Problema – niekas nežino, ar lėtinio nuovargio sindromas yra tikras

Diagnozuoti lėtinį nuovargį yra labai sudėtinga. Nuovargis yra natūralus signalas, perspėjantis, kad laikas ilsėtis. Tai – staigus energijos lygio kritimas, dėl kurio norisi prigulti ar apskritai tiesiog eiti miegoti. Pavargę jaučiamės po intensyvios veiklos, tačiau kai kuriems žmonėms tai – nuolatinė būsena. Juos nuovargis kamuoja ir po trumpo pasivaikščiojimo ar telefono skambučio, ir tiesiog sėdint ant sofos. Būtent tokiais atvejais diagnozuojamas lėtinio nuovargio sindromas.

Tačiau ar tai tikrai yra sindromas? Mokslas iki šiol nebuvo įrodęs lėtinio nuovargio sindromo kaip ligos egzistavimo. Tačiau dabar tai keičiasi – Stanfordo universiteto mokslininkai atrado biožymenį, kuris padės kraujo tyrimu tiksliai diagnozuoti lėtinį nuovargį.

Įprastai kai į gydytojus kreipiasi žmogus su lėtinio nuovargio simptomais, medikai suskumba tikrinti jo kraują, imuninę sistemą, širdies, kepenų ir inkstų darbą. Šie tyrimai padeda diagnozuoti labai rimtas ligas, tačiau mokslininkai pastebi, kad lėtinis nuovargis nepalieka taip paprastai aptinkamų pėdsakų. Lėtinio nuovargio sindromas diagnozuojamas pagal paties paciento išsakytus simptomus, o ne konkrečius išmatuojamus parametrus.

Naujas kraujo tyrimas tiksliai diagnozuos susirgimą

Mokslininkai į tyrimą įtraukė 40 žmonių – 20 kenčiančių nuo lėtinio nuovargio sindromo ir 20 be šios ligos simptomų. Naujasis kraujo tyrimas, kuris tiria imuninių ląstelių reakciją į stresą, tiksliai atpažino visus lėtinio nuovargio atvejus. Tai įrodo, kad biožymenys, kaip ir pati liga, yra tikri.

Technologija yra pakankamai sudėtinga. Naudojamas mažytis nanoelektroninės analizės įrenginys turi daugybę mažų kamerų su elektrodais. Imuninių ląstelių ir plazmos mėginys keliauja į šį aparatą, kur yra veikiamas silpna elektros srove. Įrenginys gali išmatuoti elektros srovės kritimą signalui keliaujant per ląstelių grandines.

Mokslininkai kai kuriuos mėginius paveikė druska, taip sukeldami ląstelėms stresą. Tuomet mėginiai vėl keliavo į aparatą, kur sąveikavo su elektra. Tyrimo autoriai nustatė, kad lėtinio nuovargio sindromą turinčių žmonių kraujas nuo druskos pasikeitė labiausiai. Tai yra pirmasis tvirtas įrodymas, kad lėtinio nuovargio sindromą turinčių žmonių imuninės sistemos kitaip reaguoja į dirgiklius.

Tai yra išties didelis pasiekimas, tačiau ir tai dar ne viskas. Tas pats metodas gali būti naudojamas ir efektyvaus gydymo paieškoms. Kraujo mėginiai gali būti bandomi su įvairiais vaistais tol, kol vienas iš jų nebedemonstruos tokio drastiško pasikeitimo po nanoelektroninės analizės.

Garsus biochemijos ir genetikos profesorius Ronas Davisas, vienas iš tyrimo autorių, teigė: „Mes nežinome, kodėl ląstelės ir plazma taip keistai reaguoja į dirgiklius, tačiau tai vis tiek yra geras įrodymas, kad lėtinio nuovargio sindromas yra tikras ir nėra įsikūręs tik paciento galvoje“. Davisas, beje, įkvėpimo šiam tyrimui sėmėsi iš savo sūnaus, kuris taip pat kenčia nuo šios ligos.

Lėtinio nuovargio sindromo simptomai

Mokslas dar negali tiksliai pasakyti, kas sukelia lėtinį nuovargį. Pastebima, kad nemažai atvejų prasideda nuo infekcinio susirgimo, kiek rečiau – traumų. Štai kokie simptomai įprastai minimi lėtinio nuovargio sindromo apibrėžime:

– sunkiau užsiimti veikla, kuri anksčiau buvo įprasta (laikoma simptomu, jei trunka bent 6 mėnesius);

– greitas nuovargis po veiklos, kuri anksčiau nevargindavo – ne vienas pacientas teigia, kad net po mažiausios išvykos ar renginio po to jaučiasi pervargęs ir negali nieko dirbti net kelias dienas;

– miego sutrikimai – lėtinio nuovargio pacientai dažnai sunkiai užmiega ar net pamiegoję ilgą laiką jaučiasi pavargę;

– pablogėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas – sunku greitai reaguoti, rinkti mintis ir palaikyti rišlų pokalbį;

– simptomai pasunkėja, kai žmogus stovi ar sėdi ištiesęs nugarą.

Šiuos požymius kartais lydi ir kiti simptomai – raumenų, sąnarių ir galvos skausmas, kiek rečiau – alergijos maistui, skausmingi limfmazgiai, gerklės skausmas. Jei manote, kad jus kamuoja lėtinio nuovargio sindromas, būtinai apie tai pasikalbėkite su šeimos gydytoju.