir kaip tik tuo metu UKIP populiarumas ėmė augti.

N. Farage’ui, kuris nekart nesėkmingai kandidatavo į Bendruomenių rūmus, teko atlaikyti ir rimtus asmeninius išbandymus: rimtą automobilio avariją, sėklidžių vėžį ir lėktuvo avariją.

N. Farage’as palieka UKIP, tačiau nurodė, jog tęs darbą Europos Parlamente, pažymėjęs, kad kaip vanagas stebės derybų dėl Britanijos išstojimo iš ES eigą.

Jis pasiūlė savo paslaugas „kitiems nepriklausomybės judėjimams, kylantiems kitose Europos Sąjungos dalyse“, pridūręs, kad „yra įsitikinęs, jog matėte ne paskutinę šalį, norinčią palikti ES“.

„Nusprendžiau pasitraukti iš UKIP vadovo pareigų, – jis sakė per spaudos konferenciją Londone. – Stovyklos „Pasitraukti“ pergalė referendume reiškia, kad mano politinis siekis buvo pasiektas.“

N.Farage'as partijos pirmininko pareigų atsisako jau nebe pirmąkart, bet teigia, kad šįsyk jo sprendimas galutinis.

Pirmadienį jis sakė pasiliksiantis dirbti Europos Parlamente ir prižiūrėsiantis derybų dėl Britanijos išstojimo iš ES eigą.

„Kaip vanagas stebėsiu, kaip vyksta pakartotinių derybų procesą Briuselyje ir galbūt kartas nuo karto komentuosiu Europos Parlamente“, – sakė 52 metų politikas ir pridūrė, kad dabartinį Britanijos premjerą Davidą Cameroną (Deividą Kameroną), kuris taip pat nusprendė atsistatydinti vėliau šiais metais, pakeisiantis veikėjas turės būti senas „Brexit“ šalininkas.

„Nors dabar paliksime Europos Sąjungą, išstojimo sąlygos dar neaiškios, – pažymėjo jis. – Jeigu vyriausybė vėl imtų blogai elgtis, o Leiboristų partija išliktų atitrūkusi nuo daugelio savo rinkėjų, tuomet geriausios UKIP dienos galbūt būtų dar tik priešakyje“, – sakė N.Farage'as.

Jis taip pat pasiūlė savo paslaugas „kitiems nepriklausomybės judėjimams, kylantiems kitose Europos Sąjungos dalyse“, pridūręs, kad „yra įsitikinęs, jog matėte ne paskutinę šalį, norinčią palikti ES“.

N.Farage'as anksčiau dukart traukėsi iš UKIP vadovo posto: 2009-aisiais, kilus nesutarimams partijos viduje, taip pat 2015-aisiais, kai nebuvo išrinktas į Britanijos parlamentą, bet abu kartus vėliau persigalvojo.

Pirmadienį jis tvirtino: „Daugiau nebepersigalvosiu, pažadu jums.“

Sprendimą pasitraukti iš 28 šalių bloko Britanija priėmė per birželio 23 dieną šalyje įvykusį referendumą.

„Argi ne juokinga. Kai atvykau čia prieš 17 metų ir pasakiau, jog noriu vadovauti kampanijai už Britanijos pasitraukimą iš ES, jūs visi juokėtės iš manęs, bet dabar nebesijuokiate“, – europarlamentarams pasakė N.Farage'as.

Pasak jo, ES nepripažįsta, kad jos ambicijos dėl vieningos Europos, nuo kurios rinkėjai masiškai nusisuka, žlunga ir yra klaidingos.

„Jūs primetėte jiems politinę sąjungą, o kai žmonės 2005 metais Nyderlanduose ir Prancūzijoje balsavo prieš jus, jūs paprasčiausiai ignoravote juos ir Lisabonos sutartį įnešėte pro užpakalines duris!“ – sakė jis europarlamentarams per skubiai surengtus debatus dėl Britanijos apsisprendimo išstoti iš ES.

N.Farage'as sakė norįs, kad derybos dėl šalies pasitraukimo iš ES būtų pradėtos greitai, pridūręs, jog „geriau jokio susitarimo nei tas supuvęs susitarimas, kurį mes dabar turime“.

Europos Parlamento narys ir vienas iš „Brexit“ judėjimo lyderių sulaukė švilpimo ir garsių nepritarimo šūksnių, kai paragino Europą sudaryti su Britanija gerą prekybinį susitarimą, kai ši pasitrauks iš bloko, įspėjęs, kad priešingu atveju būtų rizikuojama prarasti dalį darbo vietų Vokietijos automobilių gamybos pramonėje.

„Kodėl mums nebūti tiesiog pragmatiškais, protingais, subrendusiais, supratingais... ir nesudaryti protingo susitarimo dėl prekybos be tarifų?“ – klausė jis.

Savo kalboje, kurią buvo priverstas kelis kartus nutraukti dėl triukšmo salėje, N.Farage'as įspėjo: „JK nebus paskutinė valstybė narė, pasitraukusi iš Europos Sąjungos“.

Jo pozicijai pritarė Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kuri Britanijos referendumo rezultatus pavadino „ypatinga demokratijos pergale – antausiu europinei sistemai, kuri vis labiau grindžiama baime, šantažu ir melu“.

Įėjęs į parlamento rūmus iš džiaugsmo švytintis N.Farage'as apsikabino Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį), jo ilgametį priešininką kovose, kuris savo kalboje net paklausė, kodėl UKIP lyderis iš viso varginosi čia atvykti.

„Tikrai stebiuosi, kad esate čia, – pareiškė Komisijos pirmininkas. – Jūs kovojate už pasitraukimą – kodėl esate čia?“

„Tai malonumas“, – atšovė N.Farage'as.

Tačiau N.Farag'eas negalėjo praleisti progos pasakyti, kad ketvirtadienio balsavimas buvo „seisminis“, turėsiantis ilgalaikių pasekmių Britanijos ateičiai.

„Mažieji žmonės atmetė multinacionalines kompanijas, bankus, didžiuosius politikus ir tarė jiems: „Norime susigrąžinti savo šalį“, – sakė N.Farage'as.

Svarbiausias klausimas dabar yra tai, kada ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) inicijuos procesą pagal 50-ąjį tos pačios Lisabonos sutarties straipsnį ir pradės derybas dėl išstojimo.

D.Cameronas yra atvykęs į Briuselį susitikti su ES lyderiais; šis susitikimas žada būti sunkus. Premjeras yra sakęs, kad sprendimo dar reikia palaukti, kol jį pakeis naujasis ministras pirmininkas, tikriausiai rugsėjo mėnesį.

Tačiau europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma, kad derybos turėtų prasidėti kuo greičiau.

Paseks Britanijos pavyzdžiu?

Euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vadovas Nigelas Farage'as (Naidželas Fareidžas) antradienį pareiškė, kad Didžioji Britanija, praėjusią savaitę nubalsavusi už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, suteikia viltį kitoms Europos žemyno valstybėms.

N.Farage'as sakė, jog nori, kad derybos dėl šalies pasitraukimo iš ES būtų pradėtos greitai, pridūręs, kad „geriau jokio susitarimo nei tas supuvęs susitarimas, kurį mes turime dabar“.

Europos Parlamento narys ir vienas iš „Brexit“ judėjimo lyderių sulaukė švilpimo ir garsių nepritarimo šūksnių, kai paragino Europą sudaryti su Britanija gerą prekybinį susitarimą, kai ši pasitrauks iš bloko, įspėjęs, kad priešingu atveju būtų rizikuojama prarasti dalį darbo vietų Vokietijos automobiliu gamybos pramonėje.

„Kodėl mums nebūti tiesiog pragmatiškais, protingais, subrendusiais, supratingais... ir nesudaryti protingo susitarimo dėl prekybos be tarifų?“ – klausė jis.

Savo kalboje, kurią buvo priverstas kelis kartus nutraukti dėl triukšmo salėje, N.Farage'as įspėjo: „JK nebus paskutinė valstybė narė, pasitraukusi iš Europos Sąjungos“.

Jo pozicijai pritarė Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kuri Britanijos referendumo rezultatus pavadino „ypatinga demokratijos pergale – antausiu europinei sistemai, kuri vis labiau grindžiama baime, šantažu ir melu“.

Po ketvirtadienio referendumo Britanijoje opozicinės partijos Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Suomijoje jau paragino jų šalyse organizuoti analogiškus balsavimus dėl tolesnės narystės Bendrijoje.