Klaipėdiečiai jau ne kartą diskutavo apie tai, kad vaizdo stebėjimo kameros – itin reikalingos. Jos padeda jaustis saugiau, o netinkamų kėslų turintys asmenys, žinodami, kad yra filmuojami, ima elgtis padoriai.

Turint vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nusikaltimai ir jų vykdytojai išaiškinami greičiau.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėja Rita Mikluševičiūtė atskleidė, kiek vaizdo stebėjimo kamerų yra uostamiestyje.

214 – tiek vaizdo stebėjimo kamerų veikia Klaipėdoje.

„Šiuo metu veikia 214 vaizdo stebėjimo kamerų, kurias įrengė Klaipėdos savivaldybės administracija. Šiais metais planuojama pradėti eksploatuoti dar 62 vienetus vaizdo stebėjimo kamerų (20 jau yra įrengta, 42 planuojama įrengti požeminėse perėjose prie Baltijos pr. estakados, Vingio pasaže ir kt.). Šiais metais planuojamų įsigyti kamerų kaina paaiškės atlikus viešųjų pirkimų procedūras“, – teigė R. Mikluševičiūtė.

Ji taip pat įvardijo, kur siunčiami vaizdo kamerų užfiksuoti duomenys ir kur jie saugomi.

„Vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos miesto viešosiose erdvėse, padeda policijos pareigūnams efektyviau fiksuoti pažeidėjus bei gerinti miesto saugumo situaciją. Vaizdo kameromis užfiksuoti duomenys yra perduodami į stebėjimo punktą, esantį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose. Duomenys yra saugomi, policijos pareigūnai juos gali peržiūrėti, identifikuoti ir atkurti įvykio eigą, išsiaiškinti aplinkybes ir nustatyti pažeidimus padariusius asmenis bei patraukti juos teisinėn atsakomybėn“, – teigė R. Mikluševičiūtė.

Pasak LPPS pirmininkės Romos Katinienės, trūksta patruliuojančių ekipažų miestuose ir regionuose, o vienintelės eismo saugumo priemonės – reidai – ypač regionuose vyksta retai, todėl klesti nebaudžiamumas.

„Ir nors pasitikėjimas policija vis dar yra aukštas, šiandien turime sumažintas pajėgas, o tai reiškia ir mažiau galimybių atlikti visus darbus. Auga nepilnamečių nusikalstamumas, didėja žūstančių keliuose skaičius. Mano nuomone, padarytos lemtingos klaidos reformuojant policiją, kai iš sistemos buvo priversti geriausi profesionalai. Labai norėtųsi pareikalauti policijos reformuotojų atsakomybės, nes akivaizdu, kad sistema byra“, – sakė LPPS pirmininkė.

Profesinės sąjungos nuomone, baudos už eismo taisyklių pažeidimus ir dabar ganėtinai didelės, tačiau vaizdas keliuose rodo, kad jos neveikia.

Pasak LPPS pirmininkės, po kelių policijos reformos eismo saugumo kontekste trūksta pagrindinės priemonės – kontrolės ir stebėjimo keliuose.

Labai norėtųsi pareikalauti policijos reformuotojų atsakomybės, nes akivaizdu, kad sistema byra.

„Nei trikojis, nei greičio matuoklis nepatikrins ir nesustabdys keliuose pavojingai manevruojančio, ar chuliganiškai besielgiančio vairuotojo. Kelių patrulių ekipažai, nuolat patruliuojantys Lietuvos keliuose, neaplenkiant regionų, padėtų šią problemą spręsti. Mūsų nuomone, situacija keistųsi kardinaliai į gerąją pusę. Nes fiziškai patruliuojantis ekipažas, pastebėjęs keistai manevruojantį ar vairuojantį vairuotoją, ir jį sustabdęs, gali patikrinti ar prie vairo nesėdi išgėręs arba nuo narkotikų apsvaigęs asmuo ir užkirsti kelią didesnei nelaimei“, – sakė R. Katinienė.

Profesinės sąjungos pirmininkė mano, kad praktiškai sunaikinus kelių policiją, buvo padaryta didžiulė žala, nes šalies keliuose eismo saugumo kontrolė ir stebėsena sumažėjo iki minimumo, tai metai iš metų leido subujoti nebaudžiamumui ir kelių ereliams, dėl kurių įvyksta daug skaudžių įvykių.

„Nekalbame apie kelkraštyje stovintį ir eismo reguliavimo lazdele mojuojantį pareigūną. Kur kas efektyviau nuolat patruliuojantis keliuose patrulis, kuris realiu laiku, realioje vietovėje gali užkardyti eismo įvykį. Suprantama, tai nepigiai kainuoja, bet laikas pasverti, kas svarbiau – žmonių gyvybės ar kontrolės užtikrinimas, žinoma, jeigu iš tiesų norima spręsti šią problemą“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Primename, kad vykstant policijos reformoms Lietuvos policijos profesinė sąjunga įžvelgė šias grėsmes ir įspėjo apie galimas pasekmes eismo saugumui, tačiau į jas nebuvo atkreiptas dėmesys.

Buvo apžvelgti ne tik praėjusių metų rezultatai, svarbiausi tyrimai ir darbai, tačiau pristatytos ir kryptys, į kurias Kauno apskrities policijos pareigūnai orientuosis šiais metais.

Nusikalstamų veikų mažiau, jų ištyrimų – daugiau

Praėjusiais metais Kauno apskr. VPK orientavosi į sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimą; turtinių nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų ištyrimą ir prevenciją; pirminės medžiagos surinkimo kokybę; eismo saugumo užtikrinimą; sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo kontrolę; efektyvesnį policijos pajėgų valdymą; struktūrinių pokyčių organizavimą.

Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo beveik 2 proc., o ištyrimo rodiklis padidėjo nuo 64,5 proc. iki 65,1 proc.

„Jau ne vienerius metus stebime, jog nusikalstamų veikų mūsų apskrityje mažėja, o ištyrimas didėja“, – teigė Kauno apskr. VPK viršininkas Mindaugas Baršys.

2022 m. dominuojančiomis nusikalstamomis veikomis išliko vagystės, smurtas, eismo įvykiai ir neblaivūs vairuotojai, sukčiavimai bei narkotinių medžiagų turėjimas.

„Kalbant apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus turime dar vieną svarbų penketuką. Jį sudaro: narkotinių medžiagų platinimas, sukčiavimai ir vagystės stambiu mastu, sunkūs sveikatos sutrikdymai bei turto pasisavinimo atvejai. Šių nusikaltimų ištyrimo rodiklis siekia 72 proc.“, – aiškino  M. Baršys.

2022 metais registruota žymiai mažiau vagysčių iš/nuo automobilių. Jeigu 2020 metais buvo registruota 794 tokių nusikalstamų veikų, tai 2022 – tik 515 vagysčių iš/nuo automobilių.

Praėjusiais metais fiksuota šiek tiek daugiau viešosios tvarkos pažeidimų.

„Pasibaigus pandemijai, susidūrėme su naujais iššūkiais, vėl pradėti organizuoti masiniai renginiai. Jų pastaraisiais metais, tapus Europos kultūros sostine, buvo išties nemažai. Vien Kaune ir Kauno rajone įvyko daugiau nei 1300 kultūrinių renginių ir iniciatyvų, kuriuose apsilankė daugiau nei milijonas 200 tūkst. lankytojų. 2022 metai pasižymėjo ir sportinių renginių gausa. Policijos, renginių organizatorių, saugos tarnybų bendradarbiavimo dėka renginių metu pavyko išvengti šiurkščių ar masinių teisės pažeidimų“, – akcentavo pareigūnai.

Neblaivūs vairuotojai – opi problema

Žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo. 2021 m. žuvo 19 žmonių, o 2022 m. –  17. Kauno mieste eismo įvykiuose žuvo trys žmonės. Tai mažiausiai per pastaruosius 20 metų. 

Tačiau neramina sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius. Jis praėjusiais metais padidėjo beveik 8 proc. Taip pat 9 proc. padidėjo eismo įvykių skaičius. Praėjusiais metais Kauno apskrityje fiksuoti 602 eismo įvykiai, o 2021 metais – 552.

Greičio viršijimas bei neblaivūs vairuotojai ir toliau išlieka opia problema mūsų apskrityje. Mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais buvo užfiksuoti 28 tūkst. greičio viršijimo atvejai.

Vykdant policines priemones išaiškinta apie 2 tūkst. neblaivių vairuotojų, beveik 200 tokių vairuotojų sukėlė eismo įvykius. Iš viso dėl neblaivumo patikrinta apie 250 tūkst. vairuotojų.

Praėjusiais metais išaiškinta daugiausia prioritetinių KET pažeidimų visoje Lietuvoje. Nustatyta daugiau nei 30 tūkst. pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nuolat analizuojamos KET pažeidimų priežastys, vykdomos prevencinės priemonės. Sudaryti avaringiausių vietų bei „neblaivių vairuotojų“ žemėlapiai atspindi ir pareigūnų darbo siekius bei rezultatus – nustatyti vietas, kuriose pasitaiko daugiausia tokių vairuotojų.

Susitikimo metu pasidžiaugta, kad Kauno apskr. VPK pasitiki 82 proc. gyventojų. Kauno apskrityje 85 proc. apklaustųjų jaučiasi saugūs, o 76 proc. gyventojų kriminogeninę situaciją Kauno apskrityje vertina gerai.

 Prioritetu ir šiais metais išlieka pagalba žmonėms

 Kauno apskr. VPK ir toliau ruošiasi dirbti vardan savo apskrities gyventojų, tad svarbiausiu policijos uždaviniu išlieka pagalba žmogui. Ir šįmet didžiausias dėmesys bus skiriamas numatytiems prioritetams. Susitikime dalyvavęs Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius pasidžiaugė, jog kartu su Kauno apskr. VPK 2022 metais baigta apie 15 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Kaune, anot jo, tiriama kas trečia byla Lietuvoje.

Veiklos pristatyme dalyvavęs Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila dėkojo pareigūnams už gerus rezultatus. „Tai yra visų pareigūnų indėlis, darbo organizavimas, prevencija, naujų technologijų taikymas“, – kalbėjo M. Draudvila.

Jam antrino ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė, kuri pridūrė, jog pareigūnų laukia dar vieni iššūkių kupini metai ir žadėjo, jog profesinė sąjunga ir toliau yra pasiruošusi diskutuoti ir ieškoti geriausių sprendimų, atitinkančių pačių pareigūnų ir darbuotojų lūkesčius.

Dėkodamas savivaldybėms, profesinėms sąjungoms, socialiniams partneriams ir kitoms institucijoms, didžiausią padėką Kauno apskr. VPK reiškė pareigūnams, kurie kuria saugesnę Kauno apskritį.  

Apie tai trečiadienį kalbėta Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje.

„Visi suprantame, kad esama situacija itin palanki prekybai žmonėmis, nes atvykstantys asmenys yra itin pažeidžiami. Tų visų gerų iniciatyvų tarpe lengva įsipaišyti prekiautojams žmonėmis“, – komisijos nariams sakė Vidaus reikalų ministerijos vyresnioji patarėja Sonata Mickutė.

Bandė verbuoti registracijos centre

Pasak jos, dar kovo viduryje institucijos organizavo neeilinį posėdį, kuriame aptartos kylančios prekybos žmonėmis grėsmės bei prevencijos priemonės. Grėsmių įvardinta ne viena – pasienyje vykstanti žmonių kontrabanda, netikrintos įsikūrimui siūlytos gyvenamosios patalpos, neregistruotos pavežėjimo paslaugos, nedeklaruotos siūlomos darbo vietos.

„Posėdžio metu gavome informaciją iš nevyriausybinių organizacijų, kad būtent registracijos centruose buvo bandymų verbuoti prekybai žmonėmis, seksualiniam išnaudojimui jaunas merginas bei priverstiniam darbui. Kelios šeimos laikytos nelaisvėje ir buvo savintasi jiems skirta finansinė parama“, – sakė S. Mickutė.

Anot patarėjos, bandymai verbuoti jaunas merginas nepavyko, nes įtariamieji nusitaikė į centre dirbančias savanores.

Labai gaila, kad šeimos, kurios buvo nuskriaustos, atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus.

„Labai gaila, kad šeimos, kurios buvo nuskriaustos, atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus“, – sakė S. Mickutė.

Iki šiol, jos duomenimis, Lietuvoje pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto įvaikinimo. Lenkijoje pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl priverstinio darbo ir seksualinio išnaudojimo, tokių atvejų esama ir Belgijoje bei Slovakijoje, tačiau kol kas fiksuojami tik pavieniai nusikaltimai.

S. Mickutės teigimu, pasitaikė atvejų, kai dar iki karo jų gimtinėje ukrainiečiai Lietuvoje taip pat buvo išnaudojami prekybai žmonėmis priverstiniam darbui ir seksualiniam išnaudojimui.

„Dabartinėje situacijoje gali grėsti abi šios išnaudojimo formos ir prisidėti išnaudojimas nusikalstamai veikai, surogatinei motinystei, nes reikia pažymėti, kad surogatinė motinystė Ukrainoje legali, susidariusi situacija gali pastūmėti išnaudoti ir šiai formai“, – teigė patarėja.

Siekiant atpažinti galimai vykdomus nusikaltimus, registracijos centrų darbuotojams buvo išdalintos atmintinės su prekyba žmonėmis požymiais. Užtikrina, kad į centrus nepatektų pašaliniai asmenys, išskyrus ukrainiečius ir darbuotojus. Susisiekimo ministerija ėmėsi pavežėjų kontrolės pasienyje.

Policija vertina grėsmes

Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis komisijos narius informavo, jog policija renka informaciją, atlieka prevencinius pokalbius su identifikuotais galimai riziką patiriančiais asmenimis.

„Turime suprasti, kad kalbame ne apie šimtus, o tūkstančius atvykusių Ukrainos žmonių, su visais padirbėti netikiu, kad kažkas sugebės. (…) Procesai vyksta, kiek galime dalyvaujame. Policijoje įdarbinta ukrainiečių, dėl kalbinio barjero, kad pagelbėtų centruose, turime paramą viduje“, – sakė M. Akelaitis.

Eglė Maziliauskienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkė, teigė, jog grėsmės matomos, bet kol kas ir išlieka tik grėsmėmis.

„Grėsmes mes vertiname, įžvelgiame lygiagrečiai su Europolo institucijomis, turinčiomis žvalgybinę informaciją“, – sakė E. Maziliauskienė.

Anot jos, neabejingi ir patys žmonės, jau gauta pirmųjų pavienių pranešimų apie galimus elgetavimo atvejus, kurie gali būti vertinami kaip galimas išnaudojimas, taip pat apie be priežiūros paliktus ukrainiečių vaikus.

Policija kasdien atlieka elektroninės erdvės stebėseną, socialinius tinklus, stebėdama pasiūlymus, kurie gali būti ir užmaskuoti turint tikslą užverbuoti.

Lietuvoje registruota 46,9 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 19,3 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys.

Nusikalstamų veikų mažiau, jų ištyrimų – daugiau

Kaip rašoma pranešime, praėjusiais metais Kauno apskr. VPK orientavosi į sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimą; vagysčių iš/nuo automobilių užkardymą bei tyrimą; ekonominių nusikaltimų kontrolę ir prevenciją; greitesnį ir operatyvesnį reagavimą; aktyvų eismo kultūros formavimą; darbo kokybę bei dėmesį darbuotojams. Jeigu užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 14 proc., tai ištyrimo rodiklis padidėjo nuo 61,6 proc. iki 64,5 proc. „Jau ne vienerius metus stebime, jog nusikalstamų veikų mūsų apskrityje mažėja, o ištyrimas didėja. Pernai registruotų nusikalstamų veikų skaičius – 4017. Kasmet jų mažėja 2-3 šimtais“, – pridūrė Kauno apskr. VPK viršininkas Mindaugas Baršys.

2021 m. dominuojančiomis nusikalstamomis veikomis išliko vagystės, smurtas, sukčiavimai, eismo įvykiai ir neblaivūs vairuotojai bei narkotinių medžiagų turėjimas. 2020 m. į šį „penketuką“ nepateko tik narkotinių medžiagų turėjimas. Tą vietą užėmė turto sunaikinimas, sugadinimas. „Kalbant apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus turime dar vieną svarbų „penketuką“, kurį sudaro: narkotinių medžiagų platinimas, sukčiavimai ir vagystės stambiu mastu, turto pasisavinimo atvejai bei sunkūs sveikatos sutrikdymai. Pernai tokių nusikaltimų registruota 6 proc. daugiau. Tačiau nors jų ir daugėjo, mūsų pareigūnams ištirti juos sekėsi geriau ir pasiekėme geriausią ištyrimo rodiklį pastarąjį penkmetį – praktiškai 78 proc.“, – dėstė Kauno apskr. VPK viršininkas M. Baršys.

Tą patvirtino ir Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Gintautas Žukauskas. Jis pasakojo, jog pernai valdyba tyrė 11 nužudymų, kuriuos visus pavyko sėkmingai ištirti, ir tai buvo beveik perpus mažesnis skaičius nei prieš tai buvusiais metais. „Vienas įsimintiniausių įvykių, kuris, manau, ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą sukrėtė – netikėtai vienas po kito pasipylę apsinuodijimo alkoholiu atvejai, pareikalavę 21 asmens mirties. Atlikus begalę ikiteisminio tyrimo veiksmų, įvykdžius per 7 dešimtis kratų, suradome didelius kiekius etilo alkoholio, jų mišinių bei skiedinių. Nors dėl itin didelės tyrimo apimties dirbame su šiuo tyrimu ir šiais metais, tačiau jau galime nuraminti visuomenę – nustatėme ir įtarimus dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pareiškėme net 4 asmenims“, – kalbėjo G. Žukauskas.

Praėjusiais metais beveik trečdaliu sumažėjo ir smurto artimoje aplinkoje atvejų (nuo 1245 iki 874). Nors, anot M. Baršio, šių nusikalstamų veikų mažėjimas fiksuojamas jau penkerius metus iš eilės – nežadama sustoti, policijos pareigūnai ir toliau ieško ir ieškos būdų, kaip kartu su kitų institucijų pagalba, šią nusikalstamą veiką žaboti.

Didžiausiu galvos skausmu išlieka vagystės, narkotikai, nedrausmingi vairuotojai

2021 m. registruota ir beveik 20 proc. mažiau vagysčių iš/nuo automobilių. Didžiausias tokių vagysčių mažėjimas fiksuotas Dainavos ir Nemuno PK teritorijose bei Kauno rajone. Tačiau tuo pasidžiaugti gali ne visi komisariatai, nežymus didėjimas fiksuotas Jonavos r., o beveik trečdaliu tokių vagysčių padidėjo Kėdainių r. Ir nors šiais metais tokių vagysčių ištyrimas padidėjęs 4 proc. ir jau siekė 13,1 proc., deja, pareigūnų pačių netenkina, kad ištiriama kas 7-8 vagystė iš/nuo automobilio. Ir nors proaktyvūs policijos veiksmai – darbas naktimis bei kompleksinis požiūris, anot Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko Aleksej Gubenko, prisidėjo prie tokių vagysčių mažėjimo, tačiau didelė transporto priemonių dalių paklausa ir gerai neapšviestos vietos, vaizdo stebėjimo kamerų ir signalizacijos nebuvimas, neleidžia pažaboti šios nusikalstamos veikos. Taip pat  A. Gubenko pasidžiaugė praėjusių metų iniciatyva – akcija-konkursu „Saugus kiemas“. Jo metu gyventojai patys prisidėjo prie savo kiemų saugumo kūrimo, diegdami įvairias saugos priemones.

Jei 2020 m. fiksuota maždaug 450 veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinės medžiagomis, tai praėjusiais metais šis skaičius išaugo iki beveik 600. Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Darius Urbšys pasakojo, jog vien praėjusiais metais apskrities pareigūnai pažabojo 12 narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo taškų. Praėjusiais metais „iš rinkos“ daugiausia išimta kanapių ir jų dalių, amfetamino ir kokaino – šios tendencijos nekinta jau keletą metų. Susirūpinimą kelia tai, kad išimamų medžiagų kiekis didėja.

Nors žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau neramina padidėję eismo įvykių (+14 proc.) ir sužeistųjų (+15 proc.) skaičiai. Kauno apskrities policijos pareigūnų užfiksuotų pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius nuo 19 išaugo iki beveik 25 tūkst. Kauno apskrityje 2021 m. už įvairiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus išrašyta daugiau nei 45 tūkst. protokolų. Opia problema išlieka ir greičio viršijimas. Mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais fiksuota 40 tūkst. greičio viršytojų – beveik ketvirtadalis užfiksuotųjų visoje Lietuvoje. Deja, tačiau pastebimas ir neblaivių vairuotojų skaičiaus augimas.

Svarbiausiu policijos uždaviniu išlieka pagalba žmonėms

Policijos pareigūnai susidūrė ir su jokiuose uždaviniuose ar veiklos planuose nenumatytais iššūkiais, vienas jų – migrantų krizė. „Lietuvą persmelkusi migrantų krizė tapo vienu didžiausių iššūkių ir mūsų apskrities pareigūnams. Nuolatinis darbas šiame pabėgėlių priėmimo centre, nuolatinis pajėgų siuntimas pasienio apsaugos stiprinimui įnešė naujų, lig tol neturėtų funkcijų, kurios čia ir dabar vertė perorientuoti pajėgas“, – kalbėjo Patrulių rinktinės vadas Mindaugas Kairys.

Kaip rašoma pranešime, Kauno apskr. VPK ir toliau ruošiasi dirbti dėl savo apskrities gyventojų. Juk svarbiausias policijos uždavinys – pagalba žmogui. Šįmet didesnį dėmesį numatyta skirti aštuonioms kryptims: sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimui; turtinių nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų ištyrimui ir prevencijai; pirminės medžiagos surinkimo kokybei; eismo saugumo užtikrinimui; sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo kontrolei; efektyvesniam policijos pajėgų valdymui; struktūrinių pokyčių organizavimui bei aktyviai prevencinei veiklai – nepilnamečių nusikalstamumo mažinimui. Reguliariai vykdant kontrolę tikimasi sumažinti pranešimų tose vietose, kuriose dominuoja įvairūs teisės pažeidimai. Susitikime dalyvavęs Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius pasidžiaugė, jog kartu su Kauno apskr. VPK 2021 metais baigta daugiau nei 15 tūkst. ikiteisminių tyrimų.

Veiklos pristatyme nuotoliniu būdu dalyvavęs Generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Tamulevičius pristatė ateities vizijas ir dėkojo kolektyvui. „Noriu padėkoti už praėjusių metų darbus ir rezultatus. Net neabejoju, kad įgyvendinsite ir šiais metais išsikeltus tikslus. Deja, reaguojant į šiandienines aktualijas, negaliu pasakyti, jog mūsų laukia lengvesni metai“, – kalbėjo S. Tamulevičius. Jam antrino ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė, kad pareigūnų laukia visapusiškai nelengvi metai, kurias lydės ir pokyčiai pačioje policijos sistemoje. Ji ramino, kad profesinė sąjunga ir toliau kels klausimus, diskutuos ir ieškos geriausių sprendimų, atliepiančių pačių pareigūnų ir darbuotojų lūkesčius.

Dėkodamas savivaldybių vadovybėms, profesinėms sąjungoms, kitoms institucijoms ir socialiniams partneriams, didžiausią padėką M. Baršys reiškė pareigūnams, kurie ir prisidėjo prie  saugesnės Kauno apskrities.

Kaip teigiama Klaipėdos apskrities policijos pranešime, labiausiai sumažėjo plėšimų – beveik 53 procentais: šiemet apskrityje užregistruota 18 plėšimo atvejų, o pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 38. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų apskrityje sumažėjo beveik 24 procentais – nuo 126 registruotų pernai iki 96 šiemet. Nužudymų sumažėjo perpus – per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos apskrityje įvykdyti trys tokie nusikaltimai. Mažiau fiksuojama viešosios tvarkos pažeidimų – šiemet užregistruotos 58 tokios nusikalstamos veikos, pernai per tą patį laikotarpį – 98. Vagysčių Klaipėdos apskrityje taip pat įvykdyta maždaug trečdaliu mažiau – 300 šiemet, o pernai buvo 471.

Daugiau fiksuojama įvairaus pobūdžio sukčiavimo atvejų, pastebi Klaipėdos apskrities policija. Pernai per pirmąjį pusmetį buvo registruotas 81 sukčiavimo atvejis, šiemet – jau 130. Tačiau Klaipėdos apskrities pareigūnai ir tiria juos gana sėkmingai – vien šių metų liepą baigta tirti ir į teismui nagrinėti perduota byla, kurios metu išaiškintos 52 nusikalstamos veikos – sukčiavimai, plėšimai, neteisėtas elektroninės priemonės įgijimas ir panaudojimas, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas, policijos pareigūno vardo pasisavinimas ir kt. Į teisiamųjų suolą sės septyni organizuotoje grupėje veikę kaltinamieji, įtarimai pareikšti ir juridiniam asmeniui.

Smurto artimoje aplinkoje statistika kinta nedaug – šiemet užfiksuoti 354 atvejai, pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 337.

Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius pasidžiaugė bylų ištyrimo rodikliu – išaiškinta beveik 69 procentai iš visų per pirmąjį pusmetį užregistruotų nusikalstamų veikų, o sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimas siekia net 95 procentus.

Aktyvi policijos priežiūra kriminogeniniuose židiniuose taip pat duoda akivaizdžių rezultatų – iškvietimų skaičius mažėja beveik visuose Klaipėdos apskrityje išskirtuose „karštuosiuose taškuose“. Klaipėdos mieste yra 5 kriminogeniniai židiniai, pranešimų apie galimas nusikalstamas veikas juose nuolat mažėja, o Danės gatvėje, šalia naktinių barų ir lošimo įstaigų esančioje teritorijoje, per pusmetį negauta nė vieno pranešimo, kai pernai per tą patį laikotarpį buvo registruota 11.

Klaipėdos apskrities keliuose – mažiau aukų, rodo pusmečio veiklos rezultatai. Per pirmąjį šių metų pusmetį apskrityje įvyko 177 įskaitiniai eismo įvykiai, tai yra – 19 daugiau nei pernai, per juos žuvo 7 žmonės, pernai per pirmą pusmetį apskrities keliuose žuvo 11 žmonių. Neblaivūs vairuotojai šiemet sukėlė 7, pernai – 11 įskaitinių eismo įvykių.

„Pagrindinė mūsų užduotis – nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija elektroninėje erdvėje. Mes reaguosime tik į akivaizdžius elektroninėje erdvėje daromus ar rengiamus daryti teisės pažeidimus. Pastebėjus galimą teisės pažeidimą asmenys bus įspėti, kad nutrauktų galimai neteisėtus veiksmus, o jų nenutraukus – surinkta informacija bus perduodama atitinkamam policijos padaliniui  tolimesniam tyrimui“, – tokiais žodžiais savo misiją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kovo 31-ąją įvardijo naujas policijos padalinys – virtualus patrulis.

Remiantis portalo žurnalistams pateiktais duomenimis, per šį laiką, nuo „patruliavimo“ elektroninėje erdvėje pradžios, policijos virtualiam patruliui pavyko išsiaiškinti ir perduoti tolimesniam nagrinėjimui tris galimus neapykantos kurstymo atvejus, penkis galimus sukčiavimo atvejus, du svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo atvejus, vieną disponavimo pornografinio turinio dalykais atvejį bei du draudžiamų ginklų taikiklių ar jų priedėlių laikymo atvejus.

„Apie nusikalstamas veikas praneša tiek patys piliečiai per policijos virtualaus patrulio puslapį, tiek patys pareigūnai stebi elektroninę erdvę ir užfiksuoja galimus teisės pažeidimus. Gavęs pranešimą apie teisės pažeidimą arba pats užfiksavęs jį, virtualus patrulis pranešimą registruoja policijos sistemoje ir perduoda jį tirti atitinkamiems padaliniams. Taip pat imasi visų reikalingų priemonių, kad panašūs nusikaltimai nesikartotų. Pavyzdžiui, kreipiasi į „Facebook“ grupės administratorių, kad šis pašalintų skelbimą, kuriuo yra sukčiaujama“, – apie policijos virtualaus patrulio veikimo ypatumus pasakojo pareigūnai.

Paklausti, kokių galimai nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje vis dėlto pavyko  pastebėti daugiausiai, teigta, kad dominuoja įvairūs sukčiavimo būdai, tarkime, kai žmonės, pirkdami kokią nors prekę, iš anksto perveda pinigus, o vėliau nei prekės, nei pinigų negauna.

Pastarojo pobūdžio informacija su užfiksuotais susirašinėjimo vaizdais balandžio 21 dieną buvo pasidalyta ir Policijos virtualaus patrulio „Facebook“ paskyroje.

Policijos virtualaus patrulio feisbuko nuotr.

Čia matyti, kad prekę norinčiam pirkti žmogui kyla klausimų, kodėl pardavėjo, su kuriuo socialiniame tinkle jis susirašinėja, duomenys apie tapatybę skiriasi – banko sąskaita išduota kito žmogaus vardu. „Kodėl tavo vardas Mantas, o sąskaitos – kitas?“, – rašė pirkėjas. „Todėl, kad mano tikras vardas Jokūbas“, – atrašė jam pardavėjas, tikindamas, kad toks nesutapimas todėl, kad kažkas esą jo vardu feisbuke jau yra užsiregistravęs.

Pasidaliję šiuo ir dar vienu panašaus pobūdžio atveju Policijos virtualaus patrulio paskyroje, pareigūnai rašė: „„Nemokamas sūris tik pelėkautuose“ – tai senas, geras posakis, apie kurį vertėtų pagalvoti prieš susiviliojant pasiūlymu prekę įsigyti dvigubai ar trigubai pigiau. Deja, bet labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet dešimt ar 20 eurų pervedama daug negalvojant, o negavus prekės per daug neieškoma, nes suma nedidelė, nes sugaištas laikas ir nervai yra brangiau – tuo dažniausiai ir naudojasi smulkūs internetiniai sukčiautajai“.

Policijos virtualaus patrulio feisbuko nuotr.

Todėl patarė išlikti budriems, o ketinant įsigyti prekę internetu, atlikti minimalų pardavėjo „tyrimą“:

– atkreipti dėmesį ar banko sąskaitos savininko vardas ir pavardė sutampa su pardavėjo;

– kokią informaciją prašoma nurodyti pavedimo paskirtyje;

– perskaityti komentarus ir pažiūrėti, ar tarp jų nėra jau nuo pardavėjo nukentėjusių asmenų;

– visada į „Facebook“ ar „Google“ paiešką įsivesti pardavėjo vardą ir pavardę, nes informacijos apie aferistus galima rasti įvairiose grupėse.

„Ir svarbiausias patarimas – jeigu bent šiek tiek abejojate pardavėju – geriau nepirkite, kad ir koks patrauklus atrodytų pasiūlymas. Nukentėjus nuo sukčiautųjų – kuo greičiau apie tai praneškite policijai naudojantis elektroninių paslaugų portalu www.epolicija.lt“, – akcentuojama Policijos virtualaus patrulio paskyroje.

Kiek asmenų nubausta per beveik mėnesį virtualaus „patruliavimo“, pareigūnai pasakyti negalėjo, nes daugeliu atvejų tebevykdomi tyrimai.