Ginčijosi iš peties
Kaip jau rašyta, prokuroras per baigiamąsias šios bylos kalbas Kauno apygardos teisme, kurio nuosprendis buvo apskųstas, teigė, kad 2019-ųjų liepos 17-osios vakarą Romainiuose – prie parduotuvės „Aibė„ peiliu švaistęsis Audrius Norkūnas viršijo būtinosios ginties ribas. Ir prašė izoliuoti šį dar tik ketvirtą dešimtį bebaigiantį, bet jau vienuolika kartų teistą recidyvistą nuo visuomenės devyneriems metams. Tačiau tik tokiam artimam minimaliai bausmei už tokios rūšies nužudymą terminui, nes ne A.Norkūnas pradėjo smurtinę konflikto, kilusio su dviem praeiviais, aptikusiais jį besišlapinantį gatvėje, dalį. Be to, ir pats tada nukentėjo. Pagal pareikštą kaltinimą A.Norkūnui grėsė laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Tačiau prokuroras siūlė teismui atsižvelgti į jau minėtą jo kaltę lengvinančią aplinkybę – būtinosios ginties viršijimą.
Nukentėjusiuosius – A.Norkūno nužudyto 29-erių Juozo Gineikos tėvus bei dvi seseris atstovavęs advokatas buvo kategoriškesnis. Jis akcentavo, kad buvo įvykdytas tyčinis nužudymas. Ir prašė teismo inicijuoti ikiteisminį tyrimą už melagingų parodymų davimą bei palikimą gyvybei pavojingoje būklėje ir kartu su velioniu jo žūties valandą buvusio Manto B. atžvilgiu.
A.Norkūno advokatas tada prašė jo ginamąjį išteisinti, nes šio poelgis buvo būtinoji gintis. Priešingu atveju žūti galėjo jis pats.
Iškalbingi akcentai
Pripažindamas savo kaltę, A.Norkūnas taip pat tikino nužudęs J.Gineiką netyčia – besigindamas ir iš baimės.
Jis teigė važiavęs tą vakarą pas Romainiuose gyvenantį draugą. Bet pasiklydo. Ir labai norėdamas į tualetą, paprašė, kad „VW Golf“ vairavusi sugyventinė sustotų už parduotuvės. Tačiau, jau bebaigiant šlapintis, išgirdęs: „Ko čia m..i?“, į ką, A.Norkūno teigimu, jis atsakęs gražiai: „Kur noriu, ten m..u.“ Ir iš karto sulaukęs vieno iš nepažįstamųjų grasinimo. Tespėjęs atsakyti, kad šis nejuokintų, jis pajuto smūgį į veidą. O po to ir visa jų krušą.
„Galiausiai nuvertė ir spardė gulintį. Todėl prišliaužiau prie atidarytų mūsų automobilio durelių, kuriose buvo tądien mamos padovanotas virtuvinis peilis – kad daugiau su sugyventine nesipyktume dėl to, kad neįmanoma senu peiliu nieko atsipjauti. Stvėriau jį, atsiverčiau ant nugaros ir, net neišėmęs peilio iš maišelio, dūriau užpuolikui į krūtinę. Bet jis spardė toliau, todėl dar dūriau į koją. Ir jis iš karto nustraksėjo tolyn ant vienos kojos, dar pagrasinęs, kas man dabar bus“, – dėstė savąją įvykio versiją A.Norkūnas, teigdamas, kad po to jis riktelėjęs sugyventinei: „Važiuojam greičiau iš čia!“, nes pamatė atbėgantį sužeistojo draugą, nuo kurio prieš tai ši jau buvo jį apgynusi.
„Kodėl keičiate parodymus?“ – klausė A.Norkūno bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėja, turėdama galvoje, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog pirmiausiai dūrė peiliu J.Gineikai į koją, o tik po to – į plautį. Teisiamasis atsakė, kad turėjo laiko viską apmąstyti ir dabar jis tai prisimena geriau.
Melo kojos trumpos
Teisme A.Norkūnas jau pasakojo ir apie dešimt nužudytojo tada jam spėtų suduoti smūgių, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė jų mažiau. O teisėjai pasiteiravus, ar nebuvo galima šio susidūrimo išvengti, tiesiog sėdant į automobilį ir išvažiuojant – juk jis vyresnis už nužudytąjį, be to šlapinosi viešoje vietoje, A.Norkūnas tikino, kad tokios galimybės nebuvo, nes jis buvo užpultas netikėtai, net neleidžiant jam atsistoti.
Tačiau tada prabilo prokuroras, pagarsindamas, kokius sužalojimus A.Norkūnui konstatavo teismo medicinos ekspertas – muštinė antakio žaizda, plaštakos nubrozdinimas, kraujosrūvos klube ir juosmenyje bei raktikaulio lūžis. Nukentėjusiųjų atstovas buvo dar konkretesnis: „Jeigu nukritote ant dešinio šono, tai, kodėl lūžo kairysis jūsų raktikaulis? Kada jūs jį susižalojote? Ir, ar durdamas žmogui į krūtinę, nepagalvojote, kad galite jį nužudyti?“
Anot teismo medicinos ekspertų, J.Gineika mirė įvykio vietoje nuo ūmaus nukraujavimo, perdūrus vieną jo plautį.
A.Norkūnas tikino ir, kad įvykio metu buvo blaivus. Esą buvo išgėręs tos pačios dienos ryte tik skardinę alaus. Tačiau kaltinamajame akte teigta, kad jis nužudė J.Gineiką neblaivus. Remtasi specialistės išvada, kad po A.Norkūno sulaikymo jo šlapime aptikta 0,81 prom. alkoholio. Tiesa, jis buvo sulaikytas tik beveik už dviejų parų po nusikaltimo – savo namuose Vilijampolėje, Varnių gatvėje. Ir buvo linkęs įrodinėti, kad vėl gėrė alų, jau grįžęs namo, – taip skaudėjo lūžusį raktikaulį. A.Norkūno advokato prašymu į teismą buvo iškviesta ir minėta specialistė. Tačiau ji negalėjo atsakyti per kiek laiko iš šlapimo pasišalina alkoholis. Bet patvirtino prokuroro prielaidą, kad, pagal A.Norkūno šlapime tada rastas kitas medžiagas, jis galėjo būti tą vakarą rūkęs ir kanapes, nes šios išsilaiko šlapime iki trijų parų.
Geriausias liudytojas – įrašas
Gana iškalbinga buvo ir A.Norkūno pozicija dėl jam pareikštų J.Gineikos tėvų bei seserų ieškinių. Teisiamasis teigė, kad su visais jais sutinka, nors bendra šių ieškinių suma viršijo 135 tūkst. eurų. „Gal jau kiek nors atlyginote?“ – klausė jo teisėja, į ką A.Norkūnas atsakė, kad dar ne, nes dar niekas nepriteista. Be to, teigė, kad buvo išlaikomas sugyventinės. Arba važiuodavo dirbti į užsienį. Kaip jau rašyta, du iš vienuolikos jo teistumų – Danijos ir Nyderlandų teismų nuosprendžiai už vagystes.
Peržiūrėjus teisme greta įvykio vietos esančios vaizdo kameros įrašą, pasitvirtino vienos iš J.Gineikos seserų parodymai, ką kitą dieną po tragedijos jai pasakojo kartu su broliu šio žūties valandą buvęs Mantas B. O šis tada teigė, kad konflikto kulminacija prasidėjo, kai J.Gineika jau buvo nuėjęs tolyn, palikęs besišlapinusįjį akis į akį su juo. Įraše matyti, kaip J.Gineika po to grįžta. Tačiau tada pabėga Mantas B. Po to šis vėl atbėga ir vėl pabėga – kai J.Gineika jau pareina šlubčiodamas bei netrukus nukrenta.
Teisme pagarsinti ir J.Gineikos tėvų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes atvykti į sūnaus žudiko teismą jiems neužteko jėgų. Nužudytojo tėvai teigė, kad jų sūnus buvo ramaus būdo ir nekonfliktiškas. Priešingai – padėdavo spręsti konfliktus. O kažkokio kovinio sporto treniruotes jis lankė, būdamas vos dvylikos metų. Tačiau tik mėnesį.
Velionis išduotas ir teisme
Mantas B., prisiekęs teismui, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės, davė kaltinamajam jo draugo nužudymu palankius parodymus. Jis teigė, kad beveik nieko nematė. Esą viskas įvyko taip greitai, kad nėra ir, ką pasakoti. O be to, viskas buvo taip seniai, kad jis jau ne viską ir prisimena.
Daugiau už Mantą B. pasakė kiti šios bylos liudytojai. Ir tai, kad ne jis iškvietė sužeistam draugui greitosios medikus, o vairuotojas, kuris savo automobiliu vos nekliudė pusiau važiuojamoje kelio dalyje sukniubusio J.Gineikos. Mantas B. teisinosi esą bėgęs tuo metu į namus pasiimti mobiliojo telefono. Tačiau, anot kitų šios bylos liudytojų, jis nepasakė, kas atsitiko, ir prie dar dejuojančio J.Gineikos pradėjusiems rinktis žmonėms, kai po kurio laiko pravažiavo pro šią vietą iš namų pasiimtu automobiliu ir tik trumpam stabtelėjo, nes skubėjo į Raudondvario plento degalinę susitikti su kitais draugais. Vienas iš šių teisme atskleidė, kad Mantas B., pakvietęs tada juos į šį susitikimą, prašė jo, kad jis meluotų policijai, jog buvo su J.Gineika, šį sužalojant. Nors iš pradžių manyta, kad šį partrenkė automobilis. Durtinė žaizda J.Gineikos nugaroje pastebėta, tik atvykus reanimobiliui, kurio ekipažas jau rado jį be sąmonės. Dėl nukraujavimo jis buvo ištiktas gilaus šoko.
A.Norkūno sugyventinė Kristina B., galėjusi neduoti jo teisme parodymų, šiuos davė. Ir iš esmės pasakojo tą patį, ką ir teisiamasis, tik dar labiau sutirštindama spalvas. Pavyzdžiui, kad nužudytasis, prieš sugyventiniui griebiantis peilio, šokinėjo šiam ant galvos.
A.Norkūno sugyventinė Kristina B.
Skyrė švelniausią bausmę
A.Norkūno bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė konstatavo, kad jis peržengė būtinosios ginties ribas, tyčia du kartus durdamas peiliu J.Gineikai. Tačiau nustatė dvi jo kaltę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą bei tai, kad jis padarė šį nusikaltimą, peržengdamas būtinosios ginties ribas.
Konstatuota ir viena A.Norkūno kaltę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistu. Tačiau iš kaltinimo pašalinta kita sunkinanti aplinkybė – kad jis nužudė žmogų, būdamas neblaivus. Tai, anot S.Jurgaitienės, buvo neįrodyta.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, A.Norkūnui už J.Gineikos nužudymą S.Jurgaitienė skyrė septynerių metų įkalinimą. Arba pačią švelniausią bausmę, grėsusią pagal jam pareikštą kaltinimą.
Atsižvelgiant į teismų praktiką bei tai, kad buvo būtinoji gintis, kuri peržengta, tik iš dalies tada patenkinti ir nukentėjusiųjų ieškiniai. Tėvams priteista penkis kartus mažesnė neturtinė žala nei jie prašė. Seserims – penkis-šešis kartus.
Nepaskelbė S.Jurgaitienė ir jokios nutarties Manto B. atžvilgiu.
Nužudytojo J.Gineikos draugas Mantas B.
Padidėjo tik priteistas ieškinys
Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė ir nužudytojo artimieji, nesutikę su būtinosios ginties konstatavimu ir prašę A.Norkūnui griežtesnės bausmės bei padidinti jam priteistus ieškinius. Ir pats nuteistasis, prašęs šią bylą nutraukti, jį išteisinant, nes tai buvo būtinoji gintis, arba dar švelnesnės bausmės.
Skundus nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Lino Šiukštos, Vitalijos Norkūnaitės ir Justo Namavičiaus kolegija nusprendė A.Norkūną apklausti papildomai. Tačiau atėjus laikui skelbti savo sprendimą, pranešė, kad atnaujina šioje byloje įrodymų tyrimą ir dar kartą apklaus nuteistąjį, vieną iš nukentėjusiųjų bei liudytojus ir peržiūrės vaizdo įrašą iš įvykio vietos.
Tai atlikusi, minėta teisėjų kolegija šiandien paskelbė, kad visus skundus atmeta, nes Kauno apygardos teismo nuosprendis A.Norkūnui buvo teisingas. Ir po šios nutarties paskelbimo jis įsiteisėjo. Tačiau buvo papildytas dar vienu šiam recidyvistui priteistu ieškiniu už advokato atstovavimą nukentėjusiesiems Apeliaciniame teisme. Prašyta priteisti už tai iš A.Norkūno 800 eurų. Tačiau, kadangi atmestas ir jo, ir nukentėjusiųjų skundas, ši suma sumažinta perpus, priteisiant iš A.Norkūno papildomus 400 eurų.
