Pardavėja dirbanti moteris pasakojo net po visos darbo dienos grįžusi namo neskubanti atsigulti, iki sutemų dirba gėlynuose, kuriuos yra įrengusi iš abiejų daugiabučio namo pusių. Gėlynais puošti savo namo aplinką moteris ėmėsi jau seniai.
Pati moteris prisipažįsta nebepamenanti, kada pradėjo prie namų sodinti gėles – ko gero, bus daugiau nei 15 metų.
Vienišumas, gyvenimo ritmas ir jo iššūkiai verčia ieškoti būdų nepalūžti. Tie gėlynai – mano išganymas, atgaiva, būdas išsikrauti.
Kiemą puošia ne tik daugiamečių augalų žiedai, bet ir saulės baterijas turintys žibintai, pasimėgauti grožiu vilioja suoliukai, įvairios dekoracijos. Gėlynus puošia lauko akmenys, kuriuos moteris pati atsigabena iš netoliese esančios pievos.
Kartais kokią gėlę moteris gauna dovanų, bet dažniausiai sėklas ir sodinukus perka pati.
Vyras jai siūlydavo įsigyti sodą, tada ir naudos iš triūso daugiau būtų. Tačiau moteris įsitikinusi, kad gėlynas prie namų jai teikia daugiau džiaugsmo.
"Jau penktus metus esu našlė. Vienišumas, gyvenimo ritmas ir jo iššūkiai verčia ieškoti būdų nepalūžti. Tie gėlynai – mano išganymas, atgaiva, būdas išsikrauti. Kaimynai dažnai pagiria, sako, kad aš – šaunuolė, kalba, kad man už gėlynus reikėtų algą mokėti, bet tuo viskas ir baigiasi. Kai užsimenu, jog reikėtų sumesti po eurą trąšoms, palaikymas baigiasi. Nepamenu, kad kas būtų pasiūlęs vandens atnešti, tenka laipioti į antrą aukštą", – atviravo moteris.
Gėlėmis džiaugiasi kiekvienas, bet jas puoselėjanti moteris kartais priversta nusiminti. Pavasarį kažkas nuskynė septynias tulpes, pati N. Kybartienė nespėjo net jų spalvos pamatyti. Apmaudu, kai svetimo triūso vaisius kai kas parsineša ar net padovanoja kaip savo.
Moteris randa gėlyne ir nuorūkų ar net šunų išmatų.
N. Kybartienės ir jos šviesaus atminimo sutuoktinio pasodinti medeliai dabar jau meta šešėlį kieme, kuriame kvartalo gyventojai dažniausiai vedžioja savo augintinius.
Puošmena: moters pasodintos gėlės, išradingai įrengtos kompozicijos džiugina daugelį kaimynų ir praeivių. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Moters sūnums netenka sukti galvos, ką padovanoti mamai, dažniausiai tai būna kokios nors puošmenos jos gėlynams.
Už puoselėjamą grožį klaipėdietė yra sulaukusi mero padėkų, seniūnaitė yra įteikusi dovanų, bet N. Kybartienė augina gėles ne dėl jų.
