Pažangai reikalingos mokslo žinios

Vienas iš efektyviausių nuotekų dumblo tvarkymo metodų šiandien yra jo anaerobinis pūdymas. Tokiu būdu atliekas (dumblą) galima paversti energija ir skatinti energijos tvarumą.

„Nuotekų dumblas yra nuotekų valyklose susidarančios atliekos. Ši likutinė, pusiau kieta medžiaga susidaro kaip šalutinis produktas, valant pramonines ar komunalines nuotekas ir yra skirstomas į pirminį ir antrinį nuotekų dumblą. Pirminis nuotekų dumblas sukaupiamas mechaninio nuotekų valymo metu. Tai organinės medžiagos, kurios atsiskiria iš valomo vandens, veikiant gravitacijos jėgoms. Kartu su išvalytomis nuotekomis iš bioreaktoriaus išplaukę ir nusėdę mikroorganizmai sudaro antrinį dumblą, kuris nuo pirminio skiriasi tuo, kad yra sudarytas iš gyvų mikroorganizmų ląstelių“, – aiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorė doc. dr. Aušra Mažeikienė.

Pasak jos, tam, kad antriniame nuotekų dumble esančių mikroorganizmų ląstelių pūdymo procesas vyktų efektyviau, pasitelkiamas ultragarsas, aukšta įtampa arba temperatūra. Šiomis technologijomis siekiama sumažinti dumblo sausų medžiagų kiekį ir išgauti kuo daugiau biodujų, kuriose būtų kuo didesnis metano kiekis, plačiai naudojamas, kaip kuras.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pastatyta apie dvylika nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių, kuriuose vykdomas anaerobinis dumblo pūdymas ir džiovinimas.

A. Mažeikienės ir jos kolegų iš Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros tikslas – eksperimentiniais ir analitiniais metodais gauti naujų žinių apie efektyvesnį nuotekų dumblo tvarkymą. Tai, pasak docentės, padėtų optimizuoti technologinius procesus ir ateityje įdiegti naujoves gamyboje. Kitas, ne mažiau svarbus komandos darbas – rašyti mokslinius straipsnius, dalytis žiniomis su kitais mokslininkais, dirbti pedagoginį darbą.

„Manyčiau, siekiant tikslo – gauti mokslinių žinių – yra svarbu analizuoti, lyginti, daryti tinkamas išvadas, žinoti, kas jau atlikta kitų mokslininkų, o tam reikalinga gili mokslinės literatūros ir duomenų analizė. Ne mažiau svarbus komandinis darbas, idėja ir tiksliai atliktas eksperimentas. Moksliniuose straipsniuose yra toks skyrelis „Rezultatai ir diskusija“: pastarojoje autorių atlikto eksperimento rezultatai lyginami su kitų autorių gautais rezultatais ir taip gilinamos žinios apie tiriamą objektą“, – teigė docentė.

Svarbus kiekvieno planetos gyventojo indėlis

Nuotekų dumblas laikomas pavojinga atlieka dėl jo sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir patogeninių mikroorganizmų. Todėl, anot A. Mažeikienės, siekiant kovoti ne tik su pasekmėmis, būtinas ir galimas kiekvieno žemės gyventojo indėlis.

„Mūsų darbas susijęs su ilgalaikėmis pasekmėmis, tačiau tai nereiškia, kad žmonės šiuo klausimu neturi įtakos ateičiai. Kiekvienas, kaip sąmoningas pilietis, galime prisidėti mažinant žalingą nuotekų dumblo poveikį aplinkai. Jei pirktume aplinkai draugiškas buitines priemones su sumažinu fosfatų kiekiu, tai ir dumblo valymo įrenginių sumažėtų trečdaliu, ir susitrauktų pačių valymo įrenginių priežiūros kaštai“, – dėmesį atkreipė ekspertė.

Europos Parlamento posėdyje buvo nutarta: Europos rinkoje atsisakyti ploviklių su dideliu fosfatų kiekiu. Jau daugiau nei 30 m. rinkoje tiekiamos befosfatės plovimo priemonės. Skalbimo miltelius su sumažintu fosfatų kiekiu naudoja Didžioji Britanija, Belgija, Prancūzija, Čekija, Latvija ir kitos šalys. Lietuva irgi galėtų prisidėti prie jų”, – pabrėžė docentė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, jog 16.25 val. buvo gautas pranešimas apie nuotekų valymo įrenginiuose rastą sprogmenį, įvestas planas „Skydas“.

Marijampolės apskrities policijos atstovas Renatas Siaurusaitis BNS sakė, jog sprogmuo, kaip manoma, į valymo įrenginius atkeliavo su nuotekų cisterna.

„Minosvaidžio mina atkeliavo su nuotekų siurbimo cisterna – kažkur ją įtraukė“, – sakė jis.

Atvykę kariuomenės išminuotojai nustatė, jog tai – Antrojo pasaulinio karo laikų minosvaidžio mina. Jie, policijos duomenimis, šį sprogmenį iškėlė ir išsivežė bei vėliau sunaikino.

„Nuo praėjusios savaitės antradienio visos „Grigeo Klaipėda“ nuotekos yra nukreiptos į „Klaipėdos vandens“ nuotekų sistemą. Pasirašius ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, ateityje „Grigeo Klaipėda“ visas pirminiu – mechaniniu – būdu išvalytas vandens nuotekas atiduos įmonei „Klaipėdos vanduo“, kuri atliks biologinį nuotekų valymą“, – pranešime cituojamas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Pasak T. Eikino, įmonė kreipėsi į „Klaipėdos vanduo“ dėl ilgalaikės sutarties metams – šiuo metu derinamos sutarties sąlygos.

Kaip skelbiama, „Grigeo Klaipėda“ vykdydama sutarties sąlygas įrengs automatinį mėginių semtuvą įrengimo prisijungimo vietoje, skaitiklį, kuris nuotoliniu būdu perduos duomenis į „Klaipėdos vandenų“ sistemą, pateiks duomenis apie naudojamas medžiagas.

Ir visgi svarbu suprasti, kad smarvė – daugeliu atvejų jau praeitis, o už nemalonų kvapą „atsakingas“ nuotekų dumblas yra labai vertingas produktas.

„Iš kur tas dumblas atsiranda?“ – paklausite. Miestų nuotekų valymo proceso metu susidaro dideli kiekiai nuosėdų ir vandenyje esančias organines medžiagas dorojančių bakterijų, kurios surenkamos siurblių ir Archimedo sraigtų pagalba. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad surenkamas purvinas vanduo, iš tiesų tai ir yra dumblas, tik labai labai skystas. Nusodintuvais vadinamuose prietaisuose jis tankinamas, skalbimo mašinas primenančiose centrifugose sausinamas, tuomet apdorojamas itin aukštu slėgiu ir temperatūra. Dezinfekuotas dumblas patenka į milžiniškas talpyklas, kurios ir sukaupia visą nemalonų kvapą, neleisdamos jam pasiekti gyventojų nosių. Talpyklose keletą savaičių vyksta puvimo procesas, o jo metu susidaro vertingos biodujos, panaudojamos šilumos ir elektros energijos gamybai. Sūpudytas dumblas paskutiniame apdorojimo etape dar išdžiovinimas, ir taip galiausiai susidaro sausos dumblo granulės.

Ilgą kelionę atlaikęs dumblas – jau nebe bjauraus kvapo atlieka, o didelį potencialą turintis produktas. Aukščiausios kokybės granulės yra vertinga trąša, todėl jis naudojamas žemės ūkyje, o kiek žemesnės kokybės – specialiai biokuro gamybai auginamiems miškams tręšti. Tiesa, atsiranda ir kliūčių. Štai Šiauliuose nuotekas neteisėtai teršia odos pramonės įmonės, todėl net ir apdorotas dumblas yra pavojingas aplinkai, vietoj prasmingo panaudojimo tenka tūkstančius jo tonų sandėliuoti. Tikimasi, kad ateityje, įdiegus tinkamas technologijas, net ir žemiausios kategorijos granules bus galima saugiai, neteršiant gamtos deginti ir taip išgauti energiją. Akivaizdu – kanalizacijų dumblo potencialas didžiulis, norint jį išnaudoti tereikia imtis ryžtingų ir inovatyvių sprendimų.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.

Portalas jau rašė apie Europos Komisijos (EK) išplatintą ataskaitą, kurioje Lietuva kartu su Čekija, Vengrija ir Slovakija paminėta, kaip viena geriausiai nuotekas tvarkančių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje nuotekų surinkimo sistema 100 proc. atitinka ES reikalavimus, antrinis nuotekų valymas – 98 proc., tretinis (griežčiausias) nuotekų valymas – 85 proc. Tai vienas geriausių rezultatų Europos Sąjungoje, rašoma Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime.

„Labai džiaugiuosi tokiu mūsų pasiekimu, bet rankų nuleisti neketiname. Ateityje ne tik tiesime naujus nuotekų tinklus mažesnėse gyvenvietėse, bet modernizuosime ir naudojamas nuotekų sistemas. Mažose gyvenvietėse kol kas yra daugiausiai rūpesčių, bet problemoms spręsti ketiname ieškoti optimaliausių variantų: galbūt kai kur bus galima sukurti uždaras nuotekų valymo sistemas, kitur gal sujungsime su centralizuotomis sistemomis – svarbiausia efektyviai panaudoti ES paramą. Esame tarp pirmūnų – ketiname šią poziciją ir išlaikyti“, - sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Šiuo metu Lietuvoje didžiausia problema - nuotekų tvarkymas gyvenvietėse, turinčiose iki 2000 gyventojų, nes tokio dydžio gyvenvietės neturėjo galimybių pasinaudoti ES parama diegiant nuotekų tvarkymo sistemas. Atsižvelgiant į tai, 2014–2020 metų ES finansinėje perspektyvoje pagrindinis dėmesys bus skiriamas nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens kokybės gerinimui tokiose gyvenvietėse.

Nuotekų valymo procesą galėsime stebėti internetu

Šioje ataskaitoje įvertinti ir ES valstybių sostinių nuotekų išvalymo rodikliai. Lietuvos sostinė yra viena iš 11 miestų (Amsterdamas, Atėnai, Berlynas, Bratislava, Kopenhaga, Helsinkis, Madridas, Paryžius, Stokholmas, Viena ir Vilnius), kuriame nuotekų tvarkymo sistema 100 proc. atitinka direktyvų reikalavimus.

2012 m. duomenimis, Lietuvoje visiškai išvaloma apie 93 proc. nuotekų, nepakankamai išvalytų nuotekų kiekis sudarė apie 7 proc. 2002 m. visiškai išvalytų nuotekų kiekis sudarė tik 21 proc.

Pasiekti šiuos rezultatus padėjo nuotekų tvarkymo sistemos finansavimas ES lėšomis. Nuo 2000 iki 2013 metų į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemą investuota apie 2,9 mlrd. Lt. Iš 2007–2013 metų ES finansinės perspektyvos skirta 1,5 mlrd. Lt. Šios lėšos buvo skiriamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemoms (vamzdynams ir alternatyvioms nuotekų tvarkymo sistemoms) sukurti ir rekonstruoti.

Lietuva nuo 2013 m pradžios prisijungė prie Europos Sąjungos šalių grupės, kurios nuotekų tvarkymo sistemas perkels į elektroninę erdvę.

Įgyvendinus šį Europos Komisijos finansuojamą projektą, kiekvienas gyventojas, turintis prieigą prie interneto, galės matyti miesto nuotekų valymo įrenginių darbą, stebėti išvalomų nuotekų kokybę, koks kiekis nuotekų išleidžiamas į sistemą, kokios kokybės ir kur išleidžiamos nuotekos į aplinką. Šį projektą finansuoja Europos Komisija.