Suniokoti daiktai
Socialiniame tinkle „Facebook“ menininkė A.Fiserienė-Toleikytė pasidalijo nemalonia žinia. Ji nurodė, kad kažkas sulaužė staliuką, suniokojo kitus daiktus, kurie jai buvo reikalingi tapant ant „Šančių autoserviso“ tvoros.
„Šiandien labai nustebau, išvydusi, kad prie mano tapomų blokų, sujaukta ir išdarkyta mano darbo vieta, sulaužyti ir išvartyti daiktai. Nemanau, kad tai vaikų darbas“, – rašė dailininkė.
„Ten daug dažų nelaikiau, turėjai tokį staliuką nusinešusi, kad turėčiau ant ko dažus pasidėti. Taip pat turėjau mažesnį, sulankstomą staliuką vandeniui ir mažesniam dažų kibirėliui pasidėti. Tai šis mažas staliukas sulaužytas, sulankstytos dažų skardinės, kurias buvau palikusi piešinio užbaigimui. Gerai, kad pats piešinys nesugadintas“, – portalui kauno.diena.lt patikslino menininkė.
Audra Fiserienė-Toleikytė
Ji spėliojo, kad kažkam užkliuvo ne pats piešinys, o tai, kad prie tvoros yra sudėti akmenys tam, jog šioje vietoje nebūtų gatvės. Dėl naujos gatvės kūrimo Šančių bendruomenė jau rengė ne vieną akciją. Būtent ant takelio sudėti akmenys ir sulaužė dailininkės turėtas priemones.
„Esmė, ko gero, ne pačiame piešinyje, o kelyje, kurį nori įrengti valdžia. Ten yra sudėti akmenys, kad mašinos nevažiuotų. Tas piešinys taip pat skirtas tam, kad galėtų čia ateiti žmonės, būtų čia kokios šventės rengiamos. Yra vienas vyriškis su baltu šunimi, tai jis ten barėsi, kad čia tie akmenys sudėti ir jis juos nurinko, bet bendruomenė vėl juos sudėjo. Manau, kad tai jo darbas buvo tuos akmenis sukrauti ant mano stalo“, – kalbėjo A.Fierienė-Toleikytė.
Moteris tikino, kad piešinys žmonėms tikrai patinka, jis gausiai lankomas. Anot jos, apie tai, jog piešiniu domisi daug žmonių. Čia ateina ne tik kauniečiai, bet taip pat būriai iš Alytaus, Marijampolės, Vilniaus ar Šiaulių. Menininkė ne kartą sulaukė pagyrų dėl tokios idėjos Šančių gyvenimu papuošti ilgą rajono tvorą.
Gyvenimo piešinys
Portalas kauno.diena.lt primena, kad rugsėjo pabaigoje ant „Šančių autoserviso“ tvoros dailininkė A.Fiserienė-Toleikytė pradėjo tapyti ypač didelį piešinį, kuriame atsispindės Šančių gyvenimo momentai. Šiuo metu jau išpiešti penki tvoros blokai, dar liko vienuolika. Juos menininkė pabaigs jau pavasarį, kai atšils orai.
Šis piešinys ypatingas ne tik tuo, jog nutūps ant betoninės Kranto alėjos tvoros, matomos nuo Nemuno krantinės, bet ir tuo, jog ant tvoros bus perkelta dalis šio rajono gyvenimo. Kaip prieš pradedant kurti meno kūrinį teigė pati piešinio sumanytoja dailininkė A.Fiserienė-Toleikytė, piešinyje bus daug personažų realaus dydžio, kai kur atsiras už tvoros augančių medžių ar pastatytų kopėčių tąsa. Taip pat piešinys leis pažvelgti, kur kokia gatvelė buvo seniau įsispraudusi tarp pastatų.
„Gyvenu daugiabutyje, kuris yra arčiausiai šios tvoros, beveik visą savo gyvenimą. Tad noriu nutapyti tiek atsiminimus iš savo vaikystės, tiek iš dabartinių laikų. Atsimenu, kad ten buvo takai, vedantys prospekto link, taip pat pas kaimynus visada giedodavo gaidys. Atsimenu, kad kai buvau vaikas, gaudžiau tą gaidį ir uodega liko pas mane rankose, todėl ir norisi tą gaidį įamžinti“, – apie tai, kaip gimė idėja ant ilgos tvoros tapyti, rugsėjį portalui kauno.diena.lt pasakojo menininkė. Tikri personažai
Esmė, ko gero, ne pačiame piešinyje, o kelyje, kurį nori įrengti valdžia.
Idėjos autorė tikino, kad ji tapo realistiškus paveikslus, todėl nori, kad ir ant tvoros nutapytas piešinys būtų kuo tikroviškesnis. Pasak A.Fiserienės-Toleikytės, norisi, jog atrodytų taip, kaip kažkada atrodė gyvenimas, kol dar nebuvo tvoros.
„Vienur bus nupiešta tvora, kokia buvo pas kaimynus, kitur stovės vyras, žais vaikai, sėdės močiutė ir prižiūrės anūkus. Mano dukra sakė, kad būtinai turiu įamžinti ir dabartinę mūsų kaimynę, kuri išeina su šuniuku pasivaikščioti. Ant kampinės tvoros sienos noriu pavaizduoti taip, jog vieni vaikai stovėtų ir žiūrėtų į Nemuną, o kiti tarsi ateitų nuo Kranto alėjos ir susitiktų su kitais, galbūt eitų žvejoti“, – apie personažus, kurie atsiras ant tvoros, pasakojo menininkė. Visi ant tvoros nutapyti žmonės bei gyvūnai bus realaus ūgio. Praeiviai matys, kaip juos stebi nutapyti Šančių herojai.
