Iš viso 355 kadetams buvo skirtos bausmės iki gyvos galvos už įtariamą mėginimą nuversti tuometinio ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę.

Po nepavykusio perversmo įvyko plataus masto valymai, per kuriuos dešimtys tūkstančių žmonių neteko darbo vyriausybės institucijose. Buvo nuteista beveik 5 000 žmonių, iš jų beveik 3 000 – įkalinti iki gyvos galvos.

Tačiau žmogaus teisių advokatai ir kadetų motinos jau seniai tvirtino, kad valymai baigėsi tuo, jog buvo įkalinti žmonės, neturėję jokio vaidmens bandyme įvykdyti perversmą, nusinešusį apie 250 gyvybių.

Antradienį Turkijos kasacinis teismas panaikino nuosprendžius 116 kadetų, 71 iš jų paleido į laisvę, o likusias bylas sustabdė, kol bus išnagrinėtos apeliacijos, sakė žmogaus teisių advokatas Cemilas Cicekas.

„Jų nekaltumas pagaliau buvo įrodytas, bet tik praėjus šešeriems metams, kurie buvo išbraukti iš jų gyvenimo“, – pridūrė už žmogaus teises kovojantis opozicijos įstatymų leidėjas Omeras Farukas Gergerlioglu.

Turkija kaltina JAV gyvenantį musulmonų pamokslininką Fethullah Guleną organizavus nepavykusį perversmą, tačiau jis tai griežtai neigia.

Po bandymo įvykdyti perversmą pasikeitė visi šiuolaikinės Turkijos politikos aspektai: R. T. Erdoganas uždraudė opozicines partijas, o jo vyriausybė uždarė nepriklausomą žiniasklaidą.

P. Ustinovui vietoje arešto buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 

Teismas penktadienį padarė išvadą, kad P. Ustinovas nesislėps nuo teisėsaugos ir netrukdys tyrimui jo byloje.

Išvakarėse buvo pranešta, kad į teismą su prašymu paleisti P. Ustinovą į laisvę kreipėsi Rusijos generalinė prokuratūra, į kurią savo ruožtu kreipėsi aktoriaus advokatas Anatolijus Kučerena.

Maskvos teismas pirmadienį nuteisė 23 metų aktorių kalėti pusketvirtų metų už tai, kad per nesankcionuotą mitingą rugpjūčio 3 dieną jis pažeidė viešąją tvarką ir areštuojamas priešinosi pareigūnams. Dėl to vienam policininkui buvo sužeistas petys.

P. Ustinovas savo kaltę neigė ir tvirtino, kad net nedalyvavo tame proteste. Palaikymą jam reiškė teisių gynėjai ir garsūs rusai.

Po aktoriaus palaikymo kampanijos prokurorai, prašę teismo jam skirti šešerius metus kalėjimo, ketvirtadienį paprašė teismo P. Ustinovą paleisti, kol bus svarstomas jo skundas.  

Penktadienio posėdyje prokuratūra nurodė, kad teisėjas anksčiau neatsižvelgė į gerą P. Ustonovo elgesį.

Tai mūsų visų pergalė.

Kreipdamasis į teismą vaizdo ryšiu P. Ustinovas sakė, kad neplanuoja „sprukti ar kam nors grasinti“.

Aktoriaus šeima padėkojo visiems, padėjusiems pasiekti, kad jis būtų paleistas į laisvę.

„Tai mūsų visų pergalė, – žurnalistams sakė jo motina Tatjana Ustinova. – Manau, mes laimėsime.“

Prognozuojama, kad P. Ustinovui skirta laisvės atėmimo bausmė buvo panaikinta, generalinei prokuratūrai ketvirtadienį pareiškus, kad ji per griežta, ir paprašius teismo aktoriui skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.   

Nuosprendis P. Ustinovo byloje dar nebuvo įsigaliojęs, nes buvo apskųstas. Aukštesnės instancijos teismas skundą nagrinės rugsėjo 26 dieną.

Dešimtys tūkstančių žmonių šią vasarą ėjo į Maskvos gatves protestuoti, kai valdžia atsisakė leisti garsiems opozicijos kandidatams dalyvauti sostinės parlamento rinkimuose rugsėjo 8 dieną.

Policija sulaikė šimtus protestuotojų ir nors dauguma jų buvo greitai paleisti, kai kuriems buvo pateikti rimti kaltinimai.

Savaitę prieš rinkimus penki asmenys buvo nuteisti kalėti laikotarpiams nuo dvejų iki ketverių metų.

Be to, vienas tinklaraštininkas buvo nuteistas penkerius metus kalėti pataisos kolonijoje už tviterio žinutę, kurioje ragino puldinėti policininkų vaikus. Žinutė buvo parašyta reaguojant į griežtas priemones prieš protestuotojus.

Tačiau P. Ustinovo byla ypač papiktino visuomenę, nes teismas atsisakė peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip keli policijos pareigūnai puolė aktorių, kai šis žiūrėjo į savo telefoną, stovėdamas protestuotojų būrio pakraštyje.

Dešimtys garsenybių, turinčių milijonus sekėjų socialiniuose tinkluose ir paprastai vengiančių kištis į politiką, išreiškė palaikymą pradedančiam aktoriui P. Ustinovui. 

Prie jų prisijungė mokytojai, medikai, leidėjai, IT specialistai ir daugiau nei šimtas dvasininkų, pareikalavusių paleisti kitus po protestų jau nuteistus ar dar laukiančius teismo žmones. 

Protestuotojai tvirtino, kad jų mitingai buvo taikūs, o teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys kaltino Rusijos policiją naudojant neproporcingai didelę jėgą prieš demonstrantus.

Protestai ir dėl jų taikomos griežtos priemonės yra rimčiausi nuo 2011–2012 metų demonstracijų bangos prieš Vladimiro Putino sugrįžimą į Kremlių.