Malio vyriausybė ne kartą atsisakė suteikti oro erdvę Bundesvero skrydžiui, kurio reikia karių rotacijai, pranešė atstovas spaudai, o tai reiškia, kad transporto skrydžiai ir žvalgybos operacijos bus nedelsiant sustabdytos.

Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas sakė, kad Vokietija iš principo yra pasirengusi toliau dalyvauti tarptautinėje taikos palaikymo misijoje, tačiau tik tuo atveju, jei tai parems Malio vyriausybė. Gynybos ministrė Christine Lambrecht sakė dar ketvirtadienį gavusi patikinimą, kad jos kolega Malyje Sadio Camara atkurs skrydžių teisę. „S. Camaros veiksmai neatitinka jo žodžių“, – sakė Ch. Lambrecht.

Maždaug 20 mln. gyventojų turinčiame Malyje nuo 2012 metų įvyko trys kariniai perversmai, šalis laikoma itin nestabilia. Nuo pastarojo perversmo 2021 m. gegužę šaliai vadovauja karinė pereinamojo laikotarpio vyriausybė, teigiama, kad ji palaiko glaudžius ryšius su Rusija.

Praėjusią savaitę Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock apkaltino kariškių vadovaujamą Malio vyriausybę „dar kartą torpedavus“ Bundesvero pastangas.

Vokietija dalyvauja Jungtinių Tautų daugiamatėje integruotoje stabilizavimo misijoje Malyje (MINUSMA) – taikos palaikymo pajėgose, sukurtose siekiant sustiprinti saugumą po 2012 m. tuaregų sukilimo. Susidūrusios su chuntos priešiškumu, Vakarų valstybės iš naujo įvertina savo įsipareigojimus Maliui, Prancūzija ir kitos Europos šalys neseniai išvedė karius, dalyvavusius kovos su terorizmu operacijose prieš islamistus sukilėlius.

EKA jau anksčiau buvo sustabdžiusi ryšius dėl bendros misijos „ExoMars“, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Per šią misiją buvo planuojama į Raudonąją planetą rusiškomis raketomis nuskraidinti Europos marsaeigį „Rosalind Franklin“, skirtą ieškoti gyvybės pėdsakų.

ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris (Jozefas Ašbacheris) antradienį per „Twitter“ parašė, kad jo agentūra „oficialiai nutraukia“ ryšius su Rusija dėl „ExoMars“ ir jo nusileidimo platformos, kadangi tęsiasi karas ir Maskvai dėl jo taikomos sankcijos.

Tiesmukai kalbėti nevengiantis Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas piktai sureagavo į tokį žingsnį.

„Ar šis Europos kosmoso agentūros vadovas pagalvojo, kiek tūkstančių mokslininkų ir inžinierių Europoje ir Rusijoje darbo jis sužlugdė savo sprendimu? Ar jis pasirengęs atsakyti už bendros marsaeigių misijos sabotažą?“ – paskelbė D. Rogozinas platformoje „Telegram“.

„Aš savo ruožtu įsakau mūsų TKS įgulai nutraukti darbą su Europos manipuliatoriumi ERA“, – pridūrė jis.

Vos prieš kelis mėnesius sumontuotas ERA yra vienas iš trijų tokių įrenginių kosminėje stotyje, tačiau jis vienintelis gali pasiekti rusišką segmentą.

Panašus į skriestuvą 11 metrų ilgio robotas padeda perkelti krovinius TKS viduje ir išorėje, taip pat gali gabenti kosmonautus „kaip kranas su platforma“, rašoma ESA interneto svetainėje.

Dėl pandemijos „ExoMars“ paleidimas jau kartą buvo sustabdytas 2020 metais. Paskui, kovą dėl karo buvo atšauktas šių metų rugsėjį turėjęs įvykti startas.

Praėjusį mėnesį J. Aschbacheris pranešė, kad „intensyviai diskutuoja“ su JAV kosmoso agentūra NASA dėl marsaeigio nuskraidinimo į Raudonąją planetą. Jis pridūrė, jog yra „tikras, kad rasime gerą partnerystę“.