Subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms koncepcija tikslinama numatant galimybę visoms iki praėjusių metų lapkričio 30 d. (ne tik nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.) įsteigtoms, tačiau Vyriausybės praeitų metų lapkričio 4 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytu laikotarpiu pajamų negavusioms įmonėms pretenduoti į minimalią 500 eurų subsidiją.

Kaip teigiama protokolo projekte, tokiu būdu bus sudarytos sąlygos didesniam skaičiui nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių užtikrinti jų likvidumą.

Taip pat subsidijų nukentėjusioms nuo COVID-19 įmonėms koncepcija tikslinama įvertinus, kad mažosios bendrijos (MB), individualios įmonės (IĮ), komanditinės ūkinės bendrijos (KŪB) ir tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) juridinio asmens statusą turinčių įmonių atveju gyventojų pajamų mokestį moka ne tik pati įmonė, bet ir jų savininkai, nariai ar dalyviai nuo iš įmonės gautų išmokų.

Todėl koncepcijoje siūloma nustatyti, kad apskaičiuojant subsidiją įtraukiamos ir MB narių, IĮ savininkų, KŪB ir TŪB dalyvių iš įmonės gautos išmokos ir atitinkamai nuo jų mokėtina GPM suma.

Kad dėl šių pakeitimų nereikėtų keisti valstybės pagalbos schemos, subsidijos MB, IĮ, KŪB ir TŪB būtų teikiamos kaip de minimis pagalba.

Kaip praneša VMI, jeigu įmonė prašymo nepateiks iki vasario 28 dienos, bus laikoma, kad tokios sutarties įmonei nereikia, o nuo kovo 1 dienos jai galiotų įprasta mokesčių mokėjimo ir MPS sudarymo tvarka (su palūkanomis), turima nepriemoka taptų skola.

„Priminimus apie galimybę sudaryti MPS be palūkanų iki vasario 28 d. išsiuntėme beveik 10 tūkst. įmonių, turinčių mokestinę nepriemoką, tačiau 5,9 tūkst. įmonių, turinčių 135,1 mln. eurų nepriemoką, iki šiol į mokesčių administratorių nesikreipė“, – teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.

Ji pažymi, kad dėl MPS be palūkanų sudarymo turėtų kreiptis ir tos 540 įmonių, kurių prašymai jas įtraukti į naująjį nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą šiuo metu yra vertinami. Kreiptis dėl MPS verta nelaukiant atsakymo, nes, jei įmonės prašymas įtraukti į sąrašą patenkintas nebus, ji po vasario 28 dienos jau nebegalės sudaryti MPS be palūkanų.

Jų bendra mokesčių nepriemoka – 528,9 mln. eurų.

Tarp didžiausią nepriemoką turinčių įmonių yra „Bennet distributors“ (19,9 mln. eurų), „Autobrava“ (16,8 mln. eurų), „Lytagra“ (apie 11,2 mln. eurų), skelbiama sąraše, kuris bus atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.

„Atkreipiame dėmesį, jog įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19, net ir tuo atveju, kai turi mokestinę nepriemoką, yra laikomos neskolingomis biudžetui ir skelbiama informacija neturi įtakos nei jų veiklos vykdymui, nei dalyvavimui viešuose pirkimuose“, – pranešime sako VMI sako Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Nuo pandemijos nukentėjusios įmonės, kurių nepriemoka viršija 100 tūkst., į biudžetą šiemet jau sumokėjo 582,2 mln. eurų.

VMI primena, jog į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus yra įtraukta per 62 tūkst. įmonių, iš kurių VMI teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis naudojasi maždaug kas trečia (apie 22 tūkst.).

Iš viso COVID-19 neigiamas pasekmes patyrusios įmonės turi apie 735,1 mln. eurų mokestinę nepriemoką.

Pusės mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, bendra mokestinė nepriemoka nesiekia 1 tūkst. eurų. Tik 1 proc. įmonių turi nepriemoką, kuri viršija 0,5 mln. eurų ir tai sudaro 54 proc. visų bendros mokestinės nepriemokos.

Nuo kovo 16 dienos jau yra sudaryta 2 tūkst. mokestinės paskolos sutarčių su įmonėmis ir gyventojais, 131,2 mln. eurų sumai.

Mokestinės pagalbos priemonės – atleidimas nuo delspinigių ir mokesčių išieškojimo veiksmų stabdymas galioja mokesčiams, susidariusiems iki šių metų gruodžio pabaigos, galios dar du mėnesius po to. Iki kitų metų vasario 28 dienos įmonės turi teisę supaprastinta tvarka ir nustatytomis sąlygomis sudaryti mokestinės paskolos sutartį be jokių palūkanų.