-
Gandrų dovana prilygo Kalėdų stebuklui 4
Užkliūdavo amžius
Jauna pora vos ne nuo pažinties pradžios svajojo apie vaikus, didelę bei gražią šeimą. Rimantei buvo 16 metų, kai Jūros šventėje susipažino su dešimčia metų vyresniu Nerijumi. Susituokusi pora neatidėliojo svajonių ateičiai, tačiau siekti jų trukdė jaunos moters sveikatos bėdos ir kai kurių gydytojų požiūris.
„Dar paauglystėje turėjau problemų su nereguliariu mėnesinių ciklu, bet į tai nekreipiau daug dėmesio, nes galvojau, kad normalu, reikia laiko, kol viskas susireguliuos, tačiau sulaukus pilnametystės situacija nepasikeitė“, – prisiminė 23 metų Rimantė.
Pradėjus ieškoti problemos priežasties, jaunai moteriai buvo nustatytas policistinis kiaušidžių sindromas – hormonų pusiausvyros sutrikimas. Gydytojai sureguliavo mėnesinių ciklą, tačiau to nepakako. Specialistai negalėjo pasakyti, ar moteriai pavyks susilaukti vaikų.
„Jau nuo vaikystės vaikai man teikdavo daug džiaugsmo. Visada svajodavau, kad turėsiu savo vaikų ir gražią šeimą. Ji man – didžiausia vertybė, todėl su vyru nusprendėme ilgai nelaukti ir susilaukti atžalėlės. Praėjus metams po nesėkmingų bandymų pradėjau ieškoti, kodėl nepavyksta pastoti. Kur benueidavau, visi gydytojai sakydavo, kad „tu dar jauna, kam čia skubėti, dar suspėsi ir panašiai“. Jaučiausi labai prastai, pradėjau galvoti, gal tikrai aš per jauna... Bet noras susilaukti vaikų imdavo viršų ir nurydama gydytojų pastebėjimus apie mano jauną amžių, ieškodavau toliau“, – pasakojo tuomet nė 20-ies dar neturėjusi R. Rabašauskienė.
Vieni gydytojai ramino, kad „čia nieko baisaus ir tuoj viskas susitvarkys“, kiti rekomendavo išsivalyti organizmą, pradėti maitintis be glitimo ir cukraus, bet niekas nepadėjo.
Paieškas vainikavo sėkmė
Negalėdama sulaukti pagalbos, pora iš nevilties atsidūrė Latvijoje. Sužadėtinių kursuose Rabašauskai buvo girdėję apie NaPro technologiją – krikščioniškomis vertybėmis paremtą nevaisingumo gydymą. Šiuo metodu besivadovaujanti gydytoja Latvijoje jauną moterį metus gydė vitaminais, dietomis, organizmo valymu. Kas mėnesį reikėdavo atlikti kraujo, kiaušidžių bei gimdos echoskopijų tyrimus.
Nevaisingumo priežasties paieškos skaičiavo ketvirtus metus, kai jauna moteris, prireikus echoskopijos tyrimo, užsuko į medicinos centrą „Northway“ Klaipėdoje. Rimantę nustebino, kad ją apžiūrėjusi ginekologė Rasa Dargienė nekomentavo jos amžiaus. Gydytoja suabejojo kai kurių Latvijoje skiriamų vaistų veiksmingumu ir paminėjo, kad gydo tik išbandytais ir mokslu paremtais metodais.
Kadangi apie metus trukęs gydymas pagal Latvijos gydytojos rekomendacijas nedavė rezultatų, Rimantė nusprendė pakeisti specialistą ir tapo ginekologės R.Dargienės paciente. Po kiaušidžių stimuliacijos moteriai pavyko pastoti iš trečio karto.
„Negalėjau patikėti! Pas gydytoją Rasą Dargienę neprireikė nė pusės metų, kad svajonė taptų realybe. Pamenu, kai nuėjau pirmą kartą po kraujo tyrimų, patvirtinančių nėštumą, džiaugiausi ir sakiau gydytojai, kodėl nesuradau Jūsų anksčiau“, – džiaugėsi pašnekovė.
Kiek reikia iki svajonės išsipildymo?
Rimantė prisiminė, kiek daug džiaugsmo suteikė pirmieji mažylio judesiai pilve, monitoriaus ekrane pamatytos vaiko rankytės ir kojytės per echoskopiją.
„Kiek buvo džiaugsmo ir nekantraus laukimo! Visada atėjusi į apžiūrą jausdavausi laukiama ir saugi, nes matydavau, kaip pasiruošiama paciento priėmimui pandemijos metu. Nėštumas buvo sklandus, tiesa, 12-tą nėštumo savaitę buvo nustatytas gestacinis nėščiųjų diabetas, todėl turėjau apsilankyti ir pas endokrinologą Raimondą Savicką. Jis turbūt iki šiol mane pamena, nes labai labai bijau adatų, o man pačiai reikėjo įsidurti į pirštą keturis kartus per dieną (vėliau – keturis kartus per savaitę), kad pasitikrinčiau cukraus kiekį kraujyje“, – prisiminė moteris.
Kai pora pastoja ir sėkmingai susilaukia vaikelio, džiaugiamės kartu su ja.
R.Rabašauskienė džiaugėsi, kad per visą nėštumą maloniai stebino „Northway“ laboratorijos specialistės, kai reikėdavo atlikti kraujo tyrimus.
„Laboratorijoje dirba labai malonios, švelnios specialistės. Visada pasitinkančios ir išlydinčios su šypsena. Kraujo tyrimus dažniausiai atsiunčia per 1 – 2 darbo dienas su gydytojo komentaru! Dažnai matau, kaip internete merginos klausinėja apie pasidarytus kraujo tyrimus bei jų rodmenis. Medicinos centre „Northway“ nereikia spėlioti. Mano gydytoja Rasa Dargienė dar gydymo pradžioje davė savo telefono numerį ir elektroninį paštą. Porą kartų kreipiausi prašydama pagalbos, gydytoja greitai patardavo, kaip spręsti problemą. Kartais reikia tiek nedaug – vos pusės metų normalaus, profesionalaus gydymo ir priežiūros, kad išsipildytų svajonė! Rekomenduoju „Northway“ kliniką visoms negalinčioms pastoti, kažko laukiančioms ar nedrįstančioms ieškoti pagalbos. Dėkoju gydytojai Rasai Dargienei už greitą, sklandų gydymą ir rūpestingą nėštumo priežiūrą“, – džiaugėsi Rimantė.
Namai – pilni meilės
Lapkričio 23-iosios rytą Rimantės gimdymas buvo greitas ir sklandus. Paryčiais išskubėjusi į ligoninę, 11 valandą ryto moteris jau sūpavo pirmagimį Leoną.
„Dabar gyvename keturiese: mes – tėveliai, sūnaitėlis ir katytė, kuri jaudinasi dėl kiekvieno Leonyčio sukrebždėjimo. Būti tėvais sekasi puikiai, gal tik pirmas dvi savaites trūko miego dėl pilvo dieglių, bet nuo trečios savaitės pradėjome geriau suprasti vaiko poreikius ir dabar naktys būna ramios. Namai kaip niekada pilni meilės, jaukumo ir šilumos. Esame be galo laimingi ir už savo neįkainojamą džiaugsmą dėkingi medicinos centrui „Northway“, – dėkingumu bei pakilia nuotaika tryško Rimantė, jau svajojanti apie būsimą šeimos pagausėjimą.
Vaisingumo centro „Northway“ Klaipėdoje akušerė ginekologė Rasa Dargienė:
Akušerė ginekologė Rasa Dargienė / „Northway“ nuotr.
– Rimantė kreipėsi dėl kitų priežasčių, bet kai įsikalbėjome, paaiškėjo, kad kelerius metus ji negali pastoti. Gydymasis pas NaPro technologus Latvijoje nedavė trokštamo rezultato.
Rimantės nevaisingumo priežastis – nevykstanti ovuliacija – pakankamai lengvai koreguojama ir gydoma, bet reikia skirtis specialius vaistus ovuliacijai sukelti. Mėnesį skyrėme poros ištyrimui, paskui moters laukė ovuliacijos indukcija – skiriami specialūs vaistai folikulo subrandinimui kiaušidėje. Gana greitai, po trečiojo ovuliacijos sukėlimo Rimantė pastojo.
Kai nevaisingumo priežastis būna tik tokia, moterims per tris ciklus dažniausiai pavyksta pastoti. Kartais nevaisingumą lemiančių priežasčių būna daugiau, ir iš abiejų partnerių, kartais prireikia ir chirurginės intervencijos.
Kiek domėjausi, NaPro technologai taikė panašų gydymą kaip ir mes, vaisingumo specialistai, tačiau paskyrus gydymą turi stebėti, kaip organizmas reaguoja. Per atstumą kartais būna sunku stebėti, ar paskirtas gydymas yra efektyvus, tada sudėtinga planuoti tolimesnį gydymą.
Patarimai dėl dietų, nustačius policistinį kiaušidžių sindromą, - teisingi, nes tokiais atvejais dažnai būna sutrikusi medžiagų apykaita, pasitaiko vitaminų, hormonų pusiausvyros sutrikimai, tad reikia kompleksinio gydymo.
Džiaugiamės, kad Rimantei pavyko pastoti gana greitai ir lieka tik apgailestauti, kad ji prarado kelerius metus gydydamasi nevaisingumą, taip ir nesusilaukdama vaikelio.
Amžius neturėtų apriboti mąstymo apie nevaisingumo diagnozę. Rimantės atveju buvo aišku, kad dėl nereguliarių mėnesinių nevyksta ovuliacija ir jeigu per pusmetį nepavyksta pastoti – reikia vaisingumo specialisto pagalbos.
Kai pora pastoja ir sėkmingai susilaukia vaikelio, džiaugiamės kartu su ja.
-
Kai įklotai nepadeda išspręsti šlapimo nelaikymo problemos 2
Kelia ne tik diskomfortą
Šlapimo nelaikymas sukelia daug nepatogumų bei gerokai apriboja socialinę, fizinę veiklą, tačiau dar ne visos moterys išdrįsta ieškoti pagalbos. Prabilti apie šlapimo nelaikymą moterys dažniau ryžtasi apsilankiusios pas ginekologę. Tačiau moterys turėtų žinoti, kad dėl šios problemos gali kreiptis ir į urologą.
„Moterų, kurios drąsiau kalba apie šią ligą bei ieško pagalbos, daugėja. Šlapimo nelaikymo problema nesvetima ne tik vyresnio amžiaus pacientėms, bet ir jaunoms moterims. Moterys vis labiau domisi, skaito ir žino, kad gali sulaukti pagalbos“, - pastebi medicinos centro „Northway“ gydytoja ginekologė Živilė Petrutienė. Pasak gydytojos, šlapimo nelaikymas tampa ne tik nemalonia fiziologine, bet ir socialine problema – pradedamas jausti diskomfortas įvairiose situacijose: lankantis svečiuose, sportuojant, naudojantis viešuoju transportu. Liga trikdo kasdienio gyvenimo kokybę, sukelia psichologinių problemų.
Mišrus šlapimo nelaikymas sudaro 10–15 proc. atvejų, kai nesugebama sulaikyti šlapimo, atsiradus staigiam norui šlapintis ir fizinio krūvio metu.
Didžioji dalis moterų su šlapimo nelaikymu susiduria fizinio krūvio metu: kosėdamos, čiaudėdamos, bėgdamos, sportuodamos, eidamos, lytinių santykių metu ar net ramybės būsenoje. Kaip sakė Ž. Petrutienė, esama tiesioginio ryšio tarp šio tipo šlapimo nelaikymo ir nėštumų bei gimdymų skaičiaus. Didesnis pastarųjų skaičius didina šlapimo nelaikymo riziką.
„Po gimdymų susilpnėjus dubens dugno raumenims ir nutrūkus priešlapliniams raiščiams bei pakitus dubens inervacijai, šlaplės padėčiai, išryškėja šlapimo nelaikymo problema. Pokyčius sąlygoja ir nutukimas, jungiamojo audinio nepakankamumas, amžius, menopauzė, mažojo dubens operacijos, sunkus fizinis darbas, lėtinės ligos. Paprastai veikia keli veiksniai“, – galimas priežastis vardijo ginekologė.
Įklotai problemos neišspręs
Dalį šlapimo nelaikančių pacienčių vargina dirglioji šlapimo pūslė. Toks šlapimo nelaikymas būdingas toms moterims, kurios nesugeba sulaikyti šlapimo, atsiradus staigiam norui šlapintis arba šlapinasi daugiau nei 10 kartų per dieną ir daugiau nei du kartus naktį.
Mišrus šlapimo nelaikymas sudaro 10–15 proc. atvejų, kai nesugebama sulaikyti šlapimo, atsiradus staigiam norui šlapintis ir fizinio krūvio metu. Deja, su amžiumi situacija blogėja: tam tikrų hormonų sumažėjimas, silpnėjantys raumenys, mažėjanti šlapimo pūslės talpa lemia vis didesnį šlapimo nelaikymo laipsnį. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo daugiau galimybių padėti.
Ryšys: pasak Ž. Petrutienės, esama tiesioginio ryšio tarp šlapimo nelaikymo ir nėštumų bei gimdymų skaičiaus. / „Northway“ nuotr.Manoma, kad su šlapimo nelaikymo problema susiduria kas penkta ar šešta 30 – 35 metų amžiaus moteris ir kas antra penkiasdešimtmetė. Vienokio ar kitokio laipsnio šiuo sutrikimu skundžiasi net apie 80 proc. 70 – 80 metų amžiaus moterų.
„Susidūrus su šlapimo nelaikymu reikia kreiptis pagalbos į gydytojus. Šlapimo nelaikymas gydomas, todėl nereikėtų slėpti negalavimo ir spręsti problemą tik naudojant higieninius įklotus“, – patarė Ž.Petrutienė.
Šlapimo nelaikymo gydymo metodai yra neoperaciniai ir operaciniai. Metodas parenkamas individualiai, priklauso nuo šlapimo nelaikymo tipo, ligos sunkumo. Parenkant gydymą įvertinamos ligos priežastys, rizikos veiksniai, ligos poveikis moters gyvenimui.
Pirmenybę teikia ne urologui
Specializuojantis šlapimo nelaikymo srityje medicinos centro Klaipėdoje „Northway“ gydytojas urologas Ruslanas Baltrimavičius džiaugiasi, kad Lietuvoje keičiasi požiūris į šlapimo nelaikymą – moterys vis drąsiau ir aktyviau kreipiasi į specialistus, ieškodamos problemos sprendimo būdų.
Gydytojo pastebėjimu, moterys tvarkingai lankosi pas ginekologą, gal net pasisako apie savo šlapimo nelaikymo problemas ir nepagalvoja, kad dėl šlapimo nelaikymo taip pat galima kreiptis į urologą, kurie specializuojasi šių problemų sprendimuose.
Pasak R.Baltrimavičiaus, konsultacijoje pirmiausia bandoma išsiaiškinti šlapimo nelaikymo priežastį ir parinkti moteriai tinkamiausią gydymo metodą, nes ligos priežastis gali būti mišrios kilmės, tad išgydžius tik vieną jų, laukiamo rezultato nebus.
„Esant mažam ar vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui, visuomet pradedame nuo elementarių gyvenimo įpročių keitimo: kartais pakanka patarti prieš miegą gerti mažiau skysčių, juos apriboti prieš fizinę veiklą ar atsisakyti kavos, kuri veikia kaip diuretikas“, – aiškino urologas.
Ar padeda Kėgelio pratimai?
Kitas žingsnis, jei nepadeda gyvenimo įpročių korekcija, - fiziniai pratimai, stiprinantys tarpvietės raumenis. Jie daugeliui moterų žinomi kaip Kėgelio pratimai, kurie būna efektyvūs, jeigu atliekami teisingai.
Tačiau iš kasdienės praktikos gydytojas pastebi, kad be profesionalų pagalbos pratimai neduoda naudos.
„Pastebiu, kad bandydamos pačios, iš nuogirdų atlikti Kėgelio pratimus, pacientės labiau įdarbina veido raumenis nei tuos, kuriuos reikėtų treniruoti. Tuomet nelauk gero rezultato“, – juokauja gydytojas R.Baltrimavičius.
Išmokti juos taisyklingai gali padėti „Biofeedback“ terapija: pridėjus elektrodus tam tikrose vietose imituojama treniruotė, kurios metu gydytojas ir pacientė mato, ar reikalingi raumenys dalyvauja, ar tinkama jėga jie sutraukiami, ar pakankamai laiko išlaikomi sutraukti raumenys.
Išmokusi taisyklingai atlikti pratimus, moteris juos sėkmingai gali tęsti namuose. Kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad dubens dugno fizioterapija yra efektyvi ir net 60 proc. moterų simptomai pagerėja.
Šią brangią įranga Lietuvoje turi nedaugelis gydymo įstaigų, tad reta moteris gali išmokti taisyklingų Kėgelio pratimų.
Stimuliatoriai ir specialios kėdės
Pasak urologo, prie konservatyvių gydymo metodų priskiriamas makšties žiedas (dar kitaip vadinamas „Pessary“), kuris įdėtas į makštį fiksuoja šlapimo pūslės kaklelį ir atlieka prolapsų – moters dubens organų slinkimui žemyn – prevenciją. Ši priemonė veiksminga trumpam ir pakanka tik atitolinant kitą chirurginį gydymo metodą.
Kitas galimas konservatyvus gydymo būdas – ekstrakorporinė magnetinė inervacija, naudojant specialią kėdę, ant kurios atsisėdusiai pacientei stimuliuojami tarpvietės audiniai.
„Egzistuoja ir medikamentinis gydymas. Esant dirgliai šlapimo pūslei su šlapimo nelaikymu skiriami anticholinerginiai vaistai arba tricikliai antidepresantai, kurie pakankamai efektyvūs. Sergant šlapimo nelaikymu fizinio krūvio metu galima būtų pritaikyti estrogenų lokalia terapiją, bet tai mažai efektyvus metodas stiprinant raumenų tonusą“, – pasakojo R.Baltrimavičius.
Kai prireikia chirurgijos
Iš chirurginių metodų esant dirgliai šlapimo pūslei siūlomos botulino toksino injekcijos, siekiant nujautrinti šlapimo pūslę, bet metodas turi trumpalaikį poveikį, dažnai reikia pakartotinų injekcijų.
Esant nekontroliuojamai dirgliai šlapimo pūslei su nevalingu šlapimo pratekėjimu, pasaulyje implantuojamas sakralinių nervų stimuliatorius.
R.Baltrimavičius minėjo, kad Lietuvoje kol kas šis metodas nėra įvaldytas dėl įrangos brangumo. Nors Belgijos Leuveno universitetinėje ligoninėje, kur klaipėdietis sėmėsi patirties, atlieka po kelias tokias operacijas per mėnesį.
Kai susiduriama su šlapimo nelaikymu fizinio krūvio metu, kartais rekomenduojamos šalia šlaplės skirtingų medžiagų mišinio injekcijos, kurios sukuria dirbtinį barjerą.
„Šios injekcijos nelabai rekomenduojamos, nes dažnai jas tenka kartoti. Be to, moters kūnas su amžiumi keičiasi ir galiausiai metodas tampa neefektyvus“, – paaiškino urologas.
„Kaip matome egzistuoja gausybę skirtingų gydymo būdų. Kartais galima tarp jų paklysti, todėl gydymo metodą turėtų parinkti gydytojas urologas ar ginekologas pagal savo kompetencijos ribas. Svarbiausia, kad moteris kreiptųsi, kalbėtų apie šlapimo pratekėjimo problemą ir jai bus suteikta maksimaliai efektyvi pagalba“, – pabrėžė specialistas gydytojas urologas.
Siūlo efektyviausią metodą
Pasak R.Baltrimavičiaus, vienas efektyviausių metodų pasaulyje, kai nepadeda konservatyvus gydymas – raiščių implantavimas po šlaple. Per mažą makšties pjūvį implantuojamas raištelis – šlaplė pakeliama ir to pakanka, kad išsispręstų lengvo, vidutinio, kartais ir sunkaus šlapimo nelaikymo problema. Šio metodo sėkmė siekia net 90 proc.
„Šiai dienai geresnio minimaliai invazyvaus metodo kaip pošlaplinio raiščio implantavimas nežinau. Operacija trunka nuo 15 iki 30 minučių, lanksčiai galima rinktis nejautros būdą, o rezultatai būna ženklūs. Pacientė tą pačią ar kitą dieną išleidžiama namo“, – pasakojo gydytojas.
Medicinos centre „Northway“ naudojamo pošlaplinio raiščio ypatumai: mažiau traumuojantis ir labiau priimtinas aplinkiniams audiniams, penkių dienų bėgyje po operacijos reguliuojamas tinkamas tempimas be papildomos intervencijos – tai padeda pasiekti geresnio efektyvumo ir gerokai sumažina pakartotinio chirurginio įsikišimo riziką po atliktos operacijos.
„Moterims norisi palinkėti būti drąsesnėms ir labiau pasirūpinti savo sveikata. Juk išsprendus šlapimo nelaikymo problemą, kasdienybė nušvinta visai kitomis spalvomis, moterys grįžta į normalią socialinę veiklą, vėl džiaugiasi gyvenimu. Po sėkmingo gydymo joms kaip taisyklė lieka tik vienas klausimas, kodėl anksčiau tam nesiryžo. Tai matydamas kaip gydytojas savo darbe pasikraunu gerų emocijų ir tai mane skatina toliau tobulėti, stengtis, kad moterys būtų laimingos“, – sakė R.Baltrimavičius.