Pasak jo, ministerija dės visas pastangas, kad tokia situacija neįvyktų.

„Pirmiausia, apie tai kalba rinkos dalyvių samdomi lobistai. Tai turbūt jų užduotis yra tokia. Jie iš pradžių norėjo paimti galias (saulės parkų galią – BNS) iš žmonių, kad žmonės negalėtų statyti saulės elektrinių. Dabar jie sako, kad mes iš tų pačių žmonių prisiteisime kompensacijas“, – trečiadienį BNS sakė D. Kreivys.  

„Aš manau, kad tai yra nepriimtina ir ministerija dės visas pastangas, kad to nebūtų“, – pridūrė energetikos ministras.

KT antradienį paskelbė, jog pernai įstatymu įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant, kaip toliau turėtų būti reguliuojama pradėtų projektų plėtra, prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius BNS teigė manantis, jog vystytojai dėl to gali tikėtis valstybės kompensacijų, o bendrovės „Aura Power Developments“ projektų vystymo vadovas Aistis Radavičius sakė neatmetantis galimybės kreiptis į teismą dėl nuostolių, patirtų sustabdžius 375 megavatų (MW) galios saulės parko Ignalinos rajone plėtrą, kompensavimo.  

D. Kreivys pakartojo, jog Energetikos ministerija žada atsižvelgti į KT sprendimą ir siūlys į įstatymą perkelti vasarį priimtą Vyriausybės nutarimą.

„Konstitucinis Teismas sako, kad kadangi tai yra ūkinės veiklos ribojimas, tai galima tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Mes tą padarėme Vyriausybės nutarimu. Todėl vienokį ar kitokį turinį, kuris buvo Vyriausybės nutarimu, (...) turime perkelti į įstatymą – tą mes ir padarysime“, – sakė D. Kreivys.

Jis pakartojo, kad maksimali riba komerciniams saulės projektams nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek kitų atsinaujinančios energetikos išteklių pajėgumams.

„Jis (2 GW ribojimas – BNS) buvo priimtas tam, kad žmonės apskritai šiandien galėtų įsirenginėti saulės elektrines – tiek nutolusias, tiek ant stogų. Jeigu šitų ribojimų nebūtų įdėta, praktiškai būtų sustojusi gyventojų galimybė pasistatyti elektrines“, – sakė energetikos ministras.

Pernai birželį priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos nustatė, kad komercinių saulės parkų suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai laikinai buvo priversti juos stabdyti. 

Pataisomis komerciniams saulės parkams buvo nustatyta maksimali 2 GW galia, o kartu su gaminančiais vartotojais – 4,4 GW.

Seimo Ekonomikos komitetas taip pat nusiteikęs nepritarti nuostolių kompensavimui – tai numatyta išvados projekte dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų. Komitetas dėl to balsuos kitame posėdyje, kai tęs pakeitimų svarstymą. Trečiadienį komitetas išklausė tik suinteresuotų pusių pozicijas.  

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius sako, kad būtų neteisinga, jei šiuos nuostolius turėtų kompensuoti visi vartotojai. Jo teigimu, tiekėjų skaičiuojami nuostoliai yra neobjektyvūs.

„Nuostoliai būtų uždėti ant visų vartotojų, ir net ant negaminančių, o tai jau yra (kompensacija – BNS) valstybės pagalbos požymio turinti schema. Mūsų supratimu, ji būtų neobjektyvi ir neteisinga, ypač pažeidžiamų vartotojų atžvilgiu, kurie neturi galimybės pasistatyti elektrinę arba tapti gaminančiu vartotoju“, – komiteto posėdyje trečiadienį teigė VERT pirmininkas.

Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius irgi teigė neremiantis elektros tiekėjų nuostolių kompensavimo. Pasak jo, taip norima kainų svyravimo riziką perkelti galutiniam vartotojui.

Nuostoliai būtų uždėti ant visų vartotojų, ir net ant negaminančių(...)

 

„Vartotojas yra pakankamai nelankstus, bent jau šiame periode, nes neturi lankstaus vartojimo grafiko, šilumos siurblio, elektromobilio, turi tik buitinį elektros vartojimą – vartoja ją prieš darbą ir po darbo“, – teigė T. Lukoševičius.   

Energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės teigimu, nėra gauta jokių pagrįstų ir patikimų skaičiavimų dėl tiekėjų galimai patiriamų nuostolių ar galimų pelnų teikiant paslaugas gaminantiems vartotojams.

Vis dėlto gegužę Lietuvos energetikos agentūros (LEA) analitikai pateikė skaičiavimus, kad pabrangus elektrai ir išaugus gaminančių vartotojų skaičiui pernai į tinklą patiektos elektros vertė buvo daugiau nei 10 mln. eurų mažesnė nei jų atgautos elektros vertė. Šis skirtumas, pasak agentūros, per metus išaugo daugiau nei 10 kartų, o jį esą turėjo padengti būtent elektros tiekėjai.  

LEA duomenimis, 2022 metais tokio elektros pertekliaus vertė siekė 35,6 mln. eurų, o gaminantys vartotojai ją atgavo už 46,3 mln. eurų. Agentūros analitikų teigimu, gaminantys vartotojai didžiąją dalį elektros pagamina būtent tuo metu, kai ji yra pigesnė – dienos viduryje.

Išstatinės jiems papildomas sąskaitas ir santykis su tiekėju pasidarys neracionalus ir gaminantys vartotojai numigruos į garantinį tiekimą, į ESO ir ten tinklo mokestis bus 1,5–1,2 karto didesnis nei dabar jie moka.

 

Tuo metu elektros tiekėjų nuostolių kompensavimą siūlanti Energetinių tyrimų agentūra sako, kad nuostolius kompensuoti būtų galima iš pasinaudojimo elektros tinklais mokesčio, o juos galėtų analizuoti VERT.

„Ir jeigu ši veikla jiems taptų nuostolinga, objektyvius nuostolius galima būtų kompensuoti iš pasinaudojimo elektros tinklais mokesčio, kurį būtent gaminantys vartotojai moka už susigrąžintą elektros energiją taip įvedant papildomą dedamąją į šį mokestį“, – nurodoma agentūros siūlomoje pataisoje. 

Agentūros teigimu, kadangi ši schema yra skatinamoji, Vyriausybė turėtų numatyti galimų nuostolių kompensavimo tvarką.

Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos vadovas Vytautas Milėnas tikino, kad elektros tiekėjai nepatiria nuostolių. 

„Kai gamina dieną saulės elektrinės elektros energiją, nepriklausomi tiekėjai ją paima nemokamai ir ją ne kur nors pasideda, o parduoda pagal sutartis pilnomis kainomis kitiems vartotojams, o po to, kai reikia grąžinti buitiniams vartotojams elektrą, ji jiems taip pat patiekiama tomis pačiomis kainomis, kokiomis įsigyja nepriklausomi tiekėjai“, – parlamentarams kalbėjo V. Milėnas.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus nuomone, paaiškėjus, kad nuostolių nėra, kompensacijų ir nebūtų.

„Bet jeigu nuostoliai bus, o jie šiaip turėtų būti, nes augant saulės energetikos kiekiui, mažėja elektros kaina tuo metu, kai saulė šviečia, tada susidursime su tokia situacija, kai tiekėjai tuos nuostolius, juos patirdami anksčiau ar vėliau, bandys jų atsikratyti – tiesiog atsikratyti tais gaminančiais vartotojais“, – komitete aiškino M. Nagevičius.

„Išstatinės jiems papildomas sąskaitas ir santykis su tiekėju pasidarys neracionalus ir gaminantys vartotojai numigruos į garantinį tiekimą, į ESO ir ten tinklo mokestis bus 1,5–1,2 karto didesnis nei dabar jie moka. Visi tie nuostoliai atsidurs pačių gaminančių vartotojų išlaidose“, – sakė jis.     

Pasak jo, VERT įpareigoti vertinti nuostolius būtų teisinga: „Geriausia VERT duoti arbitro vaidmenį  ir jis būtų kaip saugiklis, kad neatsitiktų taip, kad tie nuostoliai pradėtų kauptis“.

Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, gaminančių vartotojų dabar yra 85 tūkstančiai. 

Apžiūrėjo probleminius kelius

„Noriu ministrui į akis pažiūrėti“, – neapsikentęs netvarkos judriame Klaipėdos rajono kelyje neseniai pareiškė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Lankydamasis pas susisiekimo ministrą Marių Skuodį Klaipėdos vadovas aptarė kelio tarp Jakų žiedinės sankryžos ir Rimkų viaduko tragišką būklę.

"Ministrui noriu perduoti susirūpinimą dėl kelio, kuriuo naudojasi daugybė klaipėdiečių. Aš nemanau, kad ministras nežino, kokia šio kelio būklė. Tai grįžimas net ne į XX, bet į XIX a. Duobės didelės, jų daug. Duobių lopymo būdas – labiau nei archajiškas ir visiškai neefektyvus", – piktinosi V.Grubliauskas.

Duobių lopymo būdas – labiau nei archajiškas ir visiškai neefektyvus. Tai yra grįžimas net ne į XX, bet į XIX a.

Judriame kelyje, kuriuo važiuoja ir nemažai į pajūrį atvykstančių poilsiautojų iš kitų miestų, netrūksta pavojingų duobių, dėl kurių nuolat plėšomos padangos, laužomi ratlankiai ir važiuoklė. Dalis nukentėjusiųjų kreipiasi į teismą arba draudikus reikalaudami atlyginti nuostolius. Nepaisant tragiškos kelio būklės, artimiausiu metu kapitališkai jį remontuoti nenumatyta, bus apsiribojama laikinu duobių palopymu.

Vakar ir užvakar jau pats susisiekimo ministras M.Skuodis lankėsi Tauragės, Jurbarko, Kauno rajono, kitose savivaldybėse ir apžiūrėjo šių rajonų probleminius kelių ruožus.

Darbų – marios

Pasak kelių priežiūros specialistų, ankstesniais metais sausio pabaigos ar vasario pradžios šalčiai duobes paslėpdavo iki pavasario. Šiemet jau prasidėjęs tirpsmas apnuogino pavojingus kelių dangos pažeidimus gerokai anksčiau.

Nuostoliai: pa­sta­ruo­ju me­tu drau­di­kai fik­suo­ja maž­daug 2,5 kar­to dau­giau pra­ne­ši­mų apie au­to­mo­bi­lių pa­tir­tą ža­lą dėl ke­lio dan­gos. E. Ov­ča­ren­kos / BNS nuo­tr.

Minėtas kelias tarp Jakų žiedinės sankryžos ir Rimkų viaduko priskirtas Kelių direkcijos ir valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ žiniai. Miestuose gatves prižiūri savivaldybės pasirinktos įmonės.

Pasak Klaipėdos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, problemų netrūksta ir čia. Jos žodžiais, rimtesni remonto darbai pradedami vykdyti esant palankioms oro sąlygoms, paprastai – kovo mėnesį. Tačiau avarinių įgriuvų remonto darbai vyksta nuolat.

„Vairuotojų pranešimų sulaukiame nemažai ir stengiamės kuo operatyviau reaguoti. Avarinės duobės tvarkomos ištisus metus. Šiuo metu tam naudojame šaltąjį asfaltą. Šiaurinėje miesto dalyje 2022 m. sausio mėnesį suremontuota 130 kv. m avarinių duobių. Pietinėje dalyje – 250 kv. m“, – skaičiavo I.Šakalienė.

Panaši situacija – ir Kaune. Už tvarką mieste atsakingos bendrovės „Kauno švara“ darbininkai vien šiais metais jau užlopė per 2 tūkst. įvairaus dydžio avarinių duobių. Dabar Kaune remontuojamos avarinės duobės, o pavasarį, pradėjus tiekti karštą asfaltą, prasidės didieji gatvių tvarkymo darbai – bus remontuojama ištisinė asfalto danga, tiesiama nauja. Paprasto remonto darbai vykdomi vadovaujantis strateginiais veiklos planais. Priežiūros darbai – atsižvelgiant į apžiūrų rezultatus, gyventojų prašymus.

Tuo tarpu sostinėje specialistai situaciją dėl duobių vadina tragiška, tokios nebuvo pastarąjį dešimtmetį. Dėl atsivėrusių duobių net mažiau judriose Vilniaus gatvėse vyksta eismo incidentai, formuojasi milžiniškos spūstys.

Išaugo kelis kartus

Anot draudimo bendrovės BTA atstovų, nutirpus sniegui, pirmus keletą mėnesių, kol kelininkai nepašalina didžiausių trūkumų, bendrovė fiksuoja maždaug 2,5 karto daugiau pranešimų apie automobilių patirtą žalą dėl kelio dangos nei likusią metų dalį. Šiemet skundų dėl apgadintų automobilių kreivė pradėjo kilti kur kas anksčiau nei pastaruosius keletą metų.

„Asfaltuotų kelių dangos pažeidimų atsiranda per šalčius: pro plyšius subėgęs vanduo užšąla, plečiasi ir pažeidžia kelio dangos vientisumą. Ledui ištirpus per pažeistas vietas važiuojantys automobiliai skilimus didina ir tose vietose atsiranda duobės. Į jas įvažiavus galima ne tik prakirsti padangas, bet ir apgadinti ratlankius ar net automobilio važiuoklę, o žala transporto priemonei gali būti skaičiuojama tūkstančiais eurų“, – aiškino BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Jis pridūrė, kad šie metai keliams buvo patys nepalankiausi, kokie tik galėjo būti, – būta daug teigiamos ir neigiamos temperatūros svyravimų, daug kritulių, po kurių reikėjo valyti kelius ir barstyti juos druska.

Padariniai: kai ku­rios mies­tų gat­vės, bai­gian­tis žie­mai, pa­nė­šė­ja į ka­ro lau­ko zo­ną. V. Ko­pūs­to / BNS nuo­tr.

„Nemalonios staigmenos gali ištikti ir tuos vairuotojus, kurie kasdien į darbą ir namus važiuoja tuo pačiu keliu ir mano puikiai žinantys, kur  kiekviena to kelio duobutė. Dangoje, kuri vieną dieną atrodė lygi, kitą dieną gali atsiverti pavojinga duobė, todėl būtų protinga pasirinkti mažesnį greitį ir stebėti, ar ant kelio nematyti balų. Jos gali slėpti nežinomo gylio duobes“, – perspėjo ekspertas.

Pataria kviesti policiją

Nesėkmingai įvažiavus į kelio duobę gali tekti smarkiai pakoreguoti dienos planus, tačiau tinkami vairuotojo veiksmai padės nepatirti didelių išlaidų. Bendrovės atstovas priminė, kad automobilio savininkas turi teisę reikalauti kelio nelygumų padarytos žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar automobilį draudė tik privalomuoju draudimu, ar ir kasko.

Abiem atvejais įvykiui užfiksuoti teks kviesti policijos pareigūnus. Tačiau, neturint kasko draudimo, žalos atlyginimo pačiam vairuotojui teks reikalauti iš kelio savininko ar už priežiūrą atsakingos įmonės, o tai nėra paprasta ir greita procedūra.

Neturint kasko draudimo, žalos atlyginimo pačiam vairuotojui teks reikalauti iš kelio savininko ar už priežiūrą atsakingos įmonės.

„Toli gražu ne visada automobiliai apgadinami vien dėl prastos kelių būklės. Siekiant žalos atlyginimo įvykis tikrai turi būti įvykęs dėl kelio defekto, o ne dėl vairuotojo kaltės. Dar neatšaukti Kelių eismo taisyklių punktai, nurodantys vairuotojams pasirinkti saugų greitį, stebėti kelią. Kartais pasitaiko atvejų, kai žmonės lekia kaip akis išdegę prastu keliu arba remontuojamu ruožu. Tad, teisybės dėlei, tikrai reikia nepamiršti ir pačiam saugotis“, – priminė A.Žiukelis.

Sąlygos skiriasi

Turint kasko draudimą, žalos vertinimo ir atlyginimo rūpesčius perima draudimo bendrovė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingos įmonės klientams siūlo nevienodas draudimo sąlygas: ne visais atvejais kasko draudimo išmoka draudėjui skiriama „tik“ prakirtus padangą.

BTA atstovo teigimu, jų bendrovė tokiu atveju lengvųjų automobilių vairuotojams atlygina žalą ne tik už vieną prakirstą padangą, bet ir už analogišką padangą kitam tos pačios ašies ratui, netaikant išskaitos. Jeigu pažeidžiamos dvi skirtingų ašių padangos, atlyginama visų keturių analogiškų padangų kaina.

Klysta: ne­re­tai gy­ven­to­jai krei­pia­si su pre­ten­zi­jo­mis į sa­vi­val­dy­bę, nors už duo­bes sa­vo kie­me yra at­sakin­gi pa­tys. V. Ko­pūs­to / BNS nuo­tr.

Kompensuojama ir didesnės apimties – ne vien padangoms – kelio nelygumų sukelta žala. Vėliau draudimo įmonė šios žalos atlyginimo gali reikalauti iš už kelią atsakingos institucijos.

„Pirmas dalykas, kurį būtina padaryti po rimtesnio smūgio, įvažiavus į duobę kelyje, – saugiai sustoti, įjungti avarines šviesas, apžiūrėti automobilį ir kelio duobę. Jei yra pavojus, kad kitas vairuotojas taip pat gali apgadinti automobilį, būtina pastatyti avarinį ženklą ir kviesti policiją, kuri įvertins situaciją, esant reikalui, iškvies atsakingas kelius prižiūrinčias įmones“, – rekomendavo A.Žiukelis.

Sutvarkyti – trys dienos

Miestų ir rajonų gyventojai kviečiami pranešti apie pavojingas duobes tiek savivaldybių, tiek Kelių direkcijos atsakingiems skyriams. Tai galima padaryti savivaldybių interneto svetainėse nurodomu elektroniniu paštu ir telefono numeriais. Taip pat vairuotojai duobes iri kitas kelio kliūtis raginami pažymėti populiarioje navigavimo programėlėje „Waze“.

Kaune informacijos dėl gatvėse atsiradusių avarinių kliūčių laukiama e.paštu duobes@svara.lt (pageidautina pridėti ir duobės nuotrauką). Gyventojai apie atsivėrusią duobę gali pranešti įmonės „Gatvių apšvietimas“ avarinei tarnybai tel. 8 800 20 000.

Klaipėdoje pastebėjus duobę ar įgriuvą, apie tai pranešti galima savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje https://www.klaipeda.lt/lt/problema-mieste, taip pat e.p. info@klaipeda.lt.

Vilniuje pranešimų laukiama visą parą dirbančiame „Grindos“ Informacijos valdymo centre trumpuoju telefono numeriu 1355. Taip pat – mobiliojoje programėlėje „Tvarkau Vilnių“.

Tiesa, specialistai pastebi, kad neretai gyventojai piktinasi ir informuoja apie duobes, už kurių tvarkymą atsakingi patys. Prie tokių priskiriamos daugiabučių namų įvažos, kiemai.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per tris dienas, tačiau remiamasi ir racionalumo kriterijumi. Tad intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, paprastai sutvarkoma ne per tris dienas, o per 3–4 valandas.

„Nukentėjusiųjų dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje nuostoliai bus kompensuoti. Dėl kompensavimo tvarkos Vyriausybėje tarsis pirmadienį“, – BNS nurodė Žemės ūkio ministerija.

Po gaisro atlikus tyrimą ir surinkus pieno perdirbimo įmonių duomenis, iš prekybos atšaukta 382 tonos „Rokiškio sūrio“, „Rokiškio pieno“, „Varėnos pienelio“, „Rivonos“ ir „Marijampolės pieno konservų“ pieno produktų.

Maisto ir veterinarijos tarnybai aptikus užteršto pieno gaisro paveiktose teritorijose esančiuose ūkiuose, 29 ūkiams uždraudė tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį savo reikmės, prekiauti juo tiesiogiai, turgavietėse ir kitose prekybos vietose.

Pieno supirkėjams ir pieno perdirbimo įmonėms draudžiama supirkti pieną iš šių ūkių.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Kelias dienas po gaisro apylinkėse fiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.

Dėl gaisro Alytaus mieste ir rajone paskelbtos ekstremalios situacijos.

Įmonėje „Ekologistika“ kilęs gaisras vadinamas viena didžiausių šalies ekologinių nelaimių.

Skaičiuojama, kad šiemet tai mažiausiai 1,3 mln. eurų sumažintų iš valstybės biudžeto įmonei mokamą kompensaciją.

„Susisiekimo ministerija nusprendė išbandyti Lietuvoje naują, o Vakarų Europos šalyse plačiai paplitusią traukinių ir autobusų kombinavimo schemą, kai autobusai yra naudojami atvežti keleivius prie tramvajaus, metro ar traukinio maršruto“, – BNS teigė Susisiekimo ministerijos laikinoji Geležinkelių transporto skyriaus vedėja Jurgita Norkienė.

Anot jos, pirmąjį šių metų pusmetį traukiniais važiavo 5,5 proc. daugiau keleivių nei pernai tuo pat laiku, tačiau jų skaičius vis tiek yra mažas ir ši veikla lieka nuostolinga.

Ministerijos duomenimis, traukinių užimtumas siekia vos 35 procentus.

Valstybė nuo šių metų kompensuoja „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo nuostolius, o dotacijos suma priklauso nuo įmonės dividendų. Iki tol įmonė didelių dividendų nemokėdavo, bet pati kompensuodavo keleivių vežimo nuostolius. Šiemet bendrovė į biudžetą perves 34 mln. eurų dividendų.

Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad jei keliaujantieji maršrutais Vilnius–Ignalina–Visaginas/Turmantas, Vilnius–Varėna–Marcinkonys ir Kaunas–Kazlų Rūda–Kybartai būtų pavežami ir autobusais, kompensacijos poreikis sumažėtų apie 1,27 mln. eurų per metus.

Planuojama, kad keleiviai būtų vežami traukiniu iš Vilniaus iki Ignalinos ar Varėnos ir iš Kauno iki Kazlų Rūdos, o likusiose maršrutų dalyse – autobusais.

Ministerijos parengtus Transporto veiklos pagrindų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso pakeitimus Vyriausybė svarstys trečiadienį. Jei jiems bus pritarta, pataisas dar turės priimti Seimas.

„Lietuvos geležinkeliai“ pirmąjį šių metų pusmetį pervežė 2,5 mln. keleivių, arba 5,5 proc. daugiau nei pernai sausį–birželį.

J. Norkienės teigimu, į kombinuotojo keleivių vežimo schemą buvo svarstyta įtraukti ir vandens bei oro transporto priemones, tačiau įvertinus, kad šalyje labiausiai išplėtoti automobilių keliai ir geležinkeliai, kol kas nuspręsta naujovę taikyti tik šia infrastruktūra.

Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą: užkliuvo tai, kad nuostoliai dėl kelionių organizatorių nemokumo nukentėjusiems turistams Lietuvoje kompensuojami tik iš dalies. Seime jau prabilta, kad milijonines kompensacijas turistams teks krapštyti iš biudžeto, rašo „Verslo žinios“.

Žinia, kad Briuselis susirūpino netinkama turistų teisių apsauga Lietuvoje, į viešumą prasisunkė trečiadienį Seime Ekonomikos komiteto posėdyje svarstant Turizmo įstatymo pakeitimo projektą. Europos Teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas „Verslo žinioms“ patvirtino, kad EK pradėjo pažeidimo procedūrą ir siekia išsiaiškinti, ar Lietuva tinkamai perkėlė į savo įstatymus ES direktyvą, kurioje pasakyta, kad išlaidos, kurių turistai patiria dėl kelionių organizatorių nemokumo, turi būti kompensuotos visiškai.

„EK nuomone, Lietuva netinkamai perkėlė į savo įstatymus direktyvos nuostatą, kurioje pasakyta, kad organizatoriaus bankroto ir nemokumo atveju turistams turi būti kompensuotos visos jų patirtos išlaidos“, - teigė D.Kriaučiūnas.