Kosmetikos žinovė A. Balkytė pastebi, kad populiariausi buitiniai metodai nudegus nuo saulės – odos tepimas grietine, medumi, kefyru ar natūraliu jogurtu. Taip pat naudojami agurkų griežinėliai, žalios arbatos maišeliai, kuriais norima sudrėkinti ir atvėsinti sudirgimus. Visgi, šie būdai didina infekcijos ir alerginės reakcijos riziką, ypač, jei oda smarkiai pažeista. Šiais laikais prekybos vietos gausios dermatologiškai patikrintų, efektyvių ir žymiai saugesnių kosmetikos bei medicinos priemonių, skirtų naudoti būtent po deginimosi saulėje. „Specialiai tam sukurtos priemonės nuo nudegimo tikrai padės greičiau ir efektyviau numalšinti nemalonius pojūčius nei po ranka pasitaikęs maisto produktas“, – tvirtina konsultantė A. Balkytė.

Pirmiausiai – paviršinė pagalba odai

Populiariausia ir efektyviausia pirmoji pagalba nudegus – įvairios odos pažeidimams skirtos putos su veikliąja medžiaga pantenoliu. Putos regeneruoja odą, padeda sumažinti raudonį ir dirglumą, skatina greitesnį gijimą. Šis metodas patogus, nes purškiant putas kūno neliečiame rankomis, taip mažiau erzinama sudirginta oda.

„Didelė klaida nudegimų gydymui rinktis aliejus ar aliejinius tepalus. Po nudegimo odai reikia drėgmės, o aliejus ant jos uždeda riebalinę plėvelę, taip sulaikydamas karštį odoje ir sudarydamas palankią terpę daugintis bakterijoms, ypač, jei pažeidimas yra gilesnis“, – akcentuoja „Camelia“ konsultantė.

Norint greitai ir efektyviai padėti savo odai, reikėtų rinktis kuo lengvesnės konsistencijos putas, pienelį, gelį ar losjoną, kuriuose gausu alijošiaus ekstrakto, pantenolio ar alantoino. Odą taip pat puikiai gaivina bei ramina purškiamas terminio šaltinio vanduo. Be to, efektyvi ir tikrai veikianti, viena seniausių naudojamų priemonių, yra vėsus kompresas, dedamas ant saulės pažeistų vietų.

Kada būtina medicininė pagalba?

Nudegimai saulėje skirstomi į laipsnius lygiai taip pat, kaip ir odos pažeidimai nuo liepsnos, garų ar kitų fizinį sąlytį su oda turinčių veiksnių.

Dažniausiai pasitaikantys nudegimai saulėje yra pirmo laipsnio – t.y. odos jautrumas, paraudimas, patinimas, stipriai išsausėjusi oda. Antro laipsnio nudegimas diagnozuojamas, kai iškyla vandeningos pūslės, pasireiškia skausmai, deginimo pojūčiai, tinimas, kraujavimas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į medikus.

„Smarkiai nudegus taip pat jaučiamas bendras organizmo silpnumas, dehidratacija, skausmai. Tokiais atvejais gauti skubią medicininę pagalbą ypač svarbu, nes būtina atstatyti elektrolitų kiekį kraujyje, vartoti priešuždegiminius ir skausmą malšinančius vaistus, užtikrinti spartų žaizdų gijimą, antiseptinių priemonių naudojimą tam, kad kūne neišplistų infekcija“, – tvirtina konsultantė.

Odos regeneracija gali užtrukti

Jei įprastai oda regeneruojasi maždaug per 28 dienas, tai po nudegimo saulėje šis procesas kartais užtrunka net iki 90 dienų. Visą tą laiką reikia nepamiršti tepti odą giliai drėkinančiomis priemonėmis, padėti atkurti bei stiprinti lipidinį sluoksnį.

Norint kuo greičiau užtikrinti pilną pažeistos nuo nudegimo odos regeneraciją, itin svarbu nuolat palaikyti tinkamą skysčių balansą kūne. Vasarą mes prakaituojame daugiau, todėl ir vandens gerti reikia kur kas gausiau.

„Per parą mums reikia apie 3 litrų vandens. Apskaičiuoti tikslų reikiamą kasdien išgerti kiekį nėra sudėtinga: kiekvienam jūsų kūno kilogramui reikia maždaug apie 35 mililitrų skysčių per parą. Pavyzdžiui, jeigu sveriate 70 kilogramų, jums kasdien reikėtų išgerti maždaug 2,45 litro vandens ar daugiau“, – sako A. Balkytė.

Specialistė taip pat pabrėžia, kad nudegus odą, labai svarbu kuriam laikui atsisakyti daugelio kosmetikos priemonių: pudros, prausimosi gelių, šveitiklių, tonikų, kremų, ypač priemonių, kuriuose yra spirito arba salicilio rūgšties. Šie preparatai sausina odą, o tai ilgina gijimą.

Būtina prevencija

„Camelia“ atstovė teigia, kad be nudegimų, neatsakingas buvimas saulės spinduliuose gali sukelti ir daug rimtesnių susirgimų, todėl būtina saugotis.

„Ultravioletiniai spinduliai gali paveikti melanocitų, tiekiančių pigmentus odai, DNR ir, šiems mutuojant, paskatinti vieną dažniausių onkologinių susirgimų – melanomą. Dažni odos nudegimai ir ultravioletinių spindulių poveikis yra ir dažnos karcinomos, t.y. piktybinių navikų, priežastys. Taip pat vis dažniau pasitaiko įvairios odos fotodermatozės ligos: fototoksinis dermatitas, saulės dilgėlinė ir kt.“ – pasakoja A. Balkytė.

Prieš buvimą saulėje, odą privaloma tepti kremais, turinčiais aukštus apsauginius UVA ir UVB faktorius. Tinkamai naudojami jie yra veiksmingi ne tik nuo paviršinio nudegimo, tačiau padeda apsisaugoti nuo spindulių, kenksmingai veikiančių gilesniame odos sluoksnyje, poveikio. Be to, buvimo saulėje reikėtų vengti pačiu intensyviausiu paros metu, maždaug 11–15 val.

„Reikėtų nepamiršti, kad šviesi, strazdanota oda yra linkusi greičiau ir skausmingiau nudegti tiesioginėje saulėje, todėl ją reiktų ir labiau saugoti. Priklausomai nuo odos fototipų, derėtų rinktis ir apsauginius kremus: blyškios odos savininkams rekomenduojama naudoti apsaugos nuo saulės priemones, turinčias ne mažesnį nei SPF 30 filtrą net ir prie mažesnės kaitros. Geriau – būti saugiems, nes odos gijimo procesas yra ilgas ir itin nemalonus bei nepatogus“, – teigia „Camelia“ konsultantė.

Taip pat pigmentinių dėmelių atsiradimo tikimybė padidėja esant hormoniniams pakitimams. To pavyzdžiai – nėštumas, menopauzė arba kontraceptinių tablečių naudojimas. Įtakos hiperpigmentacijai taip pat turi neteisingai atliekamas odos šveitimas (pilingas) ar agresyvus odos gydymas, kai pigmentacijos pakitimai pasimato kartu su randeliais nuo spuogų, rašoma pranešime spaudai.

Patarimais, kokių priemonių imtis susidūrus su pigmentinėmis dėmėmis, dalinasi lietuviškos kosmetikos įkūrėja gyd. Rūta Merkytė-Elekšienė.

Kaip ir kodėl atsiranda pigmentinės dėmės?

Už visa tai atsakingas pigmentas melaninas, kuris organizme gaminamas kovai su žalingais UV spinduliais. Kai nudegame saulėje, nenaudojame apsauginio kremo, organizmas reaguoja ir pagamina daugiau melanino, kuris pasireiškia odos patamsėjimais – pigmentinėmis dėmėmis. Strazdanota oda natūraliai turi mažesnę jo koncentraciją organizme, todėl raudonplaukiai yra jautresni saulei, o įdegus ir organizmui pradėjus gaminti daugiau melanino apsaugai, ilgainiui labiau paryškėja odos tono nelygumai.

Net saugantis nuo saulės kremu, kepurėmis ir kt. priemonėmis gali išryškėti ši problema.

Melanino pertekliaus organizme sutrikimo formos – apgamai, strazdanos ir pigmento nykimas (baltos dėmelės). Svarbu žinoti, kad vasarą įprasta melanino gamyba yra paskatinama ir sutrikdoma iš natūralaus ritmo, ne tik nuo tiesioginių saulės spindulių, bet ir nuo karščio. Būtent karštis sukelia patinimus, odos jautrumą, kas taip pat siunčia kūnui signalą padidinti melanino gamybą. Todėl net saugantis nuo saulės kremu, kepurėmis ir kt. priemonėmis gali išryškėti ši problema.

Natūralios priemonės kovai

Deja, bet pigmentines dėmeles pašalinti nėra lengva, jas visiškai panaikinti dažnai padės tik specialistų ir lazerio pagalba. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar odos pigmento pakitimai gilūs ar ne. Tai nustatome patys patempdami odą pigmentinės dėmės vietoje – jei oda pašviesėja yra paviršinis pigmentas, kurį malšins odą šviesinantys ingredientai kaip vitaminas C ar vitaminas B3 (niacinas) bei švelnus odos šveitimas – mechaninis ir rūgštinis eksfoliavimas. Šio paviršinio, negyvų odos ląstelių sluoksnio panaikinimas yra ypač reikalinga pagalba odai atsinaujinti – tam kone geriausiai padės viena iš kelių alfa-hidroksi rūgščių arba jų kombinacija. Deja, bet jei dėmelė patempus išlieka nepakitusi – teks nusiteikti specialistų konsultacijoms ir rimtesnėms procedūroms.

Lygią odą užtikrins nepakeičiamas vit. C

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad yra paprastas, bet ypač efektyvus ingredientas prevencijai – vitaminas C. Pastovus jo naudojimas ne tik užtikrins odoje natūraliai sukuriamą apsaugos barjerą nuo žalingųjų UV spindulių, bet tuo pačiu šviesins jau esamus pigmentacijos požymius. Įspūdinga tai, kad jis veiks tik dėmeles, o nepažeistos odos nenubalins, todėl odos tonas natūraliai susilygins.

Be to, vitaminas C yra puikus antioksidantas – jis kovoja su laisvaisiais radikalais ir todėl veikia priešuždegimiškai bei turi priešlaikinį odos senėjimą (fotosenėjimą) stabdančių savybių. Šiltuoju metų laiku norint išskirtinio odos patempimo ir prevencijos nuo odos hiperpigmentacijos galite rinktis hialurono rūgšties serumą su vitaminu C. Hialurono rūgštis giliai drėkins odą, momentaliai patemps ir tiks net ir jautriai odai. Vitaminas C apsaugos nuo pigmentinių dėmelių atsiradimo bei mažins jau esamas, stiprins kraujagyslių sieneles, gerins kapiliarų būklę.

Svarbu paminėti, kad panašų – šviesinantį, patamsėjusios ir bendrai papilkėjusios odos būklę gerinantį poveikį, turi vitaminas B3 (niacinas). Jis odai sukuria apsauginį barjerą, veikia priešuždegimiškai bei suteikia skaistumo, lygumo odai.

Kasmet karštuoju periodu į sveikatos įstaigas plūsteli „vasariniais“ negalavimais besiskundžiantys pacientai. Tarp dažniausių sveikatos sutrikimų – perkaitimas, nudegimai, lauko darbų ar poilsio gamtoje metu patirtos traumos, vabzdžių įkandimai, alerginiai susirgimai.

Vaistininkų ir medikų teigimu, daugelio vasarinių negalavimų galima išvengti pasirūpinus prevencinėmis priemonėmis ar tiesiog nepamirštant atsargumo. Tai rodo ir mažėjantis gyventojų, besiskundžiančių nudegimais nuo saulės, skaičius.

„Gyventojų sąmoningumas, nors ir pamažu, bet auga. Vis daugiau žmonių suvokia, kad saulės spinduliai ne tik skatina vitamino D gamybą, gerina medžiagų apytaką bei kraujotaką, bet ir gali sukelti nudegimų ir didina vėžinių susirgimų riziką, todėl daugeliui kremas nuo saulės besiruošiant atostogoms gamtoje ar lauko darbams tapo būtina priemone. Tuo pačiu kiek mažėja klientų, besiskundžiančių nuo intensyvių saulės vonių paraudusia ir skaudančia oda“, – pastebėjo vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Nepaisant to, nudegimai nuo saulės tebelieka tarp dažnų sveikatos sutrikimų vasaros metu. Pastarosiomis savaitėmis pagausėjo ir perkaitimo atvejų, kai skundžiamasi galvos skausmu, silpnumu ar net pykinimu.

Sveikatos specialistų teigimu, saugotis žalingo karščio ir saulės poveikio ypač būtina vyresniems, taip pat turintiems antsvorio gyventojams, žalingų įpročių mėgėjams. Itin svarbu vengti vidurdienio saulės – stengtis būti šešėlyje, nesiimti daug fizinių jėgų reikalaujančių lauko darbų. Jei nėra galimybės pasislėpti nuo saulės, reikėtų dėvėti visą kūną dengiančius, prakaitą gerai praleidžiančius drabužius.

„Nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo būtina vartoti daug skysčių, geriausia – paprasto ir mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje su prakaitu prarandama daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Derėtų vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų, reiktų rinktis lieso pieno produktus, vaisius bei daržoves. Na, o mėgaujantis saule būtina naudoti apsauginį kremą, nepamiršti galvos apdangalo ir akinių nuo saulės. Prevencija ir atsargus elgesys visada kainuoja mažiau pastangų ir laiko nei patirtų negalavimų ar sužalojimų gydymas“, – sakė vaistininkė J. Švarcaitė.

Vasarą pagausėja ir peršalimo atvejų, kai įkaitusį kūną skubama kuo sparčiau atvėsinti šaltame vandenyje ar įjungus kondicionierių. Dėl rizikingos veiklos taip pat neretai patiriamos nedidelės traumos.

„Vasaros metu kur kas aktyvesnis ir gamtos poveikis mūsų sveikatai. Alerginių susirgimų padaugėja ne tik dėl žydinčių pievų augalų ar šienaujamos žolės – odos sudirginimą neretai sukelia ir žydintis vanduo, padidėjęs prakaitavimas, saulė“, – teigė J. Švarcaitė.