Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Vilniaus universiteto ligoninėje (VUL) Santaros klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras. Mirusiojo artimieji priėmė kilnų sprendimą ir nusprendė padovanoti organus sunkiai sergantiems recipientams. Dviem žmonėms šis poelgis pagerins gyvenimo kokybę, o vienam – išgelbės gyvybę.

Atlikus visus reikalingus tyrimus medikai nustatė, kad gali būti transplantuojamas vienas inkstas, ragenos ir kepenys. Inkstas ir ragenos bus transplantuojamos VUL Santaros klinikose. Kepenys bus transplantuojamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ir išgelbės recipiento gyvybę, teigiama NTB pranešime.

Dėl tokio svarbaus organo trečiadienio vidurdienį Vilniaus Santariškių žiede buvo stabdomas eismas, nes jame leidosi Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis, kuris nuskraidino donoro kepenis ir gydytojų komandą į Kauną. Nors šiandien švenčiama Lietuvos pasieniečių diena, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nė akimirkos nesudvejojo, kai išgirdo prašymą padėti išgelbėti žmogaus gyvybę.

Šiemet tai jau ketvirtas kartas, kai organų pergabenimui yra pasitelkiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Karinių oro pajėgų sraigtasparniai. Sausio mėnesį širdis iš Šiaulių buvo gabenama į Kauną, vasario mėnesį kepenys buvo parskraidintos iš Rygos į Kauną, o balandį iš Vilniaus į Kauną buvo skraidinama donoro širdis.

Donoro kepenys yra gabenamos specialioje talpoje, kurioje jos būna visą laiką iki kol pasiekia operacinę. Labai svarbu, kad kepenys, kuo greičiau pasiektų recipientą, nes nuo to priklauso transplantacijos sėkmė.

NTB duomenimis, šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 318 žmonių: 78 laukia inksto, vienas kasos-inksto komplekso, 34 širdies, šeši plaučių, keturi širdies-plaučių komplekso, 42 kepenų, 153 ragenų transplantacijos. Iš jų – trys vaikai.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) praneša, kad sekmadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo užregistruotas potencialus organų donoras. Velionio artimieji pritarė donorystei ir įprasmino savo artimojo mirtį padovanodami organus sunkiai sergantiems pacientams.

Atlikus pirminius tyrimus ir įvertinus organų būklę nustatyta, kad transplantacijai tinka donoro inkstai. Jie bus transplantuojami Kauno klinikose. Po šios operacijos du sunkiai sirgę recipientai galės grįžti į įprastą gyvenimą ir džiaugtis tuo, ko teko atsisakyti dėl ligos, pažymima NTB pranešime.

Šiuo metu, NTB duomenimis, Lietuvoje transplantacijos laukia 318 žmonių: 78 laukia inksto, vienas kasos-inksto komplekso, 34 širdies, šeši plaučių, keturi širdies-plaučių komplekso, 42 kepenų, 153 ragenų transplantacijos. Iš jų – trys vaikai.

Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Norvegas Jensas Stoltenbergas į savo naująjį NATO vadovo postą atsineša glaudžių ryšių su Rusija patyrimą, kuris potencialiai gali būti strategiškas svaruūs tvyrant didžiausiai nuo Šaltojo karo laikų įtampai tarp Vakarų ir Kremliaus.

Buvęs Norvegijos premjeras – pirmasis NATO generalinis sekretorius iš šalies, turinčios bendrą sieną su Rusija, – garsėja savo gerais santykiais su rusų prezidentu Vladimiru Putinu ir premjeru Dmitrijumi Medvedevu.

Per jo valdymo dešimtmetį abi šalys pasirašė svarbius susitarimus dėl jų sienos Barenco jūroje nužymėjimo ir dėl vizų režimo lengvatų pasienio gyventojams.

Buvęs Darbo partijos lyderis J.Stoltenbergas, kuris pagal išsilavinimą yra ekonomistas, niekada nerodė kokio nors ypatingo susidomėjimo gynybos ar saugumo klausimais.

Tačiau drauge su savo patirtimi jis užmezgė stiprų tarptautinių ryšių tinklą ir įgijo ištobulintus tarptautinio derybininko įgūdžius. Abu tie dalykai gali būti labai svarbūs.

55 metų J.Stoltenbergas naująsias pareigas perims trečiadienį, tokiu istorijos metu, kai NATO nesutarimai su Rusija dėl Ukrainos išprovokavo įtampą, neregėtą nuo pat sovietų bloko žlugimo.

„Labai sunku numatyti, kaip jis elgsis šiame poste ryšium su jo gan pozityvia praeitimi dėl Maskvos, – sakė analitikas Vivienas Pertusot (Vivjanas Pertiuso) Briuselyje įsikūrusiame Prancūzų tarptautinių santykių institute (IFRI). – Jis buvo itin tylus šiuos pastaruosius mėnesius, nuo (to laiko, kai) buvo paskelbta apie jo paskyrimą. Ar jis seks tvirtais (savo pirmtako dano Anderso Fogho) Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) žingsniais, ar bandys tapti raminančiu tarpininku?“.

Nepaisydamas neramumų keliose Aljansui svarbiose šalyse, tarp jų – Ukrainoje, Sirijoje, Libijoje ir Afganistane, J.Stoltenbergas buvo nekalbus.

Vienintelė jo užuomina apie jo poziciją buvo norvegų naujienų agentūrai NTB rugsėjo 23 dieną išsakytas jo komentaras, kad dėl Rusijos „tęsti taip, kaip anksčiau, nėra pasirinkimas“.

„Tai Rusija pasirinko agresyvesnę prieigą. Rezultatas yra toks, kad mes negalėjome siekti (įgyvendinti) savo pradinę viltį dėl artimos ir glaudžios partnerystės“, – sakė jis.

A. Merkel protežė

Paradoksalu tai, kad naujasis NATO generalinis sekretorius kažkada buvo tvirtas oponentas ir Vakarų kariniam aljansui, ir Europos Sąjungai (ES) – dviem organizacijoms, su kuriomis galiausiai susitaikė.

8-ajame dešimtmetyje, kai buvo ilgaplaukis paauglys, jis svaidė akmenis į JAV ambasadą Osle, taip reikšdamas savo reakciją į Vietnamo karą.

Tačiau 9-ajame dešimtmetyje jo vadovaujamas Norvegijos Darbo partijos jaunimas perėjo nuo šalies pasitraukimo iš NATO rėmimo prie telkimo už Atlanto aljanso reikalą.

Jau būdamas ministras jis 1995 metais dalyvavo dviračių estafetėje „Oslas-Paryžius“, kuria buvo protestuojama prieš Prancūzijos branduolinius bandymus Mururoa atole.

Jo tėvas buvo gynybos, vėliau – užsienio reikalų ministras, o motina – viceministrė. Tokioje politikų šeimoje gimęs J.Stoltenbergas, kuris yra vedęs ir turi du vaikus, didžiausią savo karjeros dalį taip pat skyrė politikai.

1991 metais pradėjęs dirbti parlamente, šis aukštas, mėlynakis karjeros politikas sparčiai kilo hierarchijos laiptais, tapo energetikos, vėliau – finansų ministru, o 2000-aisiais, kitą dieną po savo 41-ojo gimtadienio, tapo jauniausiu šalies premjeru.

Tame poste jis dirbo trumpai, bet 2005-aisiais grįžo į valdžią ir vadovavo vyriausybei iki praėjusių metų spalio.

Jam vadovaujant Norvegija dalyvavo kare Afganistane ir prisidėjo prie smūgių iš oro Libijos lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui).

Naftos turtinga Norvegija, kuri tradiciškai laikosi pacifistinės pozicijos, bet palaiko stiprius transatlantinius ryšius, yra viena iš kelių NATO šalių, kurios pastaraisiais metais didino   savo biudžetus gynybai, nors dauguma šalių dėl finansinės krizės turėjo jį mažinti.

Būdamas labai populiarus premjero poste savo paties šalyje, J.Stoltenbergas taip pat pelnė tarptautines pagyras, kai paragino siekti „daugiau demokratijos“ ir „daugiau žmoniškumo“ po 2011 metų liepos 22 dienos tragedijos, kai ekstremistas Andersas Behringas Breivikas (Andersas Bėringas Breivikas) nužudė 77 žmones.

Jo tarpininkavimo įgūdžiai kai ką paskatino kaltinti jį esant konfliktų priešininku.

Pasak Norvegijos žiniasklaidos, jo kandidatūrą parėmė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, o netrukus tą patį padarė ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama).

Daugelis į naująjį NATO vadovą deda daug vilčių. J.Stoltenbergas yra „ramus, moka išklausyti“, sakė vienas Briuselio diplomatas.

„Jis nepalaiko tokios mesianistinės idėjos dėl savo posto, (kokią turėjo) Rasmussenas, kuris ... savo kalbose žodį „laisvė“ galėdavo pasakyti dešimtis kartų“, – pridūrė jis.