Kaip antradienį pranešė teismas, asmeniui policijos pareigūnų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis balandžio 8 dieną 23.07–23.12 val. Kėdainiuose esančioje degalinėje nesilaikė karantino reikalavimų ir karantino laikotarpiu degalinėje buvo trijų asmenų grupėje, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė nutarimo dėl karantino Lietuvos paskelbimo reikalavimų.
Teismas pažymėjo, kad asmeniui inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu galiojusi minėto punkto redakcija numatė įpareigojimą asmenims parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei dviejų asmenų grupėmis, laikytis saugaus didesnio nei dviejų metrų atstumo.
„Norint taikyti atsakomybę šiuo atveju, pažeidimas turėtų būti padaromas ne bet kurioje viešoje vietoje, tačiau būtent atviroje. Dėl to teismas konstatavo, kad degalinės prekybos salės vidus nėra atvira viešoji vieta, todėl, nagrinėjamu atveju, negalima ir atsakomybė dėl karantino sąlygų pažeidimo pagal protokole nurodytą punktą“, – teigiama teismo pranešime.
Teismas konstatavo, kad degalinės prekybos salės vidus nėra atvira viešoji vieta, todėl, nagrinėjamu atveju, negalima ir atsakomybė dėl karantino sąlygų pažeidimo.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nutarimo punkte, kuriuo numatytas reikalavimas viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, viešosios vietos rūšis (atvira, uždara ir pan.) jau nėra detalizuojama.
Pasak teismo, įstatymuose ar teismų praktikoje nėra detalizuota sąvokos „atvira viešoji vieta“ reikšmė, todėl analizuojamo teisinio reguliavimo kontekste tai pripažįstama įvairūs parkai, žaidimų aikštelės, gatvės, miškai ir kt., o tiksliau visos viešos vietos, tačiau kurios nėra tam tikrų statinių, įrengimų, konstrukcijų viduje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Administracinių nusižengimų kodeksas už karantino pažeidimus numato baudą nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos.
