-
L. Kasčiūnas: tai, ką mačiau pasienyje su Baltarusija, buvo profesionalu 1
„Tai, ką aš mačiau, buvo profesionalu, aukštame lygyje, labai oru ir išlaikyta. Man atrodo, kad mūsų pareigūnų darbas vertas aukščiausio įvertinimo“, – žurnalistams Seime penktadienį teigė L. Kasčiūnas.
Jis taip teigė paklaustas, kaip vertina Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus komentarus feisbuke apie migrantų atgrasymą pasienyje.
V. Valentinavičius pasakojo paryčiais – jau po 4 val. ryto – stebėjęs, kaip pasieniečiai bando atgrasyti 45 migrantų grupę, kuri buvo grąžinta į Baltarusiją, tačiau liko stovėti pasienyje ir prašytis įleidžiami į Lietuvą.
„Grupė žmonių išsirikiuoja ir laukia, klausia, „how can we legally to enter Lithuania?” (Kaip legaliai galėtume patekti į Lietuvą? – BNS) Pareigūnai šaukia – „go away” (Atsitraukite – BNS)“, – feisbuke penktadienį rašė V. Valentinavičius.
Tai, ką aš mačiau, buvo profesionalu, aukštame lygyje, labai oru ir išlaikyta.
Jis, pasienyje vykdęs kankinimų prevenciją, taip pat teigė, kad iš Baltarusijos pusės buvo girdimi šūviai netoli vietos, kur sieną kirto 34 asmenų grupė.
„Deja, grąžinti šių asmenų toje pačioje vietoje Lietuvos pasieniečiai nebegali, nes 5.30 val. pasigirsta Baltarusijos pasieniečių automatų šūviai į orą, išstatomi Baltarusijos pasieniečiai su šalmais, bananais ir skydais. Automatų šūviai į orą nenutyla, tad negalėdami šios žmonių grupės grąžinti toje pačioje vietoje, Lietuvos pareigūnai susodino juos į autobusiuką ir nuvežė juos prie 125-126 sienos ženklo, kur žmonės buvo išlaipinti ir šūksniais „go, go, go” (Eikite, eikite, eikite – BNS) palydėti Baltarusijos link. Migrantai lydimi pareigūnų ir karių šūksnių lėtai judėjo Baltarusijos link“, – pasakojo Seimo kontrolierių įstaigos atstovas.
L. Kasčiūnas sakė su įstaigos atstovu užkardoje buvęs iki 3 val. nakties.
„Aš nenoriu, kad būtų tokia situacija, jog žmogaus teisių gynėjai, nevyriausybininkai, kontrolieriai, kontrolierių įstaigų vadovai ar dar kažkas taptų nelegalios migracijos draugais ir skatintojais. Pareigūnai gina Lietuvos sieną, jie gina Europos civilizaciją, daro visa tai pagal politikų įpareigojimus“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Jeigu suvaldysime šitą krizę, mes tą tikrai padarysime, pasieniečiai bus kaip Amerikoje ugniagesiai po Rugsėjo 11-osios“, – pridūrė jis.
NSGK pirmininkas taip pat teigė negirdėjęs šūvių iš Baltarusijos pusės, o pasieniečių sprendimus vertinantis humaniškai.
„Labai humaniški pareigūnų sprendimai. Jeigu yra mama su vaikučiu ar kitos pažeidžiamos grupės, jos yra atskiriamos, jos yra įleidžiamos, o visi kiti yra palydimi atgal“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Būtume pirmieji regione, turintys tokį solidų fizinį barjerą
L. Kasčiūnas teigia, kad siūlomas fizinio barjero Baltarusijos pasienyje modelis visiškai minimizuotų neteisėtų migrantų patekimo į Lietuvą galimybes. Politiko teigimu, fizinis barjeras susidėtų iš piramidės principu nutiestos koncertinos ir šalia jos pastatytos 4 metrus siekiančios stacionarios tvoros.
„Įvertinus tai, ką mums pristatė VSAT vadas, mano požiūriu, yra geras sprendinys. Kodėl – dažniausiai fiziniai barjerai yra įveikiami dviem būdais, ką rodo Vengrijos patirtis, arba kasamasi iš apačios, arba su kelių metrų kopėčiomis, dažniausiai 4 metrų aliumininėmis kopėčiomis, bėgama ir bandoma persisverti į kitą sienos pusę“, – žurnalistams Seime po bendro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų posėdžio teigė L. Kasčiūnas.
Tai yra tokia konstrukcija, per kurią prasikasti, nes tvora turės ir betonavimo elementų, bus be galo sudėtinga, o perlipti – irgi taip pat.
NSGK komiteto pirmininkas sako, kad Seimui siūlomas fizinio barjero modelis maksimaliai minimizuotų neteisėtų migrantų patekimo į Lietuvą galimybes.
„Modelis, kuris yra siūlomas, jis sudarytas iš dviejų ramsčių. Pirmiausiai piramidės principu projektuojama koncertina, tai yra trys rulonai, du rulonai, vienas rulonas ant viršaus ir šalia jo yra 4 metrų stacionari tvora su tam tikrais koncertinos, spygliuotos tvoros, elementais ant viršaus. Tai yra tokia konstrukcija, per kurią prasikasti, nes tvora turės ir betonavimo elementų, bus be galo sudėtinga, o perlipti – irgi taip pat“, – sakė komiteto pirmininkas.
„Tai, manyčiau, kad tai labai geras sprendinys, ir reikia labai aiškiai suvokti, kad mes būsime pirmieji regione, turintys tokį solidų fizinį barjerą. Ir ateities migracijos srautus mes tikrai nuo mūsų valstybės nukreipsime šiuo fiziniu barjeru“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto L. Kasčiūnas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti maksimalų saugumą būtina fizinį barjerą derinti su pareigūnų patruliavimu pasienyje.
„Be abejo, tam reikia ir patruliavimo, pajėgumų, tai tas algoritmas, kuris šiandieną taikomas VSAT pajėgumų, santykyje su fiziniu barjeru yra labai geras sprendinys. Mes minimizuotume nelegalią migraciją tokiu atveju iki visiško minimumo“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Tai tikrai tikimės, kad tiems įstatymo projektams, kurie susiję su šiuo projektu, antradienį bus Seime pritarta“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Ministrų Kabinetas penktadienį surengtame posėdyje apsisprendė Seimui pateikti įstatymo projektą, kuriuo būtų sudarytos teisinės sąlygos fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai pradėti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ketvirtadienį vykusiame ministrės pirmininkės I. Šimonytės inicijuotame susitikime su opozicijos lyderiu ir Seimo frakcijų seniūnais pristatė fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybos projektą. Pasak VSAT vado, tokio projekto statybos pagal dabar galiojančius teisės aktus užtruktų apie dvejus metus.
Iš viso šiemet sulaikyta 4112 į Lietuvą bandžiusių patekti neteisėtų migrantų.
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
-
D. Gaižauskas: I. Rozovos dalyvavimas ortodoksų forume nesukėlė grėsmės 4
„Jeigu tai būtų kažkokios grėsmės valstybės saugumui ar galimai sulaužyta priesaika, šiurkščiai pažeista Konstitucija, tai yra vienos priemonės ir jas turėtų atlikti Seimas. Tačiau sakyti, kad jos veiksmai kelia nacionaliniam saugumui grėsmę – nemanau“, – antradienį Žinių radijui sakė D. Gaižauskas.
Jis patvirtino, kad NSGK ateinantį trečiadienį surengs posėdį aptarti šiam klausimui.
Posėdis rengiamas to paprašius komitetui priklausantiems keturiems opozicijos politikams. Jo metu situaciją pristatys Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
Sakyti, kad jos veiksmai kelia nacionaliniam saugumui grėsmę – nemanau.
Pasak D. Gaižausko, išklausę informacijos parlamentarai neklijuos etikečių, „negrasins ir nepersekios“.
Opozciniai konservatoriai sakė, kad jiems nerimą sukėlė I. Rozovos dalyvavimas šiemet birželį Gruzijoje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje, nes šį formatą Rusija gali išnaudoti savo tikslams, kenkiantiems Lietuvos saugumui.
Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.
Ji praeitą savaitę sakė negavusi jokių Valstybės saugumo departamento perspėjimų nedalyvauti Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginyje.
Politikę į renginį išleido Seimo valdyba.
Birželį Rusijos Dūmos nario Sergejaus Gavrilovo pasakyta kalba per asamblėjos renginį Tbilisyje iššaukė masinius protestus šalyje.
-
V. Bako planuojamas verslo ir politikų ryšių tyrimas: tirti reikia, bet neaišku ką 4
– Pone Bakai, iki šiol panašios komisijos, kurios tirdavo su nacionaliniu saugumu, politine korupcija susijusius ir panašius klausimus, dažnu atveju būdavo viso labo politinių sąskaitų suvedinėjimo įrankis. Vienos partijos, kurios valdžioje, suvesdavo sąskaitas su tomis, kurios prieš tai buvo valdžioje. Kas gi Lietuvoje iš esmės pasikeitė manant, kad šįkart tokia komisija bus kitokia?
– Suprantu šį klausimą, jis yra pagrįstas. Suprantu visuomenės nusivylimą politikų tyrimais, santykių aiškinimusi. Bet mes turime tam tikrus atvejus, ar konkretų – „Rosatom“ tyrimą, kuris niekam neturėtų kelti abejonių dėl NSGK narių principingumo, ar kad kas nors nutekino informaciją. Tyrimas buvo atliekamas labai solidžiai nepaisant to, kad, kaip vėliau paaiškėjo, pagrindinis to tyrimo herojus – vienas iš mūsų koalicijos partnerių narių. Nepaisant to, mes gynėme viešąjį interesą ir žmonių teisę žinoti. Tai yra gerasis pavyzdys, kuris paneigia galimybę, jog tyrimas, kurį inicijuoja premjeras ir kuriam surinkau parašus, gali tapti politinių sąskaitų suvedinėjimo įrankiu.
– Ar jūs galvojote apie konkrečias kryptis? Ką jūs planuojate tirti? Turiu omenyje, konkrečius atvejus, o ne sritis: energetika, ūkis, įstatymų leidyba. Tarkime, „MG Baltic“ koncerno ryšiai su Liberalų sąjūdžiu – tai būtų jūsų tyrimo objektas?
– Tame nutarime, po kuriuo surinkau parašus, yra numatomi principai ir trys kryptys. Pirma – „Rosatom“ kryptis. Kitaip tariant, kas buvo už Mindaugo Basčio Lietuvoje.
– Sakote, kad M. Bastys buvo tik nurodymų vykdytojas?
– Turiu pagrindo manyti, kad jis nebuvo svarbiausias personažas. Antra kryptis – verslo įtaka politiniams procesams. Tikrai nenoriu vardyti jokių konkrečių įmonių, nes tai būtų spekuliacija, ir galiausiai nebeliktų prasmės atlikti kažkokių tyrimų. Bet, mūsų manymu, kai kurių verslo grupių įtaka politiniams sprendimams per pastaruosius metus buvo tiesiog neadekvati. Mūsų manymu, buvo peržengtos visos raudonos linijos.
Kai kurių verslo grupių įtaka politiniams sprendimams per pastaruosius metus buvo tiesiog neadekvati. Mūsų manymu, buvo peržengtos visos raudonos linijos.
– Ką jūs turite omenyje?
– Tam, kad aš atsakyčiau į šituos klausimus, man reikalingas Seimo mandatas. Jei Seimas patvirtins šią komisiją, tuomet galima kalbėti konkrečiau. Iš pastarųjų dienų įvykių mes matome, kad verslo įtaka, bandymas daryti įtaką politikai kai kuriose srityse ir sektoriuose, panašu, yra reali. Trečia kryptis – tai kai kurios strateginės valstybės įmonės. Labai konkrečios investicijos į konkrečias strategines įmones, kurios ne tik nesukūrė vertės valstybei, bet neretai sukūrė dar ir nemažos žalos.
– Ką jūs turite omenyje? Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, suskystintų gamtinių dujų terminalą?
– Strateginės įmonės yra išvardytos įstatyme. Jeigu dabar įvardyčiau konkrečias įmones nebūtų prasmės daryti tyrimą. Bet galiu pasakyti tiek, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas yra NSGK dėmesio centre. Jeigu mes manome, kad šiuo klausimu visiškai kontroliuojame procesus, tai, mano nuomone, nėra tikslu. Jeigu mes įsileidžiame „Rosatom“ įmones uždarinėti strateginį objektą, tai mes turim arba visiškai tą procesą kontroliuoti, arba turėtume pagalvoti apie tai, kad mūsų strateginiuose sektoriuose dirbtų patikimos įmonės ir patikimi partneriai.
– Pone Bakai, politikoje jūs jau metus – ar tai nėra pakankama patirtis suprasti, kad iš tiesų tokioje komisijoje prasidės viso labo interesų aiškinimasis? Kai kurios kitos partijos, kurios jums oponuoja, norės tirti, pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio ryšius su viena stambiausių trąšų gamintojų pasaulyje, iš kur jis tapo tokiu išskirtiniu atstovu ir t. t. Visa tai užsivels ir ką jūs išsiaiškinsite?
– Tų klausimų nekilo, kol mes nepradėjome kalbėti apie mūsų antikorupcinę darbotvarkę. Mano žiniomis, R. Karbauskis to tyrimo nebijo. Jeigu Seimo nariai mano, kad šiuo klausimu yra kažkokių problemų, jie gali inicijuoti įvairius klausimus. Aš šiuo atveju kalbu apie labai konkrečius dalykus: apie neteisėtą verslo įtaką politiniams sprendimams, žalą valstybei ir taip pat mūsų energetikos sektorių, kurį labai svarbu apsaugoti. Tam, kad galėtume apsisaugoti, reikia atverti kortas.
– Bet juk Lietuvoje yra Valstybės saugumo departamentas, prokuratūra ir įvairios kitos institucijos, kurių teisinė prievolė yra vykdyti įvairius tyrimus, persekioti nusikaltėlius. Jūs tokiu būdu norite išslaptinti dalį informacijos, kurios kitokiu būdu institucijos nemoka išslaptinti? Turi būti dar kažkoks tikslas, ne tik aiškintis viešai.
– Pagrindinis tikslas – viešai pateikti informaciją apie neskaidrius procesus, apie politinę korupciją.
– Jeigu yra politinė korupcija, tie žmonės turi būti persekiojami baudžiamojo proceso tvarka, o ne Seime. Ar jūs su tuo nesutinkat?
– Aš su tuo sutinku, dėl to mes teisėsaugos tyrimų nedubliuojam. Visame pasaulyje, normaliose demokratinėse šalyse vyksta politiniai tyrimai, kuomet kalbama apie strateginius, ypač svarbius valstybei ir jos raidai, interesus. Ir yra teisiniai procesai, kuomet kalbama apie konkrečius nusikaltimus. Gali būti taip, kad politinis tyrimas tampa teisinio proceso pradžia, bet dėti tarp jų lygybės ženklo negalima.
– Politinis procesas siekia politinių pasekmių. Jūs siekiate įvertinti ir tam tikrus asmenis, kurie galbūt savo laiku nepriėmė tam tikrų sprendimų ir kokia to įtaka?
– Politinis procesas visų pirma siekia skaidrumo, viešumo ir atvirumo. Manau, mūsų paskelbta antikorupcinė darbotvarkė bus neįmanoma, jeigu mes neįvardysime, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria valstybė. Tai atsakytų, kodėl mums šiandien reikia radikaliai griežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus, kodėl mums reikia tokių instrumentų kaip civilinis turto konfiskavimas. Tokių dalykų aiškinimasis padėtų mums rasti sprendimus, kad ateity tokios situacijos nepasikartotų.
– Pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Sutartys pasirašytos, rangovai yra, procesai vyksta, vokiška kompanija tapo rusiška ir ji dabar uždarinėja mūsų strateginį objektą – ką šioje situacijoje pakeistų Seimo tyrimas?
– Nenoriu kalbėti apie konkrečias įmones. Tiesiog negaliu to daryti.
– Prezidentė gana skeptiškai įvertino jūsų iniciatyvą ir tai turbūt esmingai komplikuoja jūsų padėtį, nes norėdami atlikti tokį tyrimą jūs turėtumėte turėti visišką svarbiausių institucijų, valdančių svarbią ir slaptą informaciją, pasitikėjimą. Tačiau tų institucijų vadovus skiria prezidentė.
– Aš girdžiu, ką kalba prezidentė. Jos nuomonė yra labai svarbi. Nepaisant to, aš visgi stengiuosi įtikinti, kad toks tyrimas yra reikalingas valstybei. Įtikinti stengsiuosi ir koalicijos tarybą. Ir dabar, ir anksčiau šiuo klausimu kalbėjausi su prezidentės patarėjais. Tikiuosi, kad man pavyks įtikinti, jog tokių tyrimų reikia mums kaip valstybei norint apsivalyti.