Vaistų kūrimas yra labai lėtas ir brangus procesas. Mokslininkams reikia įsitikinti, kad kiekviena naudojama medžiaga yra ne tik efektyvi, bet ir saugi, o tada tuo reikia įtikinti ir institucijas. Tai galima gerokai pagreitinti, jei nauji vaistai naudoja medžiagas, aptinkamas jau anksčiau patvirtintuose vaistuose. Taip lengviau įrodyti, kad tos medžiagos yra saugios ir efektyvios.

Būtent dėl to Birmingamo mokslininkai tikisi, kad jų sukurtas purškalas, padedantis apsisaugoti nuo COVID-19, galėtų būti patvirtintas pakankamai greitai. Į jo sudėtį įeina du jau plačiai naudojami polimerai – karageninas ir gelanas. Karageninas, įprastai naudojamas maisto pramonėje kaip sutirštintojas ir stabilizatorius, atliks priešvirusinio preparato vaidmenį. Tuo tarpu gelanas naudojamas dėl savo lipnumo – jis padės užtikrinti, kad purškalas liks nosiaryklėje ir iškart nenuslys žemyn.

Šis purškalas veikia dviem būdais. Visų pirma, jis sugauna įkalina patogenus nosyje – jie nenukeliauja į kvėpavimo takus. Po to virusai galiausiai pasišalina įprastais būdais – yra išpučiami arba nuryjami. Antra, virusai yra padengiami tuo lipniu purškalo skysčiu. Jis neleidžia virusams patekti į ląsteles. Net jei jie po to yra iškosėjami, tiems virusams būtų sunkiau užkrėsti kitus žmones. Taigi, šis purškalas sumažintų ir užsikrėtimo, ir viruso skleidimo tikimybę.

Mokslininkai išbandė šį purškalą ląstelių kultūrose ir jis nuo virusus sėkmingai padengė apie 48 valandas. Žinoma, jo efektyvumas nosyje yra visiškai kita istorija ir jį dar reikės patikrinti. Tačiau mokslininkai ir nemano, kad šis purškalas garantuos nuolatinę apsaugą. Jis tiesiog sumažins užsikrėtimo tikimybę. Be to, kuo mažiau virusų patenka į mūsų organizmą, tuo didesnė tikimybė, jog liga bus lengva. Ir šis purškalas taip pat turėtų sumažinti viruso skleidimo tikimybę kitiems.

Mokslininkai mano, kad tokį purškalą būtų galima rekomenduoti vykstantiems į daug žmonių turinčias vietas – oro uostus, autobusus, klases. Jis nepakeis kaukių ir geros higienos praktikų, bet pridės dar vieną apsaugos sluoksnį. Na, jei jį patvirtins tolimesni tyrimai.

Slogą galima ir „prisišaukti”

Sloga – tai nosies ertmės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų. Sunkumas kvėpuojant, nosies paburkimas ir užgulimas – tai keletas kiekvienam pažįstamų pirmųjų slogos simptomų, ypač dažnai pasireiškiančių rudenį. Vėsiu oru greičiau išdžiūsta nosies gleivinė ir organizmas tampa mažiau atsparus virusams. Vis dėlto vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė pastebi, kad kaltas ne tik metų laikas ar atvėsęs oras, bet ir neatsargus žmonių elgesys.

„Rudenį dauguma žmonių daugiau laiko leidžia uždarose patalpose, bet jų nevėdina. Deja, ne visi supranta, kad patalpų vėdinimas yra pagrindinis dalykas, galintis apsisaugoti nuo slogos. Be to, palankias sąlygas ligoms sudaro ir orą džiovinantys šildytuvai, kuriais žmonės bando šildytis būstus vos atvėsus orams. Jei šildytuvą vis tik naudojate, reikėtų pasirūpinti ir patalpų drėkinimu“, – aiškina vaistininkė.

Neteisingai gydosi

Pajutę pirmuosius slogos simptomus ir norėdami išvengti rimtesnių susirgimų, pavyzdžiui, bakterinės infekcijos, žmonės ima nesaikingai vartoti jūros vandenį ar kitus nosies purškalus. Svarbu pastebėti, kad besaikis nosies purškalų vartojimas džiovina jos gleivinę. Be to, gali išsivystyti net priklausomybė nuo tokių purškiklių.

Svarbu pastebėti, kad besaikis nosies purškalų vartojimas džiovina jos gleivinę. Be to, gali išsivystyti net priklausomybė nuo tokių purškiklių.

„Jūros vandenį, kaip ir kitus preparatus, reikia vartoti atsakingai. Pirmosiomis slogos dienomis reikėtų purkštis ne daugiau kaip 3-5 kartus per dieną. Nosies purškalų negalima vartoti ilgiau nei 3 dienas, kitaip prie jų priprantama“, – teigia vaistininkė I. Sauserytė.

Vaistininkė taip pat pažymi, kad kai kurie pacientai painioja slogą su alergija ir dėl to pasirenka netinkamą gydymosi būdą. „Jei serga įprasta sloga ar peršalimu, žmogus jaučiasi blogai visą parą. Alergijos atveju vieną valandą gali varvėti nosis, o kitą jausiesi visiškai sveikas“, – sako I. Sauserytė.