Šveicarijos olimpinė komanda nenurodė susirgusiųjų pavardžių, bet šveicarų žiniasklaidos priemonė RTS pranešė, kad susirgo akrobatinio slidinėjimo rungties dalyviai Fabianas Boeschas (Fabijanas Biošas) ir Elias Ambuehlis (Elijas Ambiulis).

Nustačius diagnozę jie buvo atskirti nuo kitų sportininkų, jiems taikytas karantinas. Šveicarų olimpiečių vadovai sako, kad a bu sportininkai jau sveiksta ir tikisi dalyvauti žaidynėse.

Per šias olimpines žaidynes norovirusu, sukeliančiu viduriavimą ir vėmimą, susirgo daugiau kaip 200 žmonių, daugiausia apsaugos darbuotojų.

Organizacinio komiteto atstovas nurodė, jog nustatyta, kad norovirusinės infekcijos protrūkis prasidėjo jaunimo centre „Horeb“, ir jį sukėlė užterštas vanduo.

Dauguma ankstesnių susirgimo šia viduriavimą ir vėmimą sukeliančia virusine žarnyno infekcija buvo užfiksuoti jaunimo centre, kur įsikūręs žaidynių personalas.

Tuo tarpu nauji ligos atvejai registruoti personalo apgyvendinimo vietose Pjongčange ir Gangninge – pagrindiniuose šių olimpinių žaidynių miestuose.

Norovirusas yra labai užkrečiamas, jis sukelia viduriavimą, vėmimą ir pilvo skausmus.

„Stengiamės užtikrinti, kad būtų stebima vandens kokybė... ir higiena“, – sakė olimpiados organizacinio komiteto atstovas.

Skelbiama, kad tarp asmenų, užsikrėtusių šia viduriavimą ir vėmimą sukeliančia virusine žarnyno infekcija, sportininkų nėra.

Organizacinio komiteto atstovas nurodė, jog nustatyta, kad norovirusinės infekcijos protrūkis prasidėjo jaunimo centre „Horeb“, o jį sukėlė užterštas vanduo.

Tarp asmenų, užsikrėtusių šia viduriavimą ir vėmimą sukeliančia virusine žarnyno infekcija sportininkų nėra. Olimpiados organizatoriai tikina darantys viską, kad juos apsaugotų.

Jeigu varžybų dalyviai, o ypač favoritai, užsikrėstų kokia nors liga, žaidynių organizatorė Pietų Korėja atsidurtų labai keblioje padėtyje.

Vietų, kuriose vyks olimpinės varžybos, apsaugai dislokuota šimtai kareivių, kurie pakeitė 1 200 apsaugos darbuotojų, anksčiau šią savaitę karantinuotų dėl viruso protrūkio. Virusas gali plisti per užterštus paviršius, maistą, vandenį ar aerozoliniu keliu.

Dauguma iš 42 užregistruotų naujų užsikrėtusiųjų virusu yra pasaugos darbuotojai, kuriems paskelbtas karantinas ir kurie yra stebimi.

Pjongčango žiemos olimpinių ir parolimpinių žaidynių organizacinis komitetas (OCOG) pasirūpino rankas dezinfekuojančiais skysčiais žaidynių vietose ir ragina žmones kruopščiai bei reguliariai plautis rankas.

ULAC duomenimis, paskutinę spalio savaitę padaugėjo ne tik pavienių žarnyno virusinių infekcijų atvejų. Dvejose vaikų ugdymo įstaigose Šiauliuose ir Panevėžyje užregistruoti įtariami norovirusinės infekcijos protrūkiai. Epidemiologinis protrūkių tyrimas rodo, kad infekcija vaikų kolektyvuose išplito sąlyčio būdu, tačiau neatmetama ir plitimo per maistą tikimybė.

Lietuvoje per paskutinius 5 metus kasmet buvo registruojama nuo 300 iki 800 norovirusinės infekcijos atvejų, iš kurių apie 70 proc. sudarė vaikai iki 6 metų.

Noroviruso sukelta infekcija – tai ūminė žarnyno infekcija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, bendru negalavimu, nedideliu karščiavimu. Ši liga dar kitaip vadinama epideminiu virusiniu gastroenteritu, virusine diarėja, žiemos vėmimo liga.

Kaip pasireiškia liga?

Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu. Vėmimas dažniau būna vaikams nei suaugusiems. Gali būti bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmai. Apie 50 proc. ligonių gali būti karščiavimas. Staigus kūno skysčių netekimas (dehidratacija) yra dažniausia ligos komplikacija. Dažniausiai simptomai praeina po 24–60 valandų. Tyrimais su savanoriais nustatyta, kad apie 30 % užsikrėtusių liga kliniškai nepasireiškia. Tačiau besimptomių viruso nešiotojų vaidmuo infekcijos plitime nėra gerai žinomas.

Infekcijos plitimo epidemiologija

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo makroorganizmo imlumo. Norovirusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra pakankamai atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60 laipsnių.

Paprastai virusai išsiskiria su išmatomis. Sergantis norovirusine infekcija virusus išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 dienas pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusus gali platinti iki 2 savaičių po pasveikimo.

Dažniausiai maisto kilmės protrūkiai yra susiję su termiškai neapdoroto maisto, užkandžių (mišrainių, salotų, sumuštinių) vartojimu. Maistas gali būti užkrėstas ir pirminiu būdu. Kiautiniai moliuskai (austrės) gali būti užkrėsti jų augimo vietose. Kitas maistas (braškės, avietės, salotos) gali būti užterštas prieš tiekimą į rinką ir neretai yra išplitusių tarptautinių protrūkių priežastis.

Rekomenduojamos profilaktikos priemonės

Norovirusinės infekcijos profilaktikos pagrindas – rankų higiena, saugus maisto tvarkymas, aplinkos valymas ir dezinfekcija. Rekomenduojamos šios priemonės, mažinančios riziką užsikrėsti:

Dažnai ir kruopščiai plauti rankas, ypatingai pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą.

Kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kiautinius moliuskus.

Suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos užmerkti buityje naudojamuose balikliuose su chloru.

Patikimai valyti ir dezinfekuoti tualetą.

Dirbantys maisto tvarkymo subjektuose asmenys, turintys žarnyno funkcijos sutrikimų, neturėtų tvarkyti maisto ligos metu ir dar 3 dienas po paskutinės viduriavimo dienos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad žiemą bei ankstyvą pavasarį plinta ne tik ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bet ir įvairūs žarnyno virusai. Rotavirusai, astrovirusai, hepatito E virusas, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai bei kt. gali sukelti ūmias žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia vėmimu, viduriavimu, karščiavimu.

ULAC duomenimis, 2015 m. buvo užregistruota 5020 susirgimų virusinėmis žarnyno infekcijomis, (2014 metais – 4082 susirgimų). Pagrindine šių infekcijų priežastimi buvo rotavirusai (2014 m. - 85 proc., 2015 m. - 78 proc.).

Virusai yra labai atsparūs šilumos, rūgščių poveikiui, išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Žarnyno virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. dažniausiai jie patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina.

Dažniausiai Lietuvoje yra registruojami rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.

Pirmieji rotavirusinės infekcijos simptomai pasireiškia po 24-72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis.

Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Rotavirusai santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4°-20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant. Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 - 6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60° C. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose.

Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu.

Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų ir daugiausia iš jų sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą. Priklausomai nuo tipo, adenovirusai gali sukelti ir kitas infekcijas – gastroenteritą (ypatingai vaikams), konjunktyvitą, cistitą ir kt.

2015 m. buvo užregistruoti 254 adenovirusų sukelti žarnyno infekcijų atvejai (5proc. iš virusinių žarnyno infekcijų). Labiau linkę sirgti adenovirusine infekcija vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Būtent tokiems žmonėms šiais virusais gali būti infekuotos tonzilės, limfmazgiai, žarnynas be klinikinių ligos požymių. Virusus jie gali platinti ilgai. Adenovirusai yra atsparūs dezinfekuojančioms priemonėms ir ilgą laiką gali išgyventi ant užterštų aplinkos paviršių, daiktų ar baseino vandenyje.

Adenovirusai plinta nuo infekuoto žmogaus kitam šiais būdais:

• per artimą sąlytį liečiant rankomis užterštus paviršius ar sveikinantis;
• per orą kosėjant, čiaudint;
• virusais užterštomis (neplautomis) rankomis liečiant burną, nosį, akis.

Sumažinti užsikrėtimo adenovirusais riziką ULAC medikai pataria:

• kuo dažniau plauti rankas su muilu;
• rankas muiluoti ne trumpiau kaip 15-20 sek.;
• kosint ar čiaudint prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės sulenkimą;
• neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis;
• vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju;
• susirgus pasilikti keletą dienų namuose.

Šaltuoju sezonu įsisiautėjančių rota ir noro virusų sukeliamos žarnyno infekcijos į patalą dažniausiai paguldo mažuosius. Nors šiandien medikai fiksuoja labiau suaktyvėjusį noro virusą, daugėja ir sergančiųjų daug sunkesnėmis rotavirusinėmis infekcijomis.

Prasideda ūmiai

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos dr. Ingos Ivaškevičienės, dažniausiai šios virusinės žarnyno infekcijos pakerta jaunesnio amžiaus mažyliai – iki 2–3 m. Kartais serga ir vyresni, sulaukę 5–6 m., vaikai. Tačiau rota virusai neaplenkia ir suaugusiųjų.

„Ligos pradžia ūmi ir lydima pagrindinių trijų simptomų: karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo. Dažniau pirmiau vemiama, o po to viduriuojama. Bet gali būti ir atvirkščiai. Esant norovirusinei infekcijai, ligos eiga lengvesnė, paprastai tik vemiama“, – pasakojo gydytoja. Apie infekciją pirmiausia gali įspėti pasikeitęs vaiko elgesys – jis atsisako valgyti, skundžiasi pilvo skausmais, tampa vangus, irzlus, nebenori žaisti.

Atsiduria ir reanimacijoje

Ūmiausios būna pirmos trys–penkios dienos. Jei tėveliai suskumba padėti vaikui, greitai imama sveikti.

„Kai mažylis pradeda vemti, viduriuoti, svarbiausia yra atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą organizme. Rekomenduojama mažais gurkšneliais maždaug kas penkias minutes girdyti druskos tirpalu su gliukoze. Ligoninėje naudojamas specialus tikslios sudėties tirpalas, bet panašaus jo galima įsigyti ir vaistinėse. Tirpalą galima pasigaminti ir namuose: jį turėtų sudaryti 1,75 g natrio chlorido, 1,5 g kalio chlorido, 2,5 g natrio hidrokarbonato ir 14,5 g gliukozės“, – patarė I.Ivaškevičienė.

Be to, gydytoja pabrėžė, kad netiks gazuotas mineralinis vanduo, nes jame yra per daug elektrolitų. Paprastame vandenyje jų visai nėra, todėl naudos irgi nedaug.

Jei tėveliai skystį girdo nenuosekliai arba vaikas jį vis išvemia, dėl ištikusios dehidratacijos gali prireikti ir medikų pagalbos – mažylis guldomas į reanimacijos skyrių, taikomos skysčių infuzijos – lašelinės. Tiesa, pasak specialistės, labai sunku prognozuoti, kiek stipriai liga pažeis plonąjį žarnyną. Tad netgi kantriai girdant tirpalą gali nepavykti išvengti ligoninės.

Skiepytis ar pasikliauti imunitetu?

„Svarbiausias dalykas siekiant išvengti susirgimo yra rankų higiena. Tačiau tai nėra pakankamai efektyvu – juk mes nė vienas nevaikštome visiškai švariomis rankomis, pavyzdžiui, jas nusiplovę po naudojimosi tualetu vis tiek liečiame rankeną. O rota virusas plinta labai staiga, ant paviršių gyvybingas gali išlikti net apie dešimt dienų, taigi rizika didžiulė“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak jos, efektyviausia priemonė ginantis nuo viruso yra skiepai. Jie rekomenduojami kūdikiams: skiepyti galima nuo 2 mėnesių (anksčiausiai – 6 savaičių) iki 6 mėnesių. Vyresnis vaikas ir suaugusysis nėra skiepijami.

„Taigi tėveliai turėtų anksti nuspręsti, ar skiepys vaiką, nes laiko intervalas tam padaryti nėra labai didelis. Ne vieni, susidūrę su rotavirusine infekcija ir patyrę, koks tai yra košmaras, antrą vaiką paskiepija kuo greičiau“, – sakė gydytoja.

Kita vertus, natūralų imunitetą organizmas kuriam laikui gali įgyti ir pats. Sakoma, kad rotavirusinės ligos pasikartojimų eiga yra kaip šokinėjantis kamuoliukas: po pirmo sunkaus persirgimo kiti kartai būna daug lengvesni. Taigi ir vyresni vaikai dažnai serga, tačiau tokia lengva forma, kad net patys to nepajaučia.

„Tačiau pastebima, kad vėliau imunitetas nuslopsta: susirgimų pakilimas vėl matomas apie 25 metus, kada jauni tėveliai užsikrečia nuo sergančių kūdikių, ir apie 60 metus – kai seneliai pasigauna virusą slaugydami anūkus“, – paaiškino I.Ivaškevičienė.