Aukščiausiasis Teismas atmetė visų nuteistųjų šioje byloje skundus ir sutiko su apkaltinamojo nuosprendžio argumentais.

K. Kriščiūnas nuteistas už tai, kad, pasinaudojęs savo kaip vicemero įtaka, siekė turtinės naudos ir davė neteisėtus nurodymus „Panemunės butų ūkio“ direktoriui Tomui Pilviniui suremontuoti partijos bendražygės visuomeninės padėjėjos Zitos Zalagėnaitės butą iš savivaldybei pavaldžios bendrovės „Panemunės butų ūkis“ lėšų.

Kartu su K. Kriščiūnu nuteista ir Z. Zalagėnaitė, T. Pilvinis, tuometinis „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vadovas Algimantas Puidokas ir „Panemunės butų ūkio“ darbuotojas Juozas Rauchas. Jiems taip pat buvo skirtos piniginės baudos, bet ankstesniu Kauno teismo nuosprendžiu visi asmenys išteisinti.

Apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas sausį paskelbė, kad byloje pakanka įrodymų visus asmenis pripažinti kaltais.

„Šioje byloje yra daug svaresnis neturtinės žalos padarymas. Tokiais veiksmais Kauno vicemeras pakenkė Kauno savivaldybės įvaizdžiui, tarybos autoritetui, diskreditavo vardą ir „Panemunės butų ūkį“. Jis buvo pagrindinis visų nusikalstamų veikų iniciatorius“, – yra sakęs teisėjas.

Jis pripažino, kad paskirtos bausmės yra griežtos, jos daug kartų didesnės už neteisėtu būdu gautą naudą, tokios baudos skirtos tam, kad asmenys suvoktų, jog neverta daryti tokių nusikaltimų.

Tokiais veiksmais Kauno vicemeras pakenkė Kauno savivaldybės įvaizdžiui, tarybos autoritetui, diskreditavo vardą ir „Panemunės butų ūkį“. Jis buvo pagrindinis visų nusikalstamų veikų iniciatorius.

Z. Zalagėnaitės buto remontas kainavo daugiau nei 1,5 tūkst. eurų. Be to, už įmonės lėšas  nupirktos automobilio padangos.

Pasak teisėjo A.Valantino, T. Pilviniui už piktnaudžiavimą paskirta daugiau nei 9 tūkst. eurų bauda.

„Jis piktnaudžiavo, norėjo palankumo vicemero. Įtraukė savo darbuotoją Juozą Rauchą, šis vykdydamas nurodymus, klastojo dokumentus ir padėjo T. Pilviniui piktnaudžiauti“, – sakė teisėjas.

Z. Zalagėnaitei skirta 3,7 tūkst. eurų bauda, J. Rauchui – daugiau nei 2,2 tūkst. eurų bauda, A. Puidokui – daugiau nei 4 tūkst. eurų bauda.

K. Kriščiūnui būtų tekę mokėti 22 tūkst. 596 eurą baudą, tačiau teismas atsižvelgė, kad  tuometinis politikas tyrimo metu suimtas buvo 30 parų, bauda jam sumažinta daugiau 2 tūkst. eurų. Įvairiais laikotarpiais buvo suimti ir kiti nuteistieji, teismas dėl šios priežasties jiems taip pat sumažino baudas.

Apeliacinio teismo skirtas baudas patvirtino Aukščiausiasis Teismas.

Ikiteisminį tyrimą dėl tuometinio Kauno vicemero K. Kriščiūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikimo bendrininkų grupėje, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pradėjo 2011 metų gruodį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga atsakingai buvo renkama daugiau nei 9 mėnesius, teigė STT.

Ši byla susijusi su neteisėtu medžių kirtimu.

Subendrinus bausmes jam skirta 3388 eurų bauda, pirmadienį pranešė Panevėžio apylinkės teismas.

Buvusi rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Vilma Janišienė kaltinta sukursčiusi ir su Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėju Sauliumi Glinskiu, specialistėmis Sigita Biveiniene bei Margarita Gurskyte tyčia suklastojusi tikrus dokumentus.

Jais Panevėžio ligoninės vadovas I. Dorošas siekė išvengti administracinės atsakomybės už Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Startų kaimo sodų sklypuose, neteisėtai iškirstus saugotinus medžius. I. Dorošas medžius iškirto neturėdamas tam leidimo ir tik vėliau, patikrinus aplinkosaugininkams, bandė savo veiksmus įteisinti.

Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojai ir buvęs Velžio seniūnas pripažinti kaltais, tačiau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Buvusiems Panevėžio ligoninės vadovui ir Panevėžio rajono savivaldybės juristei bei jos draugui skirtos baudos.

Byloje išskiriami du epizodai. Be minėtos medžių iškirtimo istorijos, tie patys asmenys, išskyrus I. Dorošą, nuteisti dėl melagingos pažymos išdavimo.

Buvusi rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja V. Janišienė su tuomečiu Velžio seniūnu suklastojo dokumentą – seniūnijos pažymėjimą apie savo ir Pravieniškių kolonijoje kalinčiojo A. P. bendrą, kaip sugyventinių, gyvenimą Velžio seniūnijoje. Vėliau dokumentas buvo pateiktas kolonijos administracijai siekiant gauti ilgalaikius pasimatymus. Paliudijimą apie gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą parašė patalpų savininkas A. P.

Kaip teigė teisėjas Vytautas Krikščiūnas, šioje byloje svarbu pabrėžti, kad didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, Panevėžio rajono savivaldybė ir Panevėžio ligoninė. Valstybės tarnautojai atlikdami savo pareigas tyčiniais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, parodė nepagarbą Lietuvos įstatymams, taip pat pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kiti valstybės tarnybos principai, sumenkintas minėtų institucijų vardas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo nebaudžiamumo sistema.

Teismas nusprendė, kad V. Janišienė ir A. P. gyvenimą kartu patvirtinantį paliudijimą parašęs patalpų savininkas A. P. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. P. raštas nurodomas ne kaip oficialus dokumentas, o kaip pareiškimas, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija.

Buvęs Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys ir Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus raštvedė M. Gurskytė pripažinti padarę nusikalstamą veiką – suklastoję dokumentus ir disponavę jais, o skyriaus vedėjas S. Glinskis ir specialistė S. Biveinienė dar ir piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą. Baudžiamosios bylos jų atžvilgiu nutrauktos.

Buvusi Juridinio skyriaus vedėja V. Janišienė pripažinta kalta sukursčiusi kitus asmenis nusikalstamai veikai, klastojusi abu byloje minimus dokumentus ir jais disponavus. V. Janišienei skirta subendrinta 4518 eurų bauda.

Jos draugas A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą – klastojus dokumentą ir skirta 2635 eurų bauda. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus visą neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 9 mėnesiams ir bauda, tačiau paliktas galioti ankstesnė teismo nutartis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.