-
Iranas patvirtino: į Ukrainos keleivinį lėktuvą pataikė dvi raketos
Incidentas, pražudęs visus 176 lėktuve buvusius žmones, išprovokavo Irane piktų protestų.
Irano civilinės aviacijos organizacija nurodė dar negavusi atsakymo iš Prancūzijos ir JAV, kurių paprašyta techninės pagalbos šifruojant numušto orlaivio savirašius.
Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing 737-800“ ankstų sausio 8-osios rytą nukrito netrukus po pakilimo Teherano Imamo Khomeini (Imamo Chomeinio) tarptautiniame oro uoste. Laineryje buvo 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai. Visi jie žuvo.
Iranas susidūrė su tarptautiniu spaudimu surengti pilną ir skaidrų nelaimės tyrimą.
„Tyrėjai... išsiaiškino, kad dvi raketos „Tor-M1“... buvo paleistos į tą orlaivį“, – sakoma preliminarioje ataskaitoje, kurioje priduriama, kad tyrimas tęsiamas ir aiškinamasi, kaip jos prisidėjo prie nelaimės.
Šis pareiškimas patvirtina laikraščio „The New York Times“ paskelbtą informaciją. Praėjusią savaitę leidinys paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip dvi raketos buvo paleistos į lėktuvą.
„Tor-M1“ yra trumpo nuotolio „žemė–oras“ tipo raketa, sukurta buvusioje Sovietų Sąjungoje ir skirta taikytis į orlaivius arba sparnuotąsias raketas.
Iranas kelias dienas neigė Vakarų tvirtinimus, paremtus JAV žvalgybos duomenimis, kad reisu PS752 skridusį „Boeing 737“ numušė raketa. Sausio 11-ąją Irano valdžia pripažino, jog lėktuvą per klaidą numušė šalies kariškiai.
Irano Revoliucinės gvardijos oro pajėgų vadas brigados generolas Amirali Hajizadeh (Amiralis Hadžizada) prisiėmė visišką atsakomybę, bet pabrėžė, kad vienas raketų operatorius, per klaidą palaikęs tą lainerį „sparnuotąja raketa“ ir paleidęs ugnį, veikė savarankiškai.
Savirašiai
Ši nelaimė išprovokavo kelias dienas trukusius studentų inicijuotus masinius protestus; dauguma jų vyko Teherane.
Tačiau Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) penktadienį pareiškė, kad šios demonstracijos yra netipiškos iraniečiams ir apkaltino šalies priešus naudojant lainerio katastrofą propagandos tikslais.
Savo pareiškime Irano civilinės aviacijos organizacija sakė, kad jos turima įranga „neįmanoma“ nuskaityti skrydžio duomenis ir garso įrašus iš pilotų kabinos, nes savirašiai, dar vadinami „juodosiomis dėžėmis“, yra pernelyg technologiškai sudėtingi.
Tačiau organizacija teigė, kad dar kurį laiką Iranas planuoja savirašius pasilaikyti pas save.
„Jei bus gauti [reikalingi] įrenginiai, informaciją [savirašiuose] bus galima atkurti ir iššifruoti per trumpą laikotarpį“, – nurodė organizacija.
Civilinės aviacijos organizacija nurodė, kad paprašė prancūzų nelaimių tyrimo biuro (BEA) ir amerikiečių Nacionalinės transporto saugumo valdybos (NTSB) pateikti sąrašą, kokios įrangos reikia iššifruoti savirašiams.
Taip pat ji paskelbė, kad siekia gauti reikiamą įrangą, bet pridūrė, kad nei BEA, nei NTSB „kol kas teigiamai neatsakė“ į atitinkamą prašymą.
Organizacija vis dėlto nurodė iš kažkur gavusi tą sąrašą ir užsiminė, kad bus bandoma įsigyti reikalingą įrangą.
-
Iranas neigia slėpęs informaciją apie numuštą Ukrainos lėktuvą
Komentarai pasirodė po jau antrą naktį Teherane vykstančių demonstracijų prieš valdžią dėl lėktuvo katastrofos.
Trečiadienį vos pakilęs iš Teherano oro uosto nukrito Ukrainos oro linijų lėktuvas. Per katastrofą žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
į Kijevą skridęs laineris buvo numuštas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido raketas į Irako bazes, kuriose dislokuoti JAV kariai, taip atsakydamas į Vašingtono smūgį, per kurį žuvo aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani.
Islamo respublika pirma neigė Vakarų žvalgybos teiginius, kad keleivinis lėktuvas buvo numuštas, tačiau šeštadienį Irano žiniasklaida išplatino Generalinio štabo pranešimą, kuriame sakoma, kad lėktuvas buvo numuštas „dėl netyčinės žmogiškos klaidos“.
„Šiomis liūdnomis dienomis daug kritikos sulaukė atitinkami pareigūnai ir institucijos... kai kurie pareigūnai net buvo kaltinami melu ir bandymu nuslėpti informaciją, tačiau, nuoširdžiai, taip tikrai nebuvo“, – valstybinės televizijos transliuotame komentare teigė Vyriausybės atstovas Ali Rabiei.
„Melas – tyčia klastoti tiesą. Melas yra slėpti. Melas yra žinoti faktą ir jo neatskleisti ar iškreipti tiesą“, – sakė atstovas.
Pasak jo, visi Irano pareigūnų pareiškimai iki šeštadienio prisipažinimo buvo paremti tuo metu turėta informacija.
„Visi, kurie tomis dienomis, pačiame Amerikos psichologinio karo prieš Irano tautą įkarštyje, išreiškė savo nuomonę, darė tai remdamiesi tuo metu prieinama informacija“, – tvirtino A. Rabiei.
„Tik penktadienį Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gavo tyrimo išvadas, tada vyko Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis“, – sakė A. Rabiei. Pasak jo, „iki sausio 10 d. niekas, net šalies prezidentas Hassanas Rouhani, nežinojo lėktuvo katastrofos priežasties“.
„Kai tik prezidentas sužinojo apie tai, iškart priėmė sprendimą kuo skubiau kreiptis į gyventojus“, – tvirtino A. Rabiei.
„Išsamus tyrimas“
Irano prezidentas H. Rouhani per pokalbį telefonu su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu sekmadienio vakare pažadėjo atlikti „išsamų tyrimą“, pranešė prezidento spaudos biuras.
Dauguma tragiškai pasibaigusiame Ukrainos tarptautinių oro linijų skrydyje PS752 žuvusių žmonių buvo iraniečiai ir kanadiečiai, įskaitant dvigubą pilietybę turinčiuosius, taip pat ukrainiečiai, afganai ir britai.
Lėktuvo katastrofoje žuvo 7 Švedijos piliečiai ir dar 10 žmonių, kurie gyvena šioje ES šalyje.
„Turime užtikrinti, kad toks šokiruojantis incidentas nepasikartotų niekur kitur pasaulyje“, – pranešime cituojamas H. Rouhani.
H. Rouhani taip pat pabrėžė, kad katastrofa įvyko padidėjusios įtampos laikotarpiu, po to, kai per JAV drono smūgį sausio 3 d. buvo nužudytas Irano generolas Q. Soleimani.
„Turime visi kartu sugrąžinti saugumą į regioną ir leisti įsivyrauti taikai“, – tvirtino Irano prezidentas.
Iranas dalyvauti lėktuvo katastrofos tyrime pakvietė ekspertus iš Kanados, Prancūzijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų.
Nepaisant internete platinamų vaizdo įrašų, kuriuose matoma, kaip buldozeriai lygina lėktuvo sudužimo vietą, Irano kariuomenės Revoliucinės gvardijos vadas neigė, kad Iranas taip bando panaikinti nusikaltimų įrodymus.
„Mes nieko nelietėme“, – parlamente sekmadienį pareiškė generolas majoras Hosseinas Salami.
„Nejudinome lėktuvo nuolaužų, nekeitėme įvykio vietos, nejudinome oro gynybos sistemų, nekeitėme radarų rodmenų“, – tvirtino jis.