Kartu pastebima, kad gyventojai, besinaudojantys nekilnojamojo turto agentūrų paslaugomis, brokerių teiraujasi, kaip oficialiai nuomoti būstą. Mokesčių inspekcija primena svarbiausią informaciją, kurią turėtų žinoti tiek būsto ieškantys ar jį siūlantys gyventojai, tiek paslaugas teikiantys nekilnojamojo turto brokeriai.
Patarimais dalijasi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) viršininkė Judita Stankienė ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (toliau – LNTAA) direktorė Kristina Jadevičienė.
– Kalbant apie būsto nuomą pirmiausia kyla klausimas, kaip šią veiklą vykdyti tinkamai?
J. Stankienė: Norint gyvenamąsias patalpas nuomoti tik gyventojams, pavyzdžiui, kambarį ar butą studentams, tai galima daryti dviem būdais. Vienas jų – įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“. Pasirinkus verslo liudijimą, reikės sumokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), o gautas nuomos pajamas deklaruoti iki kitų metų gegužės 2 d. Svarbu pažymėti, kad su šiuo verslo liudijimu gyventojas gali nuomoti tik gyventojams ir tik gyvenamosios paskirties patalpas. Antrasis būdas – nuomoti neįsigijus verslo liudijimo, tačiau metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 2 d., deklaruoti iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. GPM.
– Ar pastebite teigiamų tendencijų, susijusių su būsto nuomos rinkos skaidrėjimu?
J. Stankienė: Atkreipiame dėmesį, kad verslo liudijimus patalpų nuomai įsigijusių gyventojų skaičius didėja. Ši tendencija rodo augantį gyventojų sąmoningumą ir nuteikia optimistiškai. Verslo liudijimų populiarumą lemia tai, kad šis būdas yra paprasčiausias, norint legaliai vykdyti veiklą bei sumokėti mokesčius. Pavyzdžiui, Kauno miesto verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ 2018 m. įsigijo 1107 gyventojai, 2017 m. – 887 gyventojai, t. y. per metus tokių gyventojų padaugėjo 24 proc. Lyginant tuos pačius laikotarpius Kauno rajone verslo liudijimus patalpų nuomai įsigijusių gyventojų skaičius ūgtelėjo 17 proc. Šių metų rugsėjo mėn. duomenimis, verslo liudijimą, suteikiantį teisę nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas Kauno mieste, jau turi 1264 gyventojai, Kauno rajone – 211.
Verslo liudijimus patalpų nuomai įsigijusių gyventojų skaičius didėja. Ši tendencija rodo augantį gyventojų sąmoningumą ir nuteikia optimistiškai.
Taip pat Kauno AVMI patirtis rodo, kad būstą besinuomojantys gyventojai linkę labiau pasitikėti tais paslaugos teikėjais, kurie vykdo registruotą veiklą, t. y. prireikus gali pateikti dokumentus, garantuojančius nuomos sutarties sąlygų vykdymą, pavyzdžiui, konflikto atveju.
– Kiek kainuoja verslo liudijimas ir kaip jį įsigyti?
J. Stankienė: Verslo liudijimą gyventojas gali įsigyti metams, mėnesiui ar netgi pageidaujamam dienų skaičiui (bet ne mažiau nei 5 dienoms per metus, dienos gali eiti ne iš eilės). Atitinkamai proporcingai už pasirinktas veiklos dienas apskaičiuojamas mokėtinas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Verslo liudijimų kainas lemia keletas veiksnių – veiklos teritorija, veiklos rūšis bei vykdymo laikotarpis. Verslo liudijimų fiksuotus pajamų mokesčio dydžius atitinkamiems metams tvirtina vietos savivaldybių tarybos, o preliminarią verslo liudijimo kainą padės apskaičiuoti VMI įdiegta skaičiuoklė. Pavyzdžiui, 2019 m. „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ verslo liudijimo rūšiai, veiklą vykdant tik Kauno mieste, metams taikomas 520 eurų, Kauno rajone – 35 eurų tarifas.
Įsigyti verslo liudijimus labai paprasta, tą galima padaryti e. būdu, VMI interneto svetainėje www.vmi.lt prisijungti prie Mano VMI, arba bet kuriame VMI teritoriniame padalinyje.
– Ar dažnai gyventojai brokerių teiraujasi informacijos, kaip būstą nuomoti/-is oficialiai?
K. Jadevičienė: Gyventojų sąmoningumas auga, todėl klausimų, kaip būstą nuomoti oficialiai, kokią formą rinktis, kiek tai kainuos, brokeriai sulaukia nuolat. Brokeriai, išklausę mokymus, kuriuose nekilnojamojo turto agentūros taip pat supažindina su mokesčių klausimais, o vėliau reguliariai ir su jų pakeitimais, naujovėmis, gali padėti savo klientams surasti optimaliausią sprendimą.
– Oficiali būsto nuoma yra saugesnė, tačiau ar reikia sudaryti dar ir nuomos sutartį?
J. Stankienė: Pažymima, kad nuomojant būstą gyventojams tikslinga sudaryti su nuomininku nuomos sutartį raštu. Sutartyje būtina aptarti esmines būsto naudojimo sąlygas, atlyginimo dydį, atsiskaitymų tvarką, atsakomybę žalos atveju ir kitus aspektus. Ši sutartis skirta ne tik įrodyti laikinosios nuomos teisėtumą, bet ir apsaugoti nuomotoją bei patį nuomininką nuo galimų nesusipratimų.
K. Jadevičienė: Sutartis yra naudinga ir reikalinga abiems šalims – tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Ji apibrėžia susitarimo turinį, kainą, galimas rizikas, užtikrina sandorio susitarimą ir, žinoma, yra saugiklis, jei nutiktų nenumatytų incidentų.
– Kokia šiuo metu yra paklausa būstą nuomoti bei nuomotis per tarpininkus?
K. Jadevičienė: Galiu tik pasidžiaugti, kad besinaudojančių tarpininkų paslaugomis vis daugėja. Nemaža dalis gyventojų, kurie kartą pasinaudoja brokerių paslaugomis nuomojant ar nuomojantis būstą, vėliau tampa nuolatiniais jų klientais, nes brokeris – tai ekspertas, kasdien dirbantis šį darbą, puikiai išmanantis rinką ir visus niuansus, susijusius su nuomos procesu. Taip pat norisi atkreipti dėmesį, kad dažniausiai nekilnojamojo turto agentūros atlieka pirmąjį žmogaus tinkamumo tapti brokeriu filtrą. Atsakingai jį apmoko ir paruošia profesionaliam brokerio darbui. Prisiima atsakomybę, jei vis dėlto žmogui buvo suteikta prastos kokybės paslauga.
– Kaip atpažinti patikimą brokerį? Ar LNTAA kontroliuoja brokerio paslaugų teikimo kokybę?
K. Jadevičienė: Lietuvoje profesionalių brokerių tikrai yra. Kadangi brokerių veikla mūsų šalyje yra nereglamentuota, pasiskelbti ir save vadinti brokeriu gali bet kas, taip pat ir nepatikimi bei prastos reputacijos asmenys, kurie gali konsultuoti klientus, netgi sąmoningai suteikti jiems informaciją, kaip likti šešėlyje ir nemokėti mokesčių. Norėdami atskirti bet kaip teikiančius paslaugas nuo profesionaliai dirbančių šioje srityje, LNTAA sukūrė sistemą, kuri padeda identifikuoti profesionalus. Pirmiausia brokerio žinios ir profesionalumas įtvirtinamas egzamino metu. Gautas sertifikatas patvirtina, jog brokeris atitinka rinkoje reikalingas kompetencijas. Siekiant pratęsti sertifikatą, kiekvienais metais brokeris turi informuoti asociaciją, jog per metus kėlė ar palaikė kvalifikaciją mokymuose, taip pat pateikti šešis sandorius, kuriuose dalyvavo kaip tarpininkas bei taip parodyti, kad tai yra jo pagrindinė veikla ir jis vis dar kvalifikuotas žaidėjas rinkoje.
– Ar VMI stebi, kaip patalpų nuomotojai apskaito gautas pajamas?
J. Stankienė: VMI patalpų nuomos sektoriui skiria didelį dėmesį. Nustatant patalpas nuomojančius ir pajamų nedeklaruojančius asmenis, mokesčių administratorius remiasi įvairiais informacijos šaltiniais. Siekdama išsiaiškinti deklaruoti pajamas ar susimokėti mokesčius pamiršusius būsto nuomotojus, VMI prioritetą teikia komunikacijai su mokesčių mokėtojais. Jie informuojami apie VMI kilusius klausimus, kviečiami pokalbiui, prašoma pateikti paaiškinimus dėl veiklos aplinkybių. Tik tuo atveju, jei gyventojas atsisako bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, taikomos kitos poveikio priemonės – kontrolės veiksmai ar administracinė atsakomybė. Dažniausiai tie mokesčių mokėtojai, kurie sulaukia mokesčių administratoriaus dėmesio ir pokalbių metu išsiaiškinama, jog būstas buvo nuomojamas, o mokesčiai pamiršti sumokėti, sutinka bendradarbiauti ir pateikia ar patikslina gyventojų pajamų deklaracijas.
– Kokiu būdu gyventojai gali pranešti apie nelegalią būsto nuomą?
J. Stankienė: Gyventojai, žinantys apie nelegalios veiklos atvejus, tiek nekilnojamojo turto nuomos, tiek kitose srityse, neapskaitytas pajamas ar kitus mokesčių pažeidimus, gali pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat pasinaudodami išmaniųjų telefonų programėle „Pranešk“, užpildę anketą internetinėje svetainėje arba apsilankę VMI padaliniuose.
Būsto nuomos sutartis: tartis reikia net dėl vinies įkalimo
