Lankė giminaičius ir draugus
Pastarąsias kelias savaites N.Logvinas buvo išvykęs į Baltarusiją tautinės bendrijos reikalais.
Pasinaudodamas proga, jis aplankė ten gyvenančius savo giminaičius bei bičiulius.
„Įspūdis dvejopas. Mažesniuose Baltarusijos miestuose pandeminė situacija netgi gal mažiau įtempta nei Lietuvoje, tiesa, parduotuvėse visų asmenų veidus ir ten privalo dengti kaukės. Kalbant su vietiniais, aiškėja, kad labai daug kas jų jau persirgo koronavirusu. Tačiau šnekant apie politinę padėtį, panašu, kad valdžios spaudimas opozicijai ne mažėja, o auga. Jaunuomenė ir toliau išvažiuoja iš šalies, tad veikiausiai šitas procesas užsitęs neribotam laikui“, – kalbėjo N.Logvinas.
Yra dalis žmonių, kurie visai nekreipia dėmesio į įvykius valstybėje ir netgi važiuoja ramiai sau ilsėtis į Egiptą.
Anot klaipėdiečio, dėl įvykių, prasidėjusių pernai rugpjūtį po prezidento rinkimų, daugumos baltarusių nuotaikos yra tragiškai liūdnos.
Ypač tai stipriai jaučiama didžiuosiuose šalies miestuose.
„Teko bendrauti su tėvais tų jaunuolių, kurie buvo priversti išvykti iš šalies, nes jais pradėjo aktyviai domėtis įvairios tarnybos. Tačiau yra dalis žmonių, kurie visai nekreipia dėmesio į įvykius valstybėje ir netgi važiuoja ramiai sau ilsėtis į Egiptą“, – pasakojo N.Logvinas.
Įvažiavo be problemų
Beveik 40 metų Klaipėdoje gyvenantis ir dirbantis N.Logvinas yra Lietuvos pilietis, kuriuo tapo dar 1991-aisiais.
Pastaruosius devynerius metus uostamiestyje jis vadovauja baltarusių bendrijai „Krynica“.
Kaip baltarusių kultūrinės bendrijos atstovas N.Logvinas turi leidimą nuolat gyventi ir Baltarusijoje.
Įvertino: pernai rudenį Lietuvos tautinių mažumų departamentas už nuopelnus, išsaugant tautinę tapatybę bei skatinant įvairių tautybių Lietuvos gyventojų kultūrinį dialogą, N.Logviną apdovanojo Sidabro garbės ženklu. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Tad įvažiuojant į ją, nepaisant pastarųjų mėnesių įtampos tarp Lietuvos ir Baltarusijos, klaipėdietis per valstybinę sieną, kaip pats teigė, pervažiavo be problemų, juolab vyko kultūriniais reikalais, su muziejais ketino derinti parodų atgabenimą, kai tik baigsis karantinas.
„Turėjau Lydos valstybinio meno muziejaus pakvietimą ir išvykau. Be to, šiemet bus 20 metų mūsų bendrijai „Krynica“, tikimės, kad į šventę atvyks tautiečių ir iš Baltarusijos. Jei jų kartais neišleistų, manome, kad tikrai atvažiuos mūsų tėvynainiai iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos“, – vylėsi N.Logvinas.
Tiesą sakant, jo paties atvykimas į Baltarusiją šįkart galėjo būti kur kas komplikuotesnis, nes klaipėdietis, dar ne taip seniai buvęs Baltarusijos garbės konsulas uostamiestyje, šių pareigų neteko labai netikėtai, po išsakytos viešos pozicijos dėl smurto prieš žmones.
„Pasirodo, nesu paskelbtas persona non grata Baltarusijoje. Mane per sieną praleido labai lengvai. Be to, aš ne vienas toks paprieštaravęs smurtiniams valdžios veiksmams prieš savo tautą, tokių nušalintų buvo daugiau ir jų pareigos kur kas aukštesnės, nei buvo mano, – tai Baltarusijos ambasadoriai Slovakijoje ir Argentinoje, taip pat Latvijoje“, – pastebėjo N.Logvinas.
Bandymas nutiesti „tiltus“
Beveik prieš šešerius metus, 2015-ųjų kovo 6 d., Klaipėdoje iškilmingai buvo atidarytas pirmasis Baltarusijos garbės konsulatas, kuriam vadovauti ir buvo paskirtas garbės konsulas N.Logvinas.
Atidarymas buvo gana iškilmingas. Jo metu tuometis Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius pažymėjo, kad „Lietuvą ir Baltarusiją sieja ne tik geografinė kaimynystė, turtinga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, stiprūs ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, bet ir bendras buvimas Europos žemyne“.
Tada kalbėta, kad garbės konsulato atidarymas uostamiestyje labai svarbus žingsnis, kuris prisidės prie Vakarų Lietuvos bei Baltarusijos ekonominių ryšių stiprinimo.
Atidarymo ceremonijoje tuomet dalyvavo ir Baltarusijos užsienio reikalų viceministras bei Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje.
Šis „tiltų tiesimas“ per Klaipėdą tarp šalių nutrūko pernai rudenį, kai Baltarusijos garbės konsulas Klaipėdoje N.Logvinas, neslėpęs savo pilietinės pozicijos dėl nesiliaujančio smurto Baltarusijoje, neteko šių pareigų.
Konsulato staiga neliko
Tuomet N.Logvinas, kuris yra ir Klaipėdos baltarusių bendruomenės „Krynica“ vadovas, nepabūgo išsakyti savo pilietinės pozicijos dėl įvykių Baltarusijoje, net ir suprasdamas, kad jam tai gali kainuoti garbės konsulo pareigas.
Jis bendruomenės vardu išplatino viešą pareiškimą, kuriame buvo teigiama, kad „šiuo įtemptu metu jie neturi teisės likti tyliais pašaliniais stebėtojais“ ir reiškė užuojautą „visoms nekaltoms aukoms, nukentėjusioms nuo netinkamo šalies teisėsaugos institucijų elgesio“.
Šis Baltarusijos garbės konsulo Klaipėdoje požiūris negalėjo likti nepastebėtas Minske, nes į šias pareigas asmenį tvirtina Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pernai rugsėjo 22 d. gavo Baltarusijos ambasados Vilniuje notą, kuria grąžinta garbės konsulo Klaipėdoje N.Logvino akreditacijos kortelė „pasibaigus jo įgaliojimams“.
Pačiam N.Logvinui apie tai oficialiai nepranešta iki šiol.
Baltarusijos ambasados interneto svetainėje prie grafos „Garbės konsulas“ apie N.Logviną ten buvusi informacija staiga buvo ištrinta.
Nuo pastato Klaipėdoje, Naujojo Sodo gatvėje, dingo lentelė, skelbianti kad būtent čia veikia Baltarusijos garbės konsulatas, bet lig šiol tebekabo oficialioji Baltarusijos vėliava.
Tačiau netrukus po nebylaus N.Logvino nušalinimo iš garbės konsulo pareigų, Lietuvos tautinių mažumų departamentas už ilgametę kultūrinę, visuomeninę, švietėjišką veiklą, išsaugant tautinę tapatybę bei skatinant įvairių tautybių Lietuvos gyventojų kultūrinį dialogą, klaipėdietį apdovanojo Sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“.
Rado humanitarinę užuovėją
Šis įvertinimas nebuvo šiaip sau. N.Logvinas Klaipėdoje liko bene vienintelis, į kurį ir toliau, esant reikalui, kreipiasi jo tautiečiai, dabar dar – ir pabėgėliai, priversti palikti Baltarusiją.
Vien vakar vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu buvo išduota 800 leidimų Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvą ypatingais humanitariniais tikslais, iš jų – 371 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 103 asmenys.
„Kiekvieną savaitę turime vis naujų prašymų, tai nėra dideli skaičiai, tačiau tiek išduodamų leidimų, tiek atvykstančiųjų skaičius nuosekliai didėja. Turime jau daugiau nei 100 žmonių, kurie paprašė politinio prieglobsčio“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Lietuva nuo pernai rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos.
Baltarusijos piliečiai, jeigu jie jaučiasi persekiojami arba kyla reali grėsmė jų saugumui ir gyvybei, gali atvykti į Lietuvą ir pateikti prašymą suteikti prieglobstį.
Dalis įsikūrė uostamiestyje
Kai kurie pabėgėliai bando kurtis ir Klaipėdoje.
Čia atvyko ne viena baltarusių šeima, kuri dėl valdžios persekiojimų nebegalėjo gyventi savo šalyje.
„Neseniai į mane kreipėsi bent trys baltarusių šeimos dėl lietuvių kalbos kursų. Pas mus Klaipėdos tautinių kultūrų centre kartą per metus organizuojami nemokami lietuvių kalbos kursai. Tačiau tam reikia tautinės bendrijos rekomendacijos. Pagal mūsų rekomendacijas šiuo metu 7 žmonės lanko tokius kursus. Yra tokių, kurie jau įsidarbino, sudarė neterminuotas darbo sutartis ir net pareiškė norą įsitraukti į bendrijos veiklą“, – džiaugėsi N.Logvinas.
Klaipėdietis pasakojo, kad jo tėvynainiams esą sunkiausia pritapti būdavo pirmąsias kelias savaites, paskui, kai jau apsitvarkydavo buitinius reikalus (įsidarbindavo, vaikams surasdavo mokyklas), įtampa kiek atslūgo ir jie imdavo apsiprasti naujoje vietoje su savo nauju pabėgėlio statusu.
„Kada Baltarusijoje pasikeis situacija, sunku pasakyti, nes pagrindiniai oponentai yra kalėjime arba išguiti iš šalies. Tačiau, manau, kad kažkas ten turėtų vėl pajudėti kovo 25 dieną, kada bus minima Baltarusijos nepriklausomybės diena, kai 1918 m. Visos Baltarusijos kongresas paskelbė nepriklausomą Baltarusijos Liaudies Respubliką. Ši data dar vadinama Valios diena. Prognozuoju, kad šią dieną turėtų vėl suaktyvėti masiniai protestai, nes panašu, kad A.Lukašenka vis tiek neketina trauktis“, – dėstė N.Logvinas.
