„Mūsų trumpojo nuotolio skrydžių tinklas visuomet buvo „Norwegian Air“ atrama ir jis taps būsimo atsparaus verslo modelio pagrindu“, – sakė generalinis oro linijų direktorius Jacobas Schramas.

Kaip nurodoma atnaujintame verslo plane, kurį patvirtino oro linijų valdyba, „Norwegian Air“ 2021 m. eksploatuos apie 50 „Boeing 737“ modelio orlaivių, o 2022 m. šį skaičių padidins iki 70.

Tačiau dėl tokio žingsnio teks atleisti darbuotojų, kadangi oro linijos planuoja kelti bankroto bylas savo antrinėms įmonėms Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Italijoje ir JAV, sakė J. Schramas.

„Tai buvo tikrai nelengvas sprendimas“, – virtualioje konferencijoje sakė J. Schramas, pridurdamas, kad teks atsisakyti daugiau kaip 2 tūkst. darbo vietų.

Šie pastarieji metai buvo „ypač sunkūs“, sakė J. Schramas, daugiausiai dėl pandemijos ir dėl jos įvestų kelionių apribojimų, smarkiai paveikusių bendrovę.

Tačiau net ir prieš pandemijos sukeltą krizę „Norwegian Air“ patyrė sunkumų, kadangi oro linijos turi itin didelę skolą dėl lėktuvų nuomojimosi ir naujų maršrutų kūrimo.

Dabartinį oro linijų parką sudaro apie 140 lėktuvų, įskaitant 35 „Boeing 787 Dreamliner“ orlaivius, į padanges nekilusius nuo 2020 m. kovo.

Ilgojo nuotolio skrydžių atsisakymas galėtų padėti sumažinti oro linijų skolą 60 proc. iki 20 mlrd. kronų (maždaug 2 mlrd. eurų).

Pastaruoju metu tik 8 orlaivius šalies vidaus skrydžiams eksploatavusios „Norwegian Air“ oro linijos iš angarų iškels dar 12 lėktuvų, iš Skandinavijos sostinių skraidysiančių tokiomis kryptimi, kaip Londonas, Paryžius, Nica, Ispanija ir Graikija.

„Mūsų klientų atsiliepimai parodė, kad jie nori grįžti į orą ir toliau keliauti su „Norwegian“, neapsiribodami dabartinėmis mūsų šalies viduje teikiamomis paslaugomis“, – pranešime teigė generalinis oro linijų direktorius Jacobas Schramas.

„Norwegian“ sugrįžta į Europos padanges su didesniu skaičiumi orlaivių, aptarnausiančių mūsų pagrindines kryptis, ir tai užtikrins, kad išliktume susiderinę su konkuruojančiais vežėjais“, – pridūrė J. Schramas.

Atnaujinus skrydžius, keleiviai turės prisitaikyti prie kelių pokyčių.

Vyresniems nei 6 metų asmenims reikės dėvėti apsaugines veido kaukes, o skrydžių metu nebus tiekiamas maistas ir gėrimai.

Su finansiniais sunkumais dar prieš COVID-19 krizę susidūrusias „Norwegian Air“ oro linijas smarkiai paveikė naujasis koronavirusas, nusmukdęs oro kelionių paklausą.

Ant bankroto slenksčio gegužę atsidūrusios oro linijos priėmė gelbėjimo planą, kuriame buvo numatyta dalį savo skolos paversti naujomis akcijomis – taip „Norwegian Air“ įgijo teisę pretenduoti į 3 mlrd. kronų (280 mln. eurų) vertės Norvegijos vyriausybės garantijas.

Skrydžių atnaujinimas Europoje į darbus leis sugrįžti laikinai atleistiems 200 pilotų ir 400 įgulos darbuotojų.

Skaičiuojama, kad bankrotai paveiks tose šalyse dirbančių 1 571 pilotų ir 3 134 lėktuvų įgulos darbuotojų darbo vietas.

„Koronaviruso poveikis oro linijų pramonėje neturi precedento“, – pranešime teigė „Norwegian Air“ generalinis direktorius Jacobas Schramas.

„Skaudu, kad mūsų Švedijoje ir Danijoje įsikūrusios pilotus ir įgulos darbuotojus įdarbinančios bendrovės yra priverstos skelbti bankrotą, ir aš tikrai atsiprašau už viso to pasekmes mūsų kolegoms“, – pridūrė jis.

Anot oro linijų, Norvegijoje, Prancūzijoje ir Italijoje besidarbuojantys 700 pilotų ir 1 300 įgulos darbuotojų paveikti nebus.

„Norwegian Air“, kaip ir kitas oro linijas, smarkiai paveikė dėl koronaviruso smarkiai sumažėjusi paklausa. Dar neprasidėjus protrūkiui, oro linijos jau susidūrė su problemomis, susijusiomis su milžinišku įsiskolinimu.

Negana to, bendrovei dar teks susidurti ir su grynųjų pinigų srautų problemomis, kadangi buvo nutupdyta didžioji dauguma jos orlaivių.